Apie asmenybę, kurios 171-ąjį gimtadienį minime, žino dažnas. Signataras Jonas Basanavičius lapkričio 23 d. švenčia gimtadienį. Būdamas aktyviu visuomenės veikėju, uoliai rinko lietuviškas pasakas, skelbė jas ir publikavo, giliai tikėdamas, kad jų rinkimas ir tyrimas prisidėsiąs prie gilesnio tautos pažinimo.
Ankstyvasis Gyvenimas Ir Mokslai
Jonas Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime, Bartninkų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. J. Basanavičius gimė pasiturinčių valstiečių šeimoje. Basanavičiui kiek paaugus, jį mokyti pradėjo kaimo mokytojas - daraktorius. Kiek vėliau Basanavičius pradėjo lankyti Lukšių pradžios mokyklą. 1868 m. jis buvo priimtas į Marijampolės keturklasę miesto mokyklą. 1873 m. Basanavičius baigė Marijampolės gimnaziją (sidabro medaliu), įstojo į Maskvos universitetą. Po gimnazijos tėvai jį vertė mokytis Seinų kunigų seminarijoje, tačiau Basanavičius atlaikė tėvų spaudimą ir galiausiai išvyko studijuoti į Maskvą.
Studijos Maskvos Universitete
Baigęs gimnaziją, jis pasuko į Maskvos universitetą ir įstojo į istorinį-filosofinį fakultetą, pasirinkdamas proistorės ir istorijos mokslus. Tačiau šiame fakultete teišbuvo tik iki sekančio rudens (1874): skurdus gyvenimas ir menka profesūra nustūmė romantiška praeitimi gyvenantį jaunuolį į mediciną, kur jis tuojau gavo Varšuvos mokslo apygarc.03 stipendiją (350 rublių pragyvenimui ir 100 rb. kelionpinigių visiems metams), įsteigtą Maskvos rusofilų Lenkijos, taigi ir Užnemunės, jaunuoliams atvilioti į Maskvos universitetą. Ten pasimokęs medicinos fakultete Basanavičius 1879 m. baigė mokslus. Tuo pat metu jis dar studijavo ir Lietuvos istoriją, klausydamas šios srities dalykų istorijos-filosofijos fakultete.
Gydytojo Karjera
Medicinos mokslus J. Basanavičius labai rimtai studijavo ir 1879. VI. 19 d. gavo jau gydytojo diplomą, t. y. daug greičiau, negu ano meto kiti medikai. Dar universitete jis sudomino medicinos profesūra, ir jam buvo patarta bandyti likti prie universiteto. Baigimo dieną jis padavė prašymą ruoštis chirurgijos katedrai ir paprašė tos pačios stipendijos, bet po kelių dienų išvažiavo į namus ir kurį laiką vertėsi gydymu savo tėviškėje, vėliau Vilkaviškyje, Aleksote. Rudens sulaukęs, išvyko vėl atgal į Maskvą, kur patyrė, kad jis paliekamas ruoštis prie chirurginės katedros, tačiau jam nebus teikiama jokia stipendija.
Dabar jis mėgino verstis gydytojo praktika ir Maskvoje, bet bijodamas, kad už stipendiją nenukištų kur nors dirbti į Rusijos užkampį, tuojau pat per savo draugus bulgarus susirišo su Bulgarija. Šis kraštas J. Basanavičių viliojo, nes kaip tik tuo metu buvo dar nesenai atgavęs nepriklausomybę ir nekentė rusų imperializmo. Todėl, gavęs teigiamą atsakymą bei kelionpinigius, per Bukareštą jisai išvyko į Bulgariją. Baigęs mokslus Basanavičius tapo Lomo miesto Bulgarijoje ligoninės direktoriumi bei apygardos gydytoju. Ten jis 1880. II. 7 d. buvo paskirtas į Lom Polianką departamento gydytoju ir vietos ligoninės vedėju, kur jis sutvarkė ligoninę, daug studijavo ir rašė į specialią medicinos spaudą (rusų ir bulgarų) atskirais medicinos klausimais.
Tuo metu Bulgarijos politinis gyvenimas virte virė. Basanavičius buvo įtartas rusofilu, todėl jis pats išvyko 1882 m. užsienin "pasigydyti". Atvykęs į Vieną, dirbo universiteto klinikose ir bibliotekoje. Nors bulgarų vyriausybės buvo kviečiamas, jis ir tcliau pasiliko Vienoje. Pragoję vedė Gabrielę Eleonorą Mohliūtę. Pritrūkęs pinigo, sugrįžo vėl į Bulgariją. Pradžioje dirbo Elenoje, vėliau buvo perkeltas atgal į Lom Polianką. Sugrįžusį Bulgarijon Basanavičių vėl užklupo politiniai neramumai ir 1885-1886 m. bulgarų-serbų karas. Tuo metu jisai ligoninėje dirbo dienomis ir naktimis, persidirbo ir susirgo plaučių uždegimu, o netrukus ir dėmėtąja šiltine.
Sekančiais metais (1887. VIII. 7) J. Basanavičius buvo klastingai pašauktas pas ligonį, ir kažkoks bulgaras Aleksandras Ma-nuilovas jį peršovė dviem šūviais, greičiausia vėl kaip "rusofilą". Sužeistas J. Basanavičius išvyko į Vieną, kur pasveiko, tačiau pasilikusi viena kulka, atrodo, ir buvo vėliau jo visų negalavimų pagrindinė priežastis. 1888 m. J. Basanavičius medicinos reikalais apvažiavo visą Bulgariją, surinkdamas labai daug medžiagos bulgarų antropologijos bei sanitarijos klausimais, ir parašė eilę straipsnių į bulgarų naujai įsteigtą medicinos žurnalą "S'debna medicinskij akt". Žmonai mirus (1889. II. 28), Basanavičius pradėjo rašyti didelį mokslinį darbą apie Bulgarijos sanitarinę padėtį (Materiali za sanitar-nata etnografija na Bulgarija, Sofija 1891), kuris buvo labai šiltai sutiktas Vakarų Europos spaudos, jau nekalbant apie pačius bulgarus, dar ir šiandieną juo besididžiuojančius.
1892. IX. 24 d. jis buvo iš Lom Poliankos perkeltas į Varną, kur teko būti jam vyriausiuoju gydytoju miesto ligoninėje vidaus ligoms, o 1894 m. paskirtas kunigaikščio Ferdinando rūmų gydytoju Euksinogra-de. 1900 m. Basanavičius buvo kviečiamas į Konstantinopolį bulgarų ligonines direktoriumi, tačiau dėl silpnos sveikatos atsisakė ir pasiliko vietoje iki 1905. I. 19 d., t. y. kol gavo pensiją. Nuo 1891 m. Basanavičius oficialiai tapo Bulgarijos piliečiu. 1893 m. Basanavičiui pasisekė dar labiau, nes tapo Bulgarijos kunigaikščio Ferdinando rūmų gydytoju. Su pensija jis baigė gydytojo darbus ir pasišventė tik lietuvių tautos praeities studijoms: istorinės studijos, išmainytos jaunystėje į mediciną, atgauna vėl savo prarastas teises.
Politinė Ir Kultūrinė Veikla
Basanavičius užsiėmė ir kultūrine bei politine veikla, kurios ištakos prasideda dar Maskvoje. Būdamas ten jis uoliai domėjosi Lietuvos istorija bei kultūra, rūpinosi liaudies švietimu, tad 1874 m. Basanavičius parengė lietuvių elementorių, tik, deja, negavo leidimo jo spausdinti ir platinti. Nuo 1894 m. Basanavičius dalyvavo Bulgarijos demokratų partijos veikloje. Kalbant apie kitus Basanavičiaus kultūrinius pasiekimus, 1880-1882 m. ėmė reikštis Prūsijos lietuvių spaudoje smerkė kryžiuočių piktadarybes ir kt. 1883 m. naudodamasis padėtimis Jonas Basanavičius parengė pirmuosius žurnalo „Aušra“ numerius, kovojo su carine valdžia neigdamas lietuviškos spaudos uždraudimo naudą, pasiuntė carui peticiją, kurioje buvo raginama legalizuoti „Aušrą“.
Vėliau pats vadovavo lietuvių suvažiavimo (Vilniaus seimo) organizaciniam komitetui. Būtent Jono Basanavičiaus idėja remiantis 1907 m. buvo įkurta Lietuvių mokslo draugija. Nuo 1917 m. iki 1918 m. Basanavičius dalyvavo Lietuvos tarybos darbe, su kitais nariais pasirašinėjo aktus, kurie turėjo atskirti Lietuvą nuo Rusijos. Tuo pat metu jis dirbo steigiamojo istorijos ir etnografijos muziejaus direktoriumi. 1905 m. J. Basanavičius vadovavo Didžiajam Vilniaus Seimui. 1907 m. Vilniuje įkūrė Lietuvių mokslo draugiją, 1911 m. įsteigė Vilniaus pramonininkų lietuvių bendrovę „Vilija“.
Mokslinė Veikla
Jono Basanavičiaus kolekcijoje yra labai daug veikalų (apie 40) įvairiomis temomis, kaip istorija, archeologija, etnografija ir kt. Taip pat jis parašė apie 140 straipsnių. Sudarė ir išleido tautosakos rinkinių. J. Basanavičius tyrinėjo Lietuvos istoriją, tautosaką, išleido mokslinių veikalų. Jis parašė studiją „Vilnius lietuvių dainose”. Pasak J. Basanavičiaus, „lietuvių dainos yra senovės paminklai, kuriuose randame daug žinių apie Vilnių. < … > Dažnai aprašyta jose tūli atsitikimai, kurių Vilniuje būta įvairiais laikais. Dainos žino minėti ne tik Vilnių, bet pažįsta labai gerai ir patį miestą su jo bromais, brukuotomis gatvėmis ir kai kada aprašo gamtos ypatybes - aukštus kalnus mieste ir jo apygardoje. < … > Iš dainų taipogi aišku, kokios svarbos Vilniaus miesto turėta visos tautos gyvenime ir jos likime.
Paskutinieji Gyvenimo Metai Ir Mirtis
Deja, Basanavičiaus gyvybė užgeso 1927 m. Simboliška, kad J. Basanavičius mirė Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dieną - Vasario 16-ąją. Tą pačią dieną, 1889 metais, mirė ir jo žmona Gabriela Eleonora Mohl. 1919 m. Lenkijos kariuomenei užėmus Vilnių, J. Basanavičius nepasitraukė į Kauną, kaip daugelis lietuvių veikėjų. Jis iki pat savo mirties gyveno Vilniuje. J. Basanavičius buvo palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse su ypatinga pagarba. Laidotuvėse tuo metu lenkų okupuotame Vilniuje dalyvavo tūkstančiai įvairių tautybių žmonių, o pati laidotuvių eisena buvo nusitęsusi arti kilometro.
Jono Basanavičiaus Atminimo Įamžinimas
Išlikęs kino siužetas apie Lietuvos patriarcho laidotuves Vilniuje yra įtrauktas į Lietuvos nacionalinį registrą. 1929 m. ant J. Basanavičiaus kapo buvo pastatytas skulptoriaus R. Biknerio sukurtas masinės gamybos antkapinis paminklas, kuriame iškalti šie žodžiai. 1967 m. J. Basanavičiaus atminimui įamžinti Vilniuje, prie Domaševičiaus g. 9 (Naujamiesčio seniūnija)namo pagrindinio fasado buvo pritvirtinta memorialinė lenta. Čia J. Basanavičius gyveno 1920−1927 m. 1972 m. memorialinė lenta pritvirtinta Vilniuje prie Latako g. 1/2 (Senamiesčio seniūnija) namo pagrindinio fasado. Šiame name J. Basanavičius su pertraukomis gyveno 1905-1915 m. Kaip rašoma ant pastato Lydos g. 6 / Pranciškonų g. 3 („Senamiesčio seniūnija”) esančioje memorialinėje lentoje, J. Basanavičius yra kurį laiką gyvenęs čia 1908-1917 m. J. Basanavičiaus mirties vieta − namas Vilniaus g.
1997 m. Jono Basanavičiaus vardas suteiktas Vilniaus miesto vidurinei mokyklai, įsikūrusiai S. Konarskio g. 27. Mokykloje įkurtas dr. J. Basanavičiaus Atminimo kambarys (vėliau pertvarkytas į Etnokultūrinio ugdymo centrą), kuriame sukaupta daug medžiagos apie J. Basanavičiaus veiklą Vilniaus krašte. 2001 m. lapkričio 20 d. minint J. Basanavičiaus 150-ąsias gimimo metines Vilniaus Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos kieme atidengtas paminklinis akmuo J. Basanavičiui pagerbti. Paminklinis akmuo savo kontūrais primena Lietuvos žemėlapį. 2001 m. Vilniuje, prie Santariškių klinikų (Santariškių g. 2, Verkių seniūnija) buvo pastatytas paminklas − koplytstulpis J. J. Basanavičius pavardė iškalta Lietuvos tūkstantmečiui skirtoje skulptūroje „Vienybės medis“ (skulpt. Tadas Gutauskas), kurioje minimos 100 iškiliausių visų laikų Lietuvos asmenybių. Skulptūra pastatyta 2009 m. 2005 m. gruodžio 5 d. minint Didžiojo Vilniaus Seimo 100-ąsias metines Lietuvos nacionalinės filharmonijos rūmuose atidengtas skulptoriaus G. Jokūbonio sukurtas J. Basanavičiaus kamerinės skulptūros paminklas − ant aukšto granitinio postamento stovinti bronzinė skulptūra. J. Basanavičius pavaizduotas skaitantis svarbiausią Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentą - 1918 m.
2018 m. lapkričio 23 d. Vilniuje, aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją (Aušros Vartų g. 5), buvo iškilmingai atidengtas paminklas tautos patriarchui Jonui Basanavičiui, jo 167-ojo gimtadienio proga. Paminklo autoriai - skulptoriai Gediminas Piekuras ir Algirdas Rasimavičius, architektas Gediminas Antanas Sakalis. Ant neaukšto, 45 cm pjedestalo, pastatyta 2 m 70 cm aukščio dr. Jono Basanavičiaus skulptūra (žr. Vilniaus Naujamiesčio ir Senamiesčio mikrorajonuose Jono Basanavičiaus vardu pavadinta gatvė. Nuo 1997 m. Vilniuje veikia J. Basanavičiaus draugija. 2015 m. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka išleido pirmąją dalį leidinio „Jonas Basanavičius: bibliografijos rodyklė”.
Jono Basanavičiaus Darbų Apžvalga
Jonas Basanavičius savo veikaluose daugiausiai tyrinėjo lietuvių tautos praeitį. Tai buvo esminė jo kūrybos tema, kurioje jis pareiškė savo nuomonę ir tam tikras tezes. Negana to, jis domėjosi ir kitais dalykais. Yra išspausdinęs ir archeologijos, etnografijos, kultūros istorijos bei kt. temų straipsnių bei rinkinių, kurie byloja apie Jono Basanavičiaus erudiciją bei kompetetingumą ugdyti Lietuvą bei jos visuomenę, rodyti jai šviesų kelią, kuriuo ji turi sekti. Jo moksliniuose darbuose matomas mėgėjiškumas ir romantinės istorinės mokyklos įtaka. Remiasi tuo, kad bando paaiškinti jau įvykusius ar vyksiančius įvykius. Savo pažiūras apie valstybės ir asmens santykius, valstybės paskirtį J. Basanavičius plačiai dėstė grįžęs į Lietuvą. Jis aktyviai dalyvavo visuomeninėje-politinėje veikloje, siekiant Lietuvos tautinio ir socialinio išsivadavimo.
Jam labai pravertė Bulgarijoje įgyta politinė patirtis (nuo 1899 m. buvo Bulgarijos demokratų partijos nariu) kartu su kitais visuomenininkais 1905 m. šaukiant Vilniuje Didįjį lietuvių Seimą bei steigiant Tautiškąją lietuvių demokratinę partiją. Šis žingsnis sukėlė karštas politines aistras, tačiau Didžiojo Vilniaus Seimo darbui nesukliudė - J.Basanavičiaus autoritetas vienijo įvairių partijų žmones. J.Basanavičius išplėtė lietuvių tautos sampratą, jos nariais laikydamas ne tik bajoriją, bet ir visus svetimtaučius, gyvenančius Lietuvoje. Keldamas tautos vienybės idėją, skatino žmones sutelkti jėgas prieš engėją. Subūręs apie save bendraminčių, 1883 m. pradėjo leisti „Aušrą” (kurios svarbiausias tikslas ir buvo ugdyti tautiškumą); gyvendamas Prahoje ją redagavo. Šio laikraščio pirmojo numerio pratarmėje rašė: „Juk ir mes esame tokie pat žmonės kaip ir mūsų kaimynai ir norime visomis teisėmis, priklausančiomis visai žmonijai, lygiai su mūsų kaimynais naudotis”.
Lentelė: Svarbiausi Jono Basanavičiaus Gyvenimo Faktai
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1851 m. lapkričio 23 d. | Gimė Ožkabalių kaime |
| 1873 m. | Baigė Marijampolės gimnaziją, įstojo į Maskvos universitetą |
| 1879 m. | Baigė Maskvos universiteto medicinos fakultetą |
| 1879-1905 m. | Gyveno ir dirbo gydytoju Bulgarijoje |
| 1883 m. | Parengė pirmuosius žurnalo „Aušra“ numerius |
| Nuo 1905 m. | Gyveno Vilniuje, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje |
| 1905 m. | Vadovavo Didžiajam Vilniaus Seimui |
| 1907 m. | Įkūrė Lietuvių mokslo draugiją |
| 1918 m. vasario 16 d. | Pirmininkavo Lietuvos Tarybos posėdžiui, pasirašė Nepriklausomybės Aktą |
| 1927 m. vasario 16 d. | Mirė Vilniuje |
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Neįtikėtina Panevėžio Algimanto Bandzos Kūdikių ir Vaikų Globos Namų Istorija, Kuri Jus Sužavės!
- Ožkos Pieno Mišiniai Kūdikiams – Natūralus Pasirinkimas Sveikam Augimui ir Stipriai Imunitetui