Baletas - šokio žanras, susiformavęs XVII a., laikomas baroko epochos kūdikiu. Tai - 9 apimties muzikinio teatro žanras, jungiantis dailę, teatrą, šokį, literatūrą.
Baleto Pradžia Italijoje
Baletas pradėjo formuotis Italijoje Renesanso epochoje. Baleto užuomazgų buvo 14 a. pabaigoje italų karnavaluose, rūmų puotose, turnyruose, commedia dell’arte vaidinimuose. 1489 Italijoje pastatytas B. di Botto Gastronominis baletas.
Baleto Sklaida Europoje
Iš Italijos patekęs į Prancūziją baletas tapo iškilmingu prabangiu reginiu. 1581 karalienės Kotrynos Mediči į Paryžių atvežta italų šokėjų trupė pastatė Komiškąjį karalienės baletą. 1661 Paryžiuje karalius Liudvikas XIV įsteigė Karališkąją šokio akademiją (nuo 1785 Grand Opéra), kurios vadovas P. Beauchamp’as sukūrė klasikinio baleto sistemą, baleto judesių prancūziškus pavadinimus.
Baleto Raida Ir Transformacijos
XVIII a. antroje pusėje baleto novatoriai prancūzas J.‑G. Noverre’as ir italas G. D. M. Angiolini sukūrė veiksmo baletą (pas d’action), daug dėmesio jame skyrė pantomimai, baleto dramaturgijai, veiksmo, muzikos, choreografijos ir dekoracijų vienovei. 1738 Sankt Peterburge, 1773 Maskvoje buvo įkurtos imperatoriškosios baleto mokyklos, į jas kviesti užsienio choreografai (F. Taglioni, J. Perrot).
Romantinis Baletas
XIX a. susiformavo romantinis baletas. 19 a. 3-4 dešimtmetyje Vakarų Europoje paplito romantiniai, dažniausiai fantastinės tematikos baletai (J. M. Schneitzhoefferio Silfidė 1832, A. Ch. Adamo Dunojaus mergelė 1836, Žizel 1841, C. Pugni Esmeralda 1844). Juose didėjo moterų šokėjų vaidmuo (žymiausios - M. Taglioni, F. Elssler, C. Grisi); pradėta vilkėti baltus, ilgus, lengvus pūstus drabužius, šokti avint puantus.
XX Amžius: Išlaisvinimas Ir Naujovės
XX a. įvyksta baleto išsilaisvinimas. 20 a. pradžioje baleto reformos susijusios su rusų baletmeisterio M. Fokino spektakliais, kuriems įtakos turėjo I. Duncan šokis. S. Diagilevas 1909 organizavo Rusų sezonus Paryžiuje; 1911 subūrė trupę Rusų baletas, kuriai baletus kūrė garsūs kompozitoriai (C. A. Debussy, S. Prokofjevas, M. Ravelis, I. Stravinskis), baletmeisteriai (G. Balanchine’as, M. Fokinas, L. Miasinas, B. Nižinska), šokėjai (T. Karsavina, V. Nižinskis, A. Pavlova), dailininkai (L. Bakstas, A. Benua, P. Picasso).
Baletas Lietuvoje
Nors baleto intarpais 1636 metais pristatė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas IV Vaza, tačiau iš tikrųjų baletas į Lietuvą atėjo iš Vakarų Europos dar XVII amžiuje. XIX amžiuje baleto vystymasis Lietuvoje prigeso. Jis vėl įsižiebė, kai XX a. menininkų, o 1921 metais šokėja ir pedagogė Olga Dubeneckienė Kaune įsteigė baleto studiją ir po metų surengė baleto koncertą. 1925 metais iš Sankt Peterburgo atvykęs baletmeisteris Pavelas Petrovas pastatė baletą „Kopelija“.
Tarp jų ir žymiausius klasikinio baleto pavyzdžius - Piotro Čaikovskio „Gulbių ežerą“, „Spragtuką“. Nikolajus Zverevas, praplėtęs klasikinį repertuarą romantiniu Adolfo Adamo baletu „Žizel“ ir kitais. Balio Dvariono „Piršlybos“ (1933). Juozo Pakalnio „Sužadėtinė“ (1943), Juozo Gruodžio „Jūratė ir Kastytis“ (1965).
„La Scala“ Teatro Svarba Baleto Istorijoje
Milano „Teatro alla Scala“ (plačiau žinomo kaip „La Scala“) pavadinimas jau daugybę metų minimas tarp pačių žymiausių ir svarbiausių pasaulio operos šventovių. Šio teatro scena mena talentingiausius visų laikų dainininkus, genialių dirigentų rankų valdomus muzikos šedevrus.
1813 prie teatro La Scala įsteigta baleto mokykla (veikia iki šiol), joje 1837-50 dėstė šokėjas, baletmeisteris ir vienas garsiausių 19 a. pedagogų C. Blasisas. Nors „La Scala“ teatras visų pirma siejamas su operos menu, vis dėlto neverta pamiršti ir čia gyvavusio baleto. Operos seria šlovės metais į baleto olimpą užkopė trys neprilygstamos baleto žvaigždės - Maria Taglioni, Fanny Cerrito ir austrė Fanny Elssler. Pastaroji privalėjo palikti teatrą kilus įtarimams, kad ji gali būti slapta policijos informatorė.
2002-2004 m. „La Scala“ buvo renovuojama. Iš pradžių sulaukta gana neigiamų komentarų (bijota, kad restauravimas gali sunaikinti tam tikras istorines teatro architektūros detales), vėliau tai vis dėlto pasiteisino. 2006 m. pagrindiniu „La Scala“ dirigentu tapus Danieliui Barenboimui, šis teatras ir toliau išlieka viena svarbiausių Europos meno mylėtojų mekų, kuri ambicingai pristato muzikos ir teatro naujoves, tačiau tuo pat metu geba išsaugoti ir pateikti ilgus metus puoselėtą elitinį meną.
Šiuolaikinis Baletas
Šiuolaikinis baletas (“contemporary ballet” arba modernus baletas) - tai šokio žanras, apimantis klasikinio baleto ir šiuolaikinio šokio elementus. Jame naudojama klasikinė baleto technika, daugeliu atvejų ir klasikinė puantų technika, tačiau ji leidžia didesnį viršutinės kūno dalies judėjimo diapazoną ir nėra apribota griežtai apibrėžtomis kūno linijomis ir formomis, esančiomis tradiciniame klasikiniame balete. George’as Balanchine’as dažnai laikomas pirmuoju šiuolaikinio baleto pradininku.
Žymūs Baleto Šokėjai
Per pastarąjį šimtmetį, pasaulis galėjo matyti daugybę puikių šokėjų. Jeigu kalbame apie šokėjus vyrus, manau, jog svarbu žinoti keturis vardus: Vaslavas Nijinskis (1890 m. - 1950 m.), Rudolfas Nurijevas (1938 m. -1993 m.), Michailads Barysnikovas (1948 m.), Carlosas Acosta (1973 m.). Primų balerinų sąrašas yra dar ilgesnis už primarijų. Bet neabejotinai verta atsiminti, nors kelias pavardes. Pirmoji asmenybė - Anna Pavlova (1881m. -1931m,) garsėjusi savo gastrolėmis visame pasaulyje, šoko iki pat mirties, o jos paskutiniai žodžiai buvo prašymas paruošti gulbės kostiumą pasirodymui. Kita puiki šokėja - tai Maria Tallchief (1925 m.) pirmoji Amerikos prima balerina, gavusi tokius apdovanojimus, kaip JAV Nacionalinį meno medalį, tikėjo, jog „balerina išmoksta, jai skirtus žingsnelius ir paverčia juos savais. Nuo jau minėtų profesionalių, niekuo neatsilieka ir Margot Fonteyn (1919 -1991), kurios tikrasis vardas Peggy Hookham. Ji vadinama viena iš dviejų geriausių gimtosios Anglijos šokėjų, o jos žymiausia herojė buvo Aurora iš spektaklio „Miegantis grožis“.
Baleto Kostiumų Raida
Išlikusios senosios litografijos leidžia spręsti apie XVII šimtmečio Italijos ir Prancūzijos teatralizuotas rūmų šventes, vaidinimus bei kostiumus, kurie mažai kuo skyrėsi nuo kasdieniame gyvenime dėvimų drabužių. XIX a. 3-4-ajame dešimtmečiais imta kurti fantastinius baletus, kuriuose vaizduojamas mirusių merginų, miško fėjų ir kitų nežemiškų būtybių pasaulis. 1832 metais legendinė italų balerina M.Taglioni, šokdama Schneitzhoefferio balete "Silfidė", dėvėjo ilgą pūstą kelių sluoksnių baltą drabužį.
Tobulėjant baleto technikai, atsiradus sukiniams, aukštėjant kojų iškėlimams, pūsti baletiniai sijonėliai - baleto terminologija tutu, trumpėjo. Juos matome visuose Peterburge ir Maskvoje kūrusio baletmeisterio M.Petipa (1818-1910) pastatytuose P.Čaikovskio baletuose "Gulbių ežeras", "Miegančioji gražuolė". XX šimtmečio pradžioje baletmeisteris M.Fokinas ir impresarijus S.Diagilevas, kviesdami pastatymų avangardo dailininkus, panaikino bet kokius kostiumo tabu. XX a. vis labiau įsigali šokėjų kūną aptempiantys ir judesių nevaržantys triko, kuriuos dėvi ne tik baleto, bet ir moderniojo šokio atlikėjai.
Italijos Choreografija
Itãlijos choreogrãfija pasižymi liaudies šokiais greito tempo, emocionalūs; šokama saltarelas, siciliana, tarantela. Renesanso epochoje pradėjo formuotis baletas. 1489 B. di Botto pastatė vaidinimą Gastronominis baletas (laikomas pirmuoju baletu Europoje), kuriame sujungė šokį, muziką, dainas.
Baleto Artistai Ir Mokyklos Italijoje
18-19 a. italų baleto artistai, baletmeisteriai šoko ir pastatė baletų Austrijos, Danijos, Prancūzijos, Rusijos ir kitų šalių teatruose, turėjo įtakos tų šalių choreografijos raidai. 1813 prie teatro La Scala įsteigta baleto mokykla (veikia iki šiol), joje 1837-50 dėstė šokėjas, baletmeisteris ir vienas garsiausių 19 a. pedagogų C. Blasisas. 20 a. viduryje baletų pagal B. Bartóko, I. Stravinskio muziką pastatė vengrų kilmės baletmeisteris M. A. Millossas (1906-88). Veikia Teatro di San Carlo baleto mokykla Neapolyje (nuo 1812), Teatro dell’Opera baleto mokykla Romoje (nuo 1928), privačios baleto mokyklos.
| Šalis | Įvykis | Metai |
|---|---|---|
| Italija | Pastatytas B. di Botto Gastronominis baletas | 1489 |
| Prancūzija | Karalienės Kotrynos Mediči atvežta italų šokėjų trupė pastatė Komiškąjį karalienės baletą | 1581 |
| Prancūzija | Karalius Liudvikas XIV įsteigė Karališkąją šokio akademiją | 1661 |
| Rusija | Sankt Peterburge įkurta imperatoriškoji baleto mokykla | 1738 |
| Rusija | Maskvoje įkurta imperatoriškoji baleto mokykla | 1773 |
| Prancūzija | Pastatyta J. M. Schneitzhoefferio Silfidė | 1832 |
| Lietuva | Olga Dubeneckienė Kaune įsteigė baleto studiją | 1921 |
žymės: #Gime
Panašus:
- Neįtikėtina Baleto Magija Vaikams su Orkestru – Atraskite Muzikos Ir Šokio Stebuklus Scenoje!
- Sužinokite, nuo kelių metų vaikai gali pradėti lankyti baletą ir kodėl tai svarbu jų vystymuisi!
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Neįtikėtinas poilsis Lenkijos pajūryje su vaikais: geriausi patarimai ir tikri atsiliepimai!
- Vaiko Statula, Mama ir Šventinimas: Atrask Tikėjimo Kelio Stebuklus!