Nors prieš 10 metų Lietuva dar galėjo didžiuotis esanti viena iš lyderių pasaulyje pagal vaikų sveikatos rodiklius, tačiau kuo toliau, tuo situacija prastėja. Šiuolaikiniai vaikai susiduria su per dideliu cukraus vartojimu ir nesveikų užkandžių kiekiu. Daugelis maisto produktų nebeturi tokios maistinės vertės kaip anksčiau.
Pastebima vis daugiau antsvorio turinčių vaikų. Taip pat jaunimas valgo daug perdirbto greito maisto, kuriame stinga labai daug maistinių medžiagų. Augančiam organizmui jų reikia netgi daugiau negu suaugusiajam. Nuo mažumės suformuojame blogus maitinimosi įpročius, nes dažniausiai patys valgome neteisingai.
Dažniausios vaikų sveikatos problemos
- Neteisingi mitybos įpročiai: Tėvų formuojami netinkami mitybos įpročiai pastebimi jau tarp 1-3 metų vaikų. Nesaikingas, per didelis riebalų, baltymų, cukraus vartojimas didina nutukimo riziką, naudingų maistinių medžiagų trūkumas silpnina imunitetą, pastebimas dažnesnis vaikų sergamumas.
- Nutukimas: Taip, jau tai darosi problema. Pati pastebiu vis daugiau antsvorio turinčių vaikų vasarą pajūryje. Taip pat matau ką tie vaikai valgo, t.y.
- Ligos: Nuo rudens darželiuose ypatingai padaugėjo užkrečiamų ligų atvejų (gripas, Covid, skarlatina, tymai ir kitos) po kurių gydymo vaikų organizmas būna išsekęs.
- Geležies trūkumas: Dažna vaikų problema - geležies trūkumas.
- Burnos higiena: Odontologai vis garsiau kalba apie prastėjančią vaikų burnos higieną.
- Akių sveikata: Mokyklinukai dažnai susiduria ir su prastėjančia akių sveikatos būkle.
Kaip padėti vaikams atsigauti po ligų?
Jeigu yra ar buvo geriami antibiotikai, tai reiškia, jog mitybą reikėtų praturtinti probiotikais. Natūralus, probiotinis maistas yra raugintas, pavyzdžiui rauginti kopūstai ar agurkai, graikiškas jogurtas, kefyras.
Vaikų mitybos patarimai
- Stengtis kuo daugiau gaminti patiems, nes tik patys gamindami žinome su kokiais riebalais kepame, kokią druską, kokius prieskonius naudojame.
- Nesveiki užkandžiai, dažnai valgomas greitas, šaldytas, maistas įpratina vaikų receptorius ir jie nebenori normalaus, tikro, maisto.
- Vaikų mityboje stinga gerųjų riebalų, skaidulų, vaikai mažai valgo žuvies, daržovių.
Dienotvarkė:
- Pusryčiai: Galima pagaminti kiaušinienės su šviežiomis daržovėmis.
- Laikas lauke.
- Pietūs: Pietums galima pagaminti sriubos, troškinio, mėsos ar žuvies kotletukų.
- Žaidimai, sportas, piešimas ir kitos veiklos.
- Užkandis: Puikiai tinka vaisiai, riešutai, supjaustytos šviežios daržovės, kokteilis.
- Pratinti vaiką prie namų ruošos, galima sugalvoti saugius, namų ruošos darbelius, kad pagelbėtų šeimos nariams.
- Vakarienė: Vakarienei rekomenduojamas lengvesnis maistas, tad puikiai tiktų žuvis su įvairiomis kruopomis, daržovėmis.
- Ramūs žaidimai, puikiai tiktų stalo žaidimai.
- Maudynės.
Termose galima turėti šilto maisto, pvz.
Vanduo:
Kiek vandens skirtingo amžiaus vaikai turėtų išgerti per dieną? Galima paskaičiuoti individualiai pagal kūno svorį. Svorį reikėtų dauginti iš 0,033 ir gausime, kiek reikėtų išgerti per dieną.
Patarimas:
Kaip galėtume vaikus sudominti sveikatai palankiu maistu? Įtraukti vaikus į maisto gamybą, rodyti vaizdžiai kas atsitinka, kai valgoma daug nesveiko maisto - pvz.: dantų sveikata, ėduonis. Dominti maisto spalvomis, duoti ragauti, kasdien padėti ant stalo sveikų užkandžių.
Širdies sveikata
Širdies ligos dažniausiai yra siejamos su vyresnio amžiaus žmonėmis, tačiau šiuo gyvybiškai reikalingu organu svarbu pradėti rūpintis jau nuo mažų dienų. Tinkama mityba yra viena svarbiausių priemonių, padedančių užtikrinti sveiką širdį. Vaikai turėtų valgyti įvairų, subalansuotą maistą, kuriame gausu šviežių vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, liesų baltymų ir sveikųjų riebalų.
Tėvams svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką vaikai valgo ne tik namuose, bet ir mokykloje ar svečiuose. Geriausia pradėti nuo mažų žingsnių - pavyzdžiui, įtraukti į kasdienį meniu daugiau vaisių ir daržovių, keisti saldumynus į sveikesnes alternatyvas, o gazuotus gėrimus į vandenį.
Judėjimas:
Judėjimas yra gyvybiškai svarbus tiek vystymuisi, tiek širdies sveikatai jau nuo mažų dienų. Vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs bent 60 minučių per dieną - tai gali būti sportas, šokiai, lauko žaidimai ar paprasčiausias pasivaikščiojimas su šeima.
Tėvai gali skatinti vaikus judėti, patys rodydami gerą pavyzdį. Pavyzdžiui, kartu su šeima vykstant į gamtą, žaidžiant bendrus žaidimus ar važinėjantis dviračiais.
Stresas:
Nors gali atrodyti, kad stresas yra tik suaugusiųjų problema, vaikai taip pat patiria emocinę įtampą, kuri gali paveikti jų širdies sveikatą. Per didelis stresas gali sukelti padidėjusį kraujospūdį ar net prisidėti prie antsvorio atsiradimo. Svarbu sukurti saugią ir palaikančią aplinką namuose, kurioje vaikas galėtų laisvai išreikšti savo jausmus.
Profilaktiniai vizitai pas gydytoją:
Kai kurios ligos ankstyvosiose stadijose dažnai būna besimptomės, todėl profilaktiniai vizitai padeda jas pastebėti laiku.
Miego svarba vaikams
Poilsis ir kokybiškas miegas - vieni svarbiausių dalykų. Nuo to priklauso vaiko sveikata ir produktyvumas. Tad ką daryti, jei sutriko vaiko miego režimas? Miegas svarbus mums visiems, tačiau ypač jis reikalingas augančiam vaiko organizmui.
Miegant pailsi vaiko smegenys, „įrašoma“ į atmintį dieną sukaupta informacija. Miegant atsigauna visas organizmas, grįžta psichologinė pusiausvyra. Kiekvieno vaiko miego trukmė yra skirtinga, tačiau pradinių klasių mokinukai turi miegoti vidutiniškai 8-9 valandas, paaugliai ilgiau - kartais iki 12 valandų.
Sutrikus miego režimui vaiko organizmas patiria psichologinį ir fizinį stresą, todėl jei vaikui sunku užmigti, jis nubunda naktį, ryte keliasi nepailsėjęs, būtina pamažu padėti sugrįžti į įprastą poilsio ritmą.
Jei norime, kad vaikams mokykloje nebūtų sunku susikaupti, jie jaustųsi energingi ir pailsėję, turime po truputį keisti miego įpročius. „Iš pradžių patariama ryte vaiką kelti 15 minučių anksčiau ir tiek pat laiko anksčiau migdyti vakare“, - rekomendavo gydytoja R. Mameniškienė.
Jei vaikui sunku užmigti, gali būti, jog jis nerimauja, patiria stresą. Todėl tėvai turėtų pasikalbėti, išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių kyla nerimas.
Pavojaus signalai:
Jei vaikas nepasiruošęs ir pradėjęs lankyti mokyklą vis dar gyvena atostogų ritmu, jam sunku susikaupti, blogiau įsimena naują informaciją, junta nuolatinį nuovargį ir miego stygių. Tai mažina produktyvumą, kenčia ir imunitetas.
Jei grįžęs į mokyklą vaikas išsiblaškęs, nesukoncentruoja dėmesio, yra irzlus, piktas, tėveliai neturėtų numoti ranka manydami, kad ši problema išsispręs savaime. Būtina atkreipti dėmesį ir padėti vaikui - galbūt jam trūksta poilsio naktį.
Pailsėję vaikai ne tik bus energingesni, stipresnio imuniteto, bet ir geresnės nuotaikos bei sveikatos. Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis.
Vaikų higiena
Vaikų ir paauglių higieną apima tam tikros taisyklės, kurios skirtos jų sveikatai palaikyti ir stiprinti. Vaikų ir paauglių higienos pagrindai - tai tinkama kūno, burnos ertmės bei lytinių organų priežiūra, taip pat teisingas asmens higienos priemonių, drabužių ir avalynės naudojimas.
Vaikams ir paaugliams asmeninė higiena yra ypač svarbi, nes jų kūnas dar tik vystosi ir nėra toks atsparus išoriniams veiksniams, kaip suaugusiųjų. Tad laikantis tinkamos higienos vaikas sumažina tikimybę susirgti virusinėmis ir bakterinėmis infekcijomis, odos bei kitomis ligomis.
Jei tėvai vaiką moko laikytis higienos taisyklių nuo pat mažens, tai šis įprotis išliks vaikui iki pilnametystės. O be to, jei vaikas nesirūpina savimi ir nesilaiko tam tikrų higienos taisyklių - jis gali atstumti kitus bendraamžius, o tai, savo ruožtu, gali turėti įtakos jo savivertei ir psichinei sveikatai. Kalbame apie blogo burnos kvapo atsiradimą, nešvarius nagus ar plaukus.
Higienos taisyklės naujagimiams:
- Naujagimį maudyti reikia kartą per dvi ar tris dienas.
- Vanduo vonioje turi būti šiltas, apie 37°C.
- Naudoti hipoalerginius prausiklius be kvapiųjų medžiagų.
- Intymios higienos priežiūra po kiekvieno sauskelnių keitimo.
- Rinktis švelnias, vaikams skirtas intymios higienos priežiūros priemones.
- Vaiko drabužiai turi būti pagaminti iš natūralių audinių, kad nesukeltų dirginimo.
- Pasirinkti kokybiškas, „kvėpuojančias“ sauskelnes, tinkančias mažyliui pagal dydį: jos neturėtų spausti kūdikio kojyčių ir pilvo, kitu atveju gali sukelti iššutimus. Sauskelnes rekomenduojama keisti kas 3 valandas arba prireikus dažniau.
- Daryti pertraukas oro vonioms.
- Rekomenduojama nagus kirpti bent kartą per savaitę specialiomis žirklėmis.
Asmeninės higienos taisyklės paaugliams:
- Paauglystėje ant veido gali atsirasti spuogų, todėl paaugliui odos higienos palaikymas tampa labai svarbus.
- Paauglystėje prakaito liaukos pradeda sunkiai dirbti, todėl svarbu dažnai praustis, kad išvengti nemalonaus prakaito kvapo. Praustis po dušu reikia ryte ir vakare, taip pat pasportavus, ypatingą dėmesį skiriant lytiniams organams.
- Paauglystėje didelę reikšmę įgyja intymi higiena ir tinkamas lytinis švietimas.
- Paauglystėje taip pat reikėtų valytis dantis 2 kartus per dieną bent po 2 minutes. Taip pat svarbu išmokyti naudoti dantų siūlą, kuris padeda pašalinti maisto likučius ir bakterijas tarp dantų.
Vitaminų ir mineralų svarba vaikams
Dažnai dėl mieguistumo ir blogos nuotaikos, greitesnio nei bendraamžių fizinio nuovargio ar staiga suprastėjusių pasiekimų moksle kaltiname vaikų pasyvumą, išmaniąsias technologijas, sumažėjusį vaikų fizinį aktyvumą vis daugiau laiko praleidžiant prie kompiuterių ekranų. Tačiau dažnai šių dienų vaikų maisto racione jiems būtinų vitaminų ar mineralų beveik nėra ar yra nepakankamai.
Negavus pakankamai augimui reikalingų medžiagų, gali negrįžtamai sutrikti vaiko vystymasis, sušlubuoti ir nebeatsistatyti protinė raida, gali atsirasti atminties pablogėjimas, energijos stoka.
Tarkim, net esant pakankamam hemoglobino kiekiui, vaikui gali ženkliai trūkti geležies atsargų, kas blogins jo savijautą, kels energijos stoką ir stabdys raidą. Geležies atsargų kiekį organizme galima visai nesudėtingai patikrinti atlikus feritino tyrimą kraujyje ir atstatyti vartojant geležies preparatus.
Kol augantis žmogus nemoka pasiskųsti, nežino kas jam būtų geriausia, o ko reikia vengti, atsakomybę nešame mes - tėvai. Tad kiek įmanoma, venkime maiste pridėtinio cukraus, dalinai hidrintų riebalų (atkreipkime dėmesį į perkamų kepinių, saldumynų sudėtį), skonio stipriklių.
Vitaminai ir mineralai, reikalingi augančiam organizmui:
- Vitaminas D
- Vitaminas B12
- Omega-3 riebalų rūgštys
- Kalcis
- Magnis
- Geležis
- Vitaminas A
- Vitaminas C
- Cinkas
Anot vaistininkės, kadangi vaikai neretai nenori vartoti vitaminų, skundžiasi nemaloniu jų skoniu ar nepatogia forma, įdomesni pasirinkimai vaikams gali atrodyti patraukliau ir netgi patikti.
Kada kreiptis į gydytoją specialistą?
Vis dažniau vaikai skundžiasi prastėjančia rega, kenčia nuo nutukimo ir ydingos laikysenos. Pastaruoju metu daugėja ir alergiškų vaikų.
Pavyzdžiui, kūdikius iki vienerių metų gydytojams tenka nukreipti pas vaikų alergologus, nes tokio amžiaus vaikams išryškėja odos bėrimai ir kitos alergijos formos.
Gydytoja pastebi, kad dažna ikimokyklinukų bėda yra ir vidurių užkietėjimas, nes būna, jog vaikai darželyje vengia tuštintis, o tėvai to nė nežino.
Dar viena dažna vaikus iki 18 metų kamuojanti bėda - nutukimas. Tai lemia netinkami mitybos įpročiai, nepakankamas fizinis aktyvumas, vis daugiau laiko praleidžiama prie kompiuterio.
Labai svarbu net tokiu sunkiu pandemijos metu palaikyti dienos režimą, išlikti fiziškai aktyviems, riboti prie kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių praleidžiamą laiką, jei yra galimybė - kasdien bent valandą pasivaikščioti.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Užgavėnės vaikams: tradicijos, papročiai ir smagios idėjos
- Vaikams apie grybus: įdomi ir naudinga informacija jauniesiems grybautojams
- Vaikams apie obuolius: įdomūs faktai, eilėraščiai ir pasakos
- Kūdikių gydytojo specializacija: viskas, ką turite žinoti apie mažųjų sveikatą!
- Kaip Teisingai Užregistruoti Naujagimį Lietuvoje: Išsamus Vadovas