Tarptautinė teisė aiškiai pripažįsta, kad tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Šis principas įtvirtintas ir Lietuvos teisinėje sistemoje.
LR Konstitucijos 38 str. 6 d. teigiama: „Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.“
Šis, pagrindinės tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi principas yra įtvirtintas net trijuose JTO Vaiko teisių konvencijos (1989) straipsniuose.
Galima kelti klausimą, kodėl būtent šeimai, o ne kitai socialinei institucijai (pvz., giminei, bendruomenei ar valstybei) yra pripažįstama pirmumo teisė vaiko auklėjimo srityje? Kitaip tariant, koks yra tėvų teisių pagrindas?
Tėvų Teisių Pagrindai
Yra kelios pagrindinės koncepcijos, aiškinančios tėvų teisių pagrindą:
- Proprietarianizmas. Ši koncepcija teigia, kad vaikai yra jų tėvų nuosavybė, ir tai yra teisių (o taip pat ir pareigų) pagrindas. Ši tėvų valdžios koncepcija buvo grindžiama prielaida, kad vaikai yra „skolingi“ savo tėvams už jiems suteiktą gyvybę ir teikiamą išlaikymą.
- Biologinis ryšys kaip tėvų valdžios pagrindas. Pagal šią koncepciją tėvų valdžią legitimuojantis pagrindas yra vaiko kilmė iš tėvo ir motinos. Tokios koncepcijos laikėsi sovietinis Šeimos ir Santuokos kodeksas: „Tėvų ir vaikų savitarpio teisės ir pareigos grindžiamos vaikų kilme, patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka.“ (SSRS SŠK 52 straipsnis). Tą pati koncepcija perkelta ir į dabartinį CK, kuriame sakoma, kad vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos (Civilinio kodekso 3.137 str.).
- Geriausių interesų koncepcija. Pagal šią koncepciją, vaikus turi auginti tėvai ar viena iš jų, kurie geriausiai užtikrina jų interesus. Pagal šią koncepciją, šeima yra geriausia vieta vaikui augti, o tėvų valdžios pagrindas - tėvų galėjimas suteikti vaikui geriausias sąlygas augti ir vystytis. Šia - šeimos, kaip natūralios vaikų augimo ir gerovės aplinkos idėja yra grindžiama Vaiko teisių konvencija, o valstybės pareiga - teikti šeimai reikalingą apsaugą ir pagalbą.
- Socialinio kontrakto teorija. Pagal šią teoriją tėvų valdžia remiasi ne biologiniu ar prigimtiniu ryšiu tarp tėvų ar vaikų, bet socialiniu kontraktu.
Lietuvos teisėje egzistuoja antrojo ir trečiojo požiūrių lydinys, akivaizdžiai matomas LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, kuriame, iš vienos pusės, yra įtvirtinamas iš JTO Vaiko teisių konvencijos perkeltas autonominių vaiko teisių modelis, paremtas geriausių vaiko interesų principu, VTAPĮ II skyrius, 6 - 24 str. bet tuo pačiu pabrėžiama, kad šeima yra pagrindinis institutas, kuriame vaikas gyvena ir kuris užtikrina vaiko apsaugą ir vystymąsi. (LR VTAPĮ 33 str.
Tėvų valdžios (ar tėvų teisių) samprata yra paremta idėja, kad tėvai, o ne valstybė neša pirminę atsakomybę savo vaikų auklėjimo atžvilgiu. Todėl sąvoka "tėvų teisės" nusako tėvų pareigą ar atsakomybę tenkančią tėvams, bet ne naudą, klasikine prasme, kurį neša savyje „teisė“. LR Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis išvardina teises ir pareigas, kurios sudaro tėvų valdžios turinį: „dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.“ LR CK 3.165 straipsnis.
Šeimos Autonomijos Principas
Visgi, kalbant apie tėvų atsakomybę, svarbu pabrėžti, kad šeimai kai institucijai, kad ji būtų gyvybinga, yra svarbu, kad tėvams būtų užtikrinta pakankama „manevro laisvė“ arba diskrecijos teisė įgyvendinti tėvams tenkančią atsakomybę. Šiais žodžiais yra nusakytas šeimos autonomijos principas, pripažįstamas ir ginamas daugumoje liberaliosios demokratijos valstybių. Jis remiasi prezumpcija, kad šeima yra autonominis vienetas, kurio valdymas priklauso išimtinai jį sudarančių individų kompetencijai.
Tokiu būdu, tik šeimos nariai gali spręsti, kaip bus tvarkomi šeimos vidaus reikalai, tai apima ir vaikų ugdymą. Šeimos autonomijos principas Lietuvos teisės aktuose tiesiogiai nėra suformuluotas. LR Civilinio kodekso trečiosios knygos 3.3 straipsnyje, kuriame išvardijami šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai, tokio principo nėra. Tačiau jį pripažįsta teisės teorija (V. Mikelėnas. Šeimos teisė, 2009), jis gyvuoja teismų praktikoje.
Jo buvimą galima išskaityti netiesiogiai, pvz. iš pagarbos šeimos autonomijos principui kyla ir LR Lygių galimybių įstatymo nuostata, jog šis įstatymas nėra taikomas šeimos ir privataus gyvenimo srityje (3 straipsnio 1 d.). Šeimos autonomijos principą vaiko teisių apsaugos srityje ketinta suformuluoti 2015 m. LR Seime užregistravus naują Vaiko teisių pasaugos pagrindų įstatymo projektą nr. XIIP-3002. Jame jį buvo siekiama apibrėžti kaip „vaikų ugdymą šeimoje pagal šeimoje puoselėjamas vertybes“ (5 str.).
Įstatymo projektui nepajudėjus iki pateikimo Seime stadijos, šeimos autonomijos principas liko nesuformuluotas. Tačiau 2019 m. pakeistame LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme atsirado du nauji subsidiarumo bei privataus gyvenimo neliečiamumo principai (4 str. 1 d. 8 ir 11 p.), kurie išreiškia šeimos autonomijos principo esmę ir jį grindžia.
- Subsidiarumo principas teigia, kad vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko tėvai, o valstybė ateina į pagalbą tik tada, kai jie su savo pareigomis nesusitvarko.
- Privataus gyvenimo neliečiamumo principas įpareigoja siekti, kad valstybės teikiama pagalba netaptų instituciniu smurtu, t.y. kad šeima nepatirtų neteisėto, nebūtino ir neproporcingo kišimosi į privatų gyvenimą.
Vaiko Teisių Apsaugos Tarnybos (VTAĮT) Veikla
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) nuostatuose nurodyta, kad Tarnybos veiklos tikslas - užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje (9 p.). Įgyvendindama šį tikslą, Tarnyba „gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijoje visą parą;“ (10.2 p.).
Vaiko teisių apsaugos kontekste, atstovimas suprastinas kaip vaiko interesų gynimas tais atvejais, kai vaiko atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. Tam tikrais, įstatyme numatytais atvejais, jis reikalauja vaiko teisių apsaugos tarnybai būti ir vaiko atstovu pagal įstatymą. Pvz. kadangi vaikas negali būti neatstovaujamas, todėl tai atvejais, kai nėra kitų asmenų, pagal įstatymą turinčių teisę atstovauti nepilnametį, šią funkciją atlieka valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
Atstovavimas yra teisinė sąvoka, turinti konkrečią prasmę ir turinį. Todėl pravartu atskirti, kada mes jį naudojame analogine prasme, ir kada - tiesiogine prasme. Kai bendrai kalbame apie VTAĮT funkcijas, žodį atstovauti naudojame analogine prasme, kaip sinonimą žodžiams „užtikrinti“, „ginti“, „apsaugoti“. Kai šį žodį naudojame tiesiogine prasme, turime omenyje arba VTAĮT buvimą vaiko atstovu pagal įstatymą, kuris reiškia galėjimą nepilnamečio vardu ir interesais, kaip ir tėvams, atlikti visus veiksmus, arba VTAĮT atliekamą procesinį atstovavimą, kuris reiškia teisę vaiko vardu ir interesais paduoti ieškinį ar prašymą į teismą.
Pranešimai Apie Vaiko Teisių Pažeidimus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Vaiko teisių apsaugos tarnyba gavo 12 305 pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus. Iš jų 2414 atvejų, t. y. kas penktas (19,6 proc.) pranešimas nepasitvirtino. Tai reiškia, kad pareigūnai eikvojo savo laiką ir valstybės lėšas nagrinėdami pranešimus, kurie buvo nepagrįsti, klaidingi ar net akivaizdžiai melagingi. Iš kitos pusės, tai taip pat reiškia, kad maždaug du tūkstančiai šeimų ir jų vaikų be reikalo patyrė nerimą, o gali net ir išgąstį sulaukę nekviestų svečių.
Naujai priimto Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija nustatė visuotinę pareigą pranešti policijai arba Tarnybai apie kiekvieną vaiko teisių pažeidimą (35 straipsnis). Įstatymas išvardino platų, bet ne baigtinį, vaiko teisių katalogą. Tačiau jis nepateikė sąvokos „vaiko teisių pažeidimas“ apibrėžimo ir neišaiškino jos turinio.
Todėl vaiko teisių pažeidimu, apie kurį įstatymas imperatyviai įpareigoja informuoti institucijas, potencialiai galėjo būti laikoma bet kas, kas subjektyvia vertintojo nuomone neatitinka jo asmeninio įsivaizdavimo apie tai, kaip dera auklėti vaikus.
Ministerijos duomenimis, nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. nesmurtiniu būdu galimai buvo pažeistos 8636 vaikų teisės. Įdomu tai, kad daugiausia (51 proc. atvejų) buvo pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas (4400 vaikams iš 8636). Tinkamų gyvenimo sąlygų nesudarymas gali reikšti tas situacijas, kai tėvai nesirūpina vaikais, bet gali reikšti ir vaiko teisų neužtikrinimą ar nepakankamą užtikrinimą dėl objektyvių priežasčių (pvz. dėl per mažo šeimos gyvenamo ploto nulemto ekonominių tėvų galimybių).
Jei panagrinėsime statistiką apie informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus gavimo šaltinius, pamatysime, kad nepasitvirtinusių pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus daugiausiai yra tais atvejais, kai yra anoniminis skundas (iš 531 skundo nepasitvirtino 223 arba 42 proc. atvejų) arba kai apie galimą vaiko teisių pažeidimą praneša kaimynai (iš 230 arba 113 arba 49 proc.).
Palyginimui, kai apie vaiko teisių pažeidimą praneša krizių centras nepasitvirtinusių pranešimų apie vaiko teisių pažeidimą yra 2,7 proc. atvejų (1 iš 36), kai atvejo vadybininkas, 4,3 proc. atvejų (10 iš 233), kai socialinių paslaugų centras 9,9 (56 iš 565), kai globos centras 10,8 (8 iš 74), kai ugdymo įstaiga 20,4 (80 iš 392), kai sveikatos priežiūros įstaiga - 31 proc.
Kitaip tariant, kalbant apie nepasitvirtinusius pranešimus apie vaiko teisių pranešimus yra akivaizdus skirtumas tarp privačių asmenų padarytų pranešimų ir institucijų padarytų pranešimų.
Informacijos Apie Galimus Vaiko Teisių Pažeidimus Gavimo Šaltiniai (2018 m. liepos 1 d. - 2018 m. gruodžio 31 d.)
| Šaltinis | Pranešimų Skaičius | Nepasitvirtinusių Pranešimų Skaičius | Nepasitvirtinusių Pranešimų Procentas |
|---|---|---|---|
| Anoniminis skundas | 531 | 223 | 42% |
| Kaimynai | 230 | 113 | 49% |
| Krizių centras | 36 | 1 | 2.7% |
| Atvejo vadybininkas | 233 | 10 | 4.3% |
| Socialinių paslaugų centras | 565 | 56 | 9.9% |
| Globos centras | 74 | 8 | 10.8% |
| Ugdymo įstaiga | 392 | 80 | 20.4% |
| Sveikatos priežiūros įstaiga | - | - | 31% |
Aišku, geriausia būtų, jei išgirdę už sienos rėkiant vaiką, neskubėtumėte kelti ragelio, bet nueitumėte iki kaimyno ir įsitikintumėte, ar viskas gerai. Gal net pasiūlytumėte savo pagalbą ar patarimą.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Melanoma Vaikams: Kaip Atpažinti Ankstyvuosius Simptomus ir Efektyviai Gydyti
- Gimdymo Datos Apskaičiavimas Pagal Pastojimo Datą: Efektyviausi Metodai Ir Būtini Žinoti Faktai