Arterinė hipertenzija - dažniausia nėščiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos liga. Ji diagnozuojama 5-22 proc. nėščiųjų. Lietuvoje hipertenzija suserga apie 7 proc. nėščiųjų.
Arterinės Hipertenzijos Diagnozė Nėštumo Metu
Nėščiosioms arterinė hipertenzija diagnozuojama, kai diastolinis AKS>90mmHg nustatomas du kartus (pertrauka tarp matavimų 4val. ir daugiau), diastolinis AKS>110mmHg - vieną kartą. Didelio laipsnio hipertenzija patvirtinama, kai diastolinis AKS>120mmHg nustatomas vieną kartą arba kai diastolinis AKS>110mmHg - du kartus (pertrauka tarp matavimų 4val. ar ilgesnė).
Remiantis PSO, tarptautinės hipertenzijos draugijos (THD) ir Europos hipertenzijos draugijos (EHD) rekomendacijomis, arterinė hipertenzija nėščiosioms diagnozuojama atsižvelgiant į absoliutų AKS dydį (>140/90mmHg) arba pagal tai, kiek kraujospūdis padidėja (sistolinis >25mmHg ir(ar) diastolinis >15mmHg) lyginant su AKS, buvusiu iki nėštumo ar pirmuoju nėštumo trimestru. Svarbu, kad hipertenzija būtų patvirtinta bent du kartus.
Normaliai AKS pradeda mažėti jau pirmuoju nėštumo trimestru. Jei, reguliariai matuojant 48val., nustatomas padidėjęs AKS, nėščiųjų hipertenzijos grėsmė vėlesniu nėštumo laikotarpiu yra didesnė.
Ligos Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Terminas lėtinė hipertenzija apima pirminę ir antrinę hipertenziją. Jei padidėjusio AKS priežasties nepavyksta nustatyti, AH laikoma pirmine. Pagal PSO pirminė arterinė hipertenzija yra nežinomos etiologijos ilgalaikis AKS padidėjimas be pirminio kurio nors organo pažeidimo. Apie 90 proc. ligonių AKS priežastis lieka neaiški.
5-10 proc. pacienčių, sergančių antrine arterine hipertenzija, padidėjusio AKS priežastis būna inkstų ligos (renalinė arterinė hipertenzija) - inkstų parenchimos ligos, navikai, inkstų arterijų stenozė.
- Širdies liga serganti moteris turi būti ištiriama iki nėštumo arba bent pačioje nėštumo pradžioje - per pirmąsias 12 nėštumo savaičių.
- Širdies liga sergančios moters sveikatą per visą nėštumą turi prižiūrėti ne tik šeimos gydytojas, bet ir akušeris ginekologas, kardiologas, prireikus kardiochirurgas.
Kitos priežastys gali būti endokrininės ligos (endokrininė arterinė hipertenzija) - feochromocitoma, akromegalija, Kušingo-Kono (Cushing-Conn) sindromas, tirotoksikozė; aortos ligos - aortos aterosklerozė ir aortos koarktacija; vaistų (kontracepcinių, kortikosteroidų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) vartojimas, piktnaudžiavimas narkotikais (kokainu, amfetaminu).
Pirminę arterinę hipertenziją pasireikšti skatina ir prisidėję išoriniai veiksniai bei jų sąveika. Sergantieji pirmine arterine hipertenzija iš tėvų yra paveldėję ne tik medžiagų apykaitos, nervų, endokrininės sistemų ypatumus, bet yra perėmę ir šeimos įpročius (mitybą, gyvenimo būdą), skatinančius neigiamą išorinių veiksnių įtaką.
Pirminę arterinę hipertenziją skatina konstitucinis tipas (hipersteninis), gyvensena - mitybos pobūdis (gausus valgomosios druskos vartojimas, kalio, magnio, kalcio stoka maiste), piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, fizinis nejudrumas, nutukimas; psichiniai, socialiniai ir aplinkos veiksniai (psichinis stresas, bloga socialinė ir ekonominė padėtis, triukšmas, aplinkoje esantis švinas, arsenas, anglies disulfidas, varis, kadmis).
Pirminė arterinė hipertenzija dažnai būna kartu su vadinamosiomis metabolinėmis („gerovės“) ligomis - nutukimu, gliukozės netoleravimu arba 2-ojo tipo diabetu, hiperlipoproteinemija, hiperurikemija.
Arterinė hipertenzija vertinama atsižvelgiant į AKS dydį ir į tai, ar yra vidaus organų pažeidimų bei papildomų rizikos veiksnių. Pirminės arterinės hipertenzijos patogenezėje daugiausia dėmesio skiriama simpatinei nervų sistemai, renino-angiotenzino-aldosterono sistemai ir kraujagyslių endotelio funkcijai.
Labai didelę įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos reguliacijai turi renino-angiotenzino-aldosterono sistema, kraujyje cirkuliuojančių biologiškai aktyvių medžiagų visuma, kuri atsakinga už angiotenzino II, vieno iš veikliausių vazopresinių aminų, gamybą. Veikiant šiai sistemai, kepenų ir riebalinio audinio angiotenzinogenas jungiasi su reninu, susidaro angiotenzinas I. Šis, veikiamas angiotenziną konvertuojančio fermento, virsta angiotenzinu II, kuris sukelia vazokonstrikciją ir padidina kraujospūdį.
Arterinė hipertenzija labai susijusi su endotelio struktūros ir funkcijos pokyčiais. Kraujagyslių endotelyje sintetinamos vazokonstrikcinės ir vazodilatacinės (azoto oksidas) medžiagos, kurios yra pagrindinės kraujagyslių tonuso reguliuotojos. Sergant arterine hipertenzija, endotelis gamina mažiau azoto oksido, išskiria daugiau vazokonstrikcinių medžiagų. Dėl endotelio disfunkcijos prie kraujagyslių sienelės lengviau prilimpa trombocitai, daugiau monocitų migruoja į intimą. Sintetinama daugiau augimo faktorių, prasideda kraujagyslių lygiųjų raumenų hipertrofija. Visi šie veiksniai skatina arterinę hipertenziją.
Ligos Simptomai ir Požymiai
Nėštumo laikotarpio arterinė hipertenzija skirstoma į lėtinę hipertenziją, nėščiųjų hipertenziją (gestacinę AH), preeklampsiją, eklampsiją, lėtinę nėštumo apsunkintą hipertenziją (negrynąją preeklampsiją) ir neklasifikuotą hipertenziją. EHD rekomenduoja vietoj preeklampsijos vartoti sunkios nėščiųjų hipertenzijos terminą. Lėtinė arterinė hipertenzija nustatoma, jei AH yra diagnozuojama prieš nėštumą, iki 20-osios nėštumo savaitės ar po gimdymo išlieka 12 savaičių. Lėtinė arterinė hipertenzija būna maždaug 1-6 proc. nėščiųjų.
Sergant nekomplikuota pirmine arterine hipertenzija, nusiskundimų dažnai gana ilgai nebūna. Neretai arterinė hipertenzija nustatoma atsitiktinai. Ankstyviesiems klinikiniams požymiams būdinga rytais užeinantis galvos skausmas, ypač pakaušio srityje, galvos svaigimas, spengimas ausyse, nervingumas, emociniai sutrikimai, meteolabilumas, širdies plakimai, kardialgija, vazomotorinis labilumas, dusulys fizinio krūvio metu, kraujavimas iš nosies.
Arterinė hipertenzija gali komplikuotis hipertenzine krize - dėl staiga labai padidėjusio AKS pasireiškiančia ūmine hipertenzine encefalopatija su insulto pavojumi, kairiosios širdies pusės perkrova su gresiančia plaučių edema, krūtinės anginos priepuoliu, retai aortos atsisluoksniavimo pavojumi. Pirminės arterinės hipertenzijos komplikacijoms būdinga: hipertenzinė angiopatija (ankstyvosios aterosklerozės požymiai), hipertenzinė retinopatija, hipertenzinė kardiomiopatija (kairiojo skilvelio hipertrofija, koronarinė širdies liga, kairiosios širdies nepakankamumas), hipertenzinė encefalopatija (laikini kraujotakos sutrikimai, smegenų išemija ir infarktas), hipertenzinė nefropatija (proteinurija, azotemija). Dėl arterinės hipertenzijos komplikacijų įsivyrauja vieno ar kelių organų ar sistemų pažeidimo klinikiniai požymiai.
Nėščiosioms diagnozuoti pirminę arterinę hipertenziją nėra lengva, tenka diferencijuoti nuo kitų nėščiųjų hipertenzijų, bet svarbiausia laiku atpažinti preeklampsiją. Nėščiosioms pirminės arterinės hipertenzijos diagnozė nustatoma remiantis buvusia arterine hipertenzija, AKS >140/90mmHg kartotinai matuojant ir papildomais kriterijais.
Ligos Gydymas
Nėščiųjų pirminės arterinės hipertenzijos gydymo tikslas - sumažinti trumpalaikę riziką motinai ir nepakenkti vaisiui. Nėščiųjų gydymo taktika turi kai kurių ypatumų. Nebūtina siekti, kad AKS grižtų į normą, tačiau, jei pažeisti inkstai, AKS reikia sumažinti iki 140/90mmHg. Gydant ypač svarbu išvengti hipotenzijos ir didelių AKS svyravimų, tikrinti nėščiosios AKS - kas 2-3 savaites nėštumo pradžioje ir kas 1 savaitę nuo nėštumo vidurio iki gimdymo.
JAV rekomenduojama pradėti gydyti vaistais, kai diastolinis spaudimas 100mmHg ir daugiau, Kanados hipertenzijos draugija - kai 90-95mmHg. Arterinės hipertenzijos gydymo vaistais nauda neabejotina, kai diastolinis spaudimas yra 110mmHg ir didesnis ar diastolinis padidėjęs mažiau, bet pažeisti inkstai ar kiti organai. Hipotenzinių vaistų skiriama, kai 140/90mmHg AKS nustatomas pirmuoju nėštumo trimestru, kai yra vidaus organų pažeidimų ar proteinurija.
Nėščiają, kurios AKS yra 170/110mmHg ir daugiau, reikia nedelsiant hospitalizuoti. Jei moteris iki nėštumo vartojo vaistus, kurie gali pakenkti vaisiui - AKF inhibitorius, kalcio kanalų blokatorius, AT₁ receptorių blokatorius, tai būtina juos pakeisti nepavojingais - metildopa, labetaloliu, diuretikų nėštumo metu neskiriama.
Ar antihipertenzinius vaistus galima vartoti nėštumo pradžioje, vienos nuomonės nėra, nes nepakanka didelės apimties metodiškai pagrįstų tyrimų. Laikomasi nuomonės, kad vaistų nereikia skirti, jei pirmojoje nėštumo pusėje kraujospūdis tampa normalus savaime. Kai yra hipertenzija po gimdymo, reikia skatinti maitinti krūtimi. Žindyvei galima skirti metildopą, labetalolį, kalcio kanalų blokatorius. Reikėtų vengti diuretikų, nes jie mažina pieno kiekį, ir beta adrenoblokatorių (atenololio, metoprololio), nes jų kaupiasi motinos piene.
Prognozė
Daugelio moterų, sergančių nesunkia ir nekomplikuota hipertenzija, nėštumo prognozė nesiskiria nuo sveikųjų. Moterys sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus naujagimius. Vis dėlto joms neretai gimsta mažesnio svorio ir ūgio naujagimiai, kuriems vėliau dažniau nei normalaus svorio naujagimiams atsiranda arterinė hipertenzija. Kartais sunki arterinė hipertenzija nėštumo laikotarpiu lemia sunkias vaisiaus ir motinos komplikacijas.
Dėl sunkios hipertenzijos dažniau prireikia pirma laiko sukelti gimdymą ar atlikti cezario pjūvio operaciją. Dažnai sunki arterinė hipertenzija komplikuojasi preeklampsija. Tai dar labiau sunkina nėščiosios būklę, didina perinatalinį mirtingumą bei sergamumą. Blogą nėštumo prognozę lemia prasidėjusi preeklampsija, plaučių edema, ūminis inkstų ar kepenų nepakankamumas, hemoraginis insultas, diseminuotos intravazinės koaguliacijos sindromas. Dėl priešlaikinio placentos atsidalijimo vaisius gali žūti gimdoje.
- Arterinė hipertenzija - dažniausia nėščiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos liga, diagnozuojama 5-22 proc. nėščiųjų. Lietuvoje hipertenzija suserga apie 7 proc. nėščiųjų.
- Nėščiosioms arterinė hipertenzija diagnozuojama atsižvelgiant į absoliutų AKS dydį (>140/90mmHg) arba pagal tai, kiek kraujospūdis padidėja (sistolinis >25mmHg ir/ar diastolinis >15mmHg) lyginant su AKS iki nėštumo ar pirmuoju nėštumo trimestru. Svarbu, kad hipertenzija būtų patvirtinta bent du kartus.
- Pirminę arterinę hipertenziją reikia skirti nuo kitų hipertenzinių nėščiųjų būklių: nėščiųjų hipertenzijos, preeklampsijos, taip pat antrinės (simptominės) hipertenzijos.
- Nėščiųjų arterinės hipertenzijos gydymo tikslas - sumažinti trumpalaikę riziką motinai ir nepakenkti vaisiui. AKS reikia sumažinti iki 140/90mmHg. Gydant ypač svarbu išvengti hipotenzijos ir didelių AKS svyravimų.
- Arterinės hipertenzijos neskubama gydyti vaistais dėl galimų padarinių vaisiui. Nėščiųjų hipertenzijai gydyti dažniausiai rekomenduojama metildopa ir labetalolis.
- Daugelio moterų, sergančių nesunkia ir nekomplikuota hipertenzija, nėštumo prognozė nesiskiria nuo sveikųjų. Kai sunki hipertenzija komplikuojasi preeklampsija, atliekama cezario pjūvio operacija.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kaip Atpažinti ir Išspręsti Aukštą Cukraus Lygį Nėštumo Metu – Viskas, Ką Turite Žinoti!
- Nesitikėta! Aukštas kraujo spaudimas po gimdymo – priežastys, pavojai ir veiksmingi rizikos valdymo būdai
- Sužinokite viską apie vaikų aukštą kraujospūdį: priežastys, simptomai ir efektyvus gydymas
- Revoliuciniai Aukšto ir Žemo Vaikų Ugdymo Metodai, Kuriuos Privalo Žinoti Tėvai!
- Vitamino D perdozavimas kūdikiams: kaip atpažinti pavojingus simptomus ir išvengti rizikos
- Lengvas ir Smagus Brailio Abėcėlės Mokymasis Vaikams – Atraskite Naują Pasaulį!