Šiame straipsnyje panagrinėsime filmą „Auklė - misija neįmanoma“, kuris paliečia daugelį aktualių temų, susijusių su motinyste, adaptacija ir savęs paieškomis.
Adaptacijos iššūkiai
Filmas atskleidžia, kokie sunkūs gali būti pirmieji adaptacijos etapai, kai į šeimą įsilieja naujas žmogus - auklė. Pavyzdžiui, motina, palikdama savo vaiką su aukle, jaučia nerimą ir net paniką. 1 stadija - plaukimas Niagaros kriokliu į viršų. Nes pasakymas “plaukti prieš srovę” čia per silpnas.
Kai tu esi namie, bet tavo verkiantį vaiką į vežimą deda ir išsiveža kitas žmogus, norisi viską mesti (įskaitant pačią auklę) ir bėgti apkabinti savo mažylio, ir vežioti jį pačiai iki univero. Dar buvo pusdienis, kai sėdėjau užsidariusi darbo kambaryje ir hyperventilatinau, sukosi galva, suko pilvą, pykino, drebėjo rankos ir mušė karštis.
Ar kas nors nutiko? Na taip, mano stebuklėlis kitame kambaryje smagiai žaidė su aukle. Viena. Pirmąkart. Lyg ta auklė būtų ne nuostabi, šilta ir profesionali moteris, o koks monstras iš siaubo filmo. Man čia toks gigantiškas paradoksas, kalbėjau su kita mama kurią čia dieną aikštelėje žaidimų, kad motiniški instinktai yra nepritaikyti šiuolaikiniam pasauliui.
Mūsų hormonai, kūnai ir instinktai veikia akmens amžiaus taisyklėmis, o sociumas aplink su savo lūkesčiais, poreikiais ir konceptais - diktuoja kitas žaidimo taisykles. Kiti ir mūsų poreikiai. O viską suderinti tampa misija (beveik) neįmanoma.
Motiniški instinktai ir šiuolaikinis pasaulis
Filme nagrinėjama, kaip stiprūs motiniški instinktai susiduria su šiuolaikinio pasaulio realijomis. Mūsų hormonai, kūnai ir instinktai veikia akmens amžiaus taisyklėmis, o sociumas aplink su savo lūkesčiais, poreikiais ir konceptais - diktuoja kitas žaidimo taisykles.
Laisvė ir ramybė
Apsipratus su ašaromis, ateina suvokimas, kad atsiranda laiko sau. Tu girdi savo mintis, tu gali valgyti lėtai, tu gali parduotuvėje apžiūrėti viską, tu gali dirbti nepertraukiama nors ir tris valandas, tu gali išgerti karštą kavą.
Ir tave ištinka euforija, prisimeni kaip labai pasiilgai savo ankstesnio gyvenimo, laisvės ir ramybės. O tada prisimeni, kad dar labiau pasiilgai savo kukulio, susipakuoji visą laisvę į tašę ir važiuoji namo.
Savęs paieškos ir abejonės
Pažvelgus į situaciją giliau, iškyla klausimai apie mamos vaidmenį vaiko gyvenime. Man labiausiai patiko kai vieną dieną, grįžusi namo, radau Emą laimingą laimingą žaidžiančią ir man pasisveikinus, ji nepuolė prie manęs graudintis ir verkti (kaip būdavo pradžioje), o tiesiog ramiai pabaigė savo žaidimą ir tada atropojo apsikabinti.
Žinot ką aš pagalvojau? Ne, ne, kad OMG kaip faina, mūsų adaptacija baigta! Aš pagalvojau, kad O NEEEE, ar mano vaikas auklę jau myli labiau nei mane? Ar aš dabar būsiu jos atminty ta mama, kuri paliko savo vaiką užauginti auklei?
Tai ačiū savo racionaliai semegenų dalelei, kuriai vis pavyksta “atstovėt” šitas nesąmones ir galiausiai vis sudėliot dėlionę logiškai. Dar ačiū savo vyrui, kuris manęs paklauso, kartu pasijuokia, paguodžia ir patikina, kad viską mes čia darom gerai. Lyg pati to nežinočiau. Žinau. Tada perklausiu dar du kartus ir žinau labiau.
žymės:
Panašus:
- Kelionių Organizatoriaus ir Turisto Teisės bei Pareigos: Viskas, Ką Privalote Žinoti!
- Superauklės apžvalga: atrask geriausią auklę Lietuvoje lengvai ir greitai!
- Sužinokite, kiek kainuoja auklės pagal užsakymą ir individualios veiklos paslaptys!
- Neįtikėtina Vaikiškos šluotos Small apžvalga: Atraskite geriausią žaislą vaikams!
- Vaikiški Crocs žieminiai batai: ar tikrai saugo nuo šalto oro? Sužinokite tiesą!