Artėjant mokslo metams, tėvai susiduria su svarbiu klausimu - kaip tinkamai paruošti vaiką mokyklai. Šis procesas apima ne tik mokyklinių prekių įsigijimą, bet ir psichologinį, socialinį bei praktinį pasirengimą. Leidykla „Šviesa“ pateikia naudingų patarimų, kaip geriau psichologiškai paruošti vaiką mokyklai ir su juo bendradarbiauti.
Psichologinis Pasirengimas
Pirmiausia, svarbu pažinti savo vaiką ir orientuotis į jo individualius poreikius. Tėvai dažnai remiasi savo prisiminimais, pamiršdami, kad vaiko patirtis gali būti visai kitokia. Venkite frazių: „pamatysi, tau bus viskas lengva ar sunku“. Geriau vaikams parodyti, kuo naudingas gali būti šis gyvenimo etapas, drąsinti leistis į dar vieną gyvenimo kelionę, naujas patirtis.
Vaikai jaučia tėvų nerimą dėl mokyklos. Tėvai galėtų tiesiog akcentuoti, kad tai bus dar vienas etapas vaiko gyvenime, kuriame bus naujų iššūkių. Nevertėtų vaiko įspėti dėl galimų rūpesčių.
Mokyklos nevalia sureikšminti, nes įtampą dažnai kelia jos hiperbolizavimas. Labai svarbu su mokyklos pradžia nepamesti gyvenimo pusiausvyros ir neatimti iš vaiko gyvenimo, vaikystės, pakeitus jų į mokyklą, mokslą, pasiekimus, rezultatus ir pažymius.
Svarbu suprasti, kad vaikai nėra robotai ir negali visi veikti pagal vieną programą. Dėl to nereikėtų kaltinti mokytojų, aplinkos ir pačių vaikų. Supraskime: vaikai išmoks skaityti ir rašyti, kai tik jie tam bus pasiruošę. Liaukimės iš vaikų tikėtis mums patogaus elgesio.
Mylėkime savo vaiką nepaisydami mokymosi rezultatų. Negadinkime santykių su vaiku dėl mokslų. Domėkimės, kas jam įdomu, kas jam teikia džiugesio. Siūlykime savo pagalbą. Nesureikšminkime pirmos klasės. Visi ketveri pirmieji metai yra labai svarbūs, tad ieškokime tinkamų mokytojų ir aplinkos savo mažiesiems mokyklinukams. Pasitikėkime savimi bei savo vaikais.
Viena dažniausių klaidų, kurią daro tėvai, ruošdami pirmoką mokyklai, nuolatinis kartojimas „nesijaudink“, tačiau šis žodis vaikui nieko nereiškia, nes jis jaudinasi natūraliai ir nieko dėl to padaryti negali. Išklausykite vaiką: ką jis jaučia, ko baiminasi, ypač svarbu su juo apie tai kalbėtis, kai vaikas pradeda klausinėti apie būsimą dienotvarkę, naujas atsiradusias pareigas ir pan. Ir nepalikite to klausimo iki galo neišspręsto. Šis procesas yra ilgas ir labai svarbu apie tai kalbėtis nuolat - ypatingai pirmuosius mokslo mėnesius.
Vaiko Parengimo Mokyklai Planas
Kadangi mokyklinio ugdymo pradžia vaikui yra visiškai naujas potyris, reikėtų paskirti laiko pasiruošimui, kad ši patirtis būtų teigiama. Jis išskiria du svarbiausius etapus ir šešis veiksmingus būdus, kaip tai efektyviai padaryti:
- Paaiškinkite tvarką, kuri vaiko lauks mokykloje. Pasikalbėkite su juo, kaip atrodys mokykla, paprastai ir praktiškai: kokie yra mokytojų vardai, kaip atrodys ryto rutina namuose, ką reikės kasdien įsidėti į kuprinę, kaip vyksite į mokyklą, ką jis valgys pietums, kaip grįš namo ir pan.
- Parodykite mokyklą. Prieš mokslo metus, ištaikę progą, pravežkite vaiką pro būsimą mokyklą, kad jis vizualiai ją galėtų įsivaizduoti, kai ateityje apie tai kalbėsite.
- Susipažinkite su būsimais mokytojais. Visada rekomenduoju mokyklą vaikui rinkti ne pagal jos vardą, bet išklausius gyvai mokyklos prisistatymo, sužinojus jos vertybes ir filosofiją.
- Padėkite susitvarkyti su emocijomis. Būtent saugioje aplinkoje - namuose - šie jausmai išsiveržia visu gražumu, tačiau tuo pačiu šį saugumą vaikui galima pabrėžti, sukuriant jam popamokinę rutiną - užkandžiauti kartu, kalbėtis apie praėjusią dieną ir leisti vaikui užsiimti jam maloniais dalykais.
- Nuolat parodykite, kad juo pasitikite. Vaikai puikiai „nuskaito“ suaugusiųjų emocijas ir pagal jas sprendžia, kaip turėtų pasielgti, todėl rodomas pasitikėjimas jo gebėjimais vaiką padrąsina imtis naujų dalykų.
- Palaikykite ryšį su mokytoju. Kokybiški tėvų ir mokytojų santykiai yra labai svarbūs, kad vaikas mokykloje jaustųsi saugus ir jo potencialas galėtų atsiskleisti geriausiai.
Socialinis Pasirengimas
Svarbu skatinti rišliai reikšti mintis, lavinti žodyną. Taip pat svarbu ugdyti vaiko savarankiškumą - leisti jam pačiam apsirengti, praustis ir tvarkytis su higienos įpročiais. Skatinkite vaiką tvarkytis su savo higienos įpročiais, tokiais, kaip rankų plovimas ir tualetas, namie. Kuo dažniau leiskite naudotis peiliu, šakute ir šaukštu bei gerti iš puodelio savarankiškai.
Leiskite vaikui laipioti į medžius ir suptis, lipdyti sniego senius ir statyti smėlio pilis, kalti vinį ir pjauti peiliu, važinėtis dviračiu ar bėgioti per kliūtis, susitepti purve ar sušlapti vasaros lietuje:taip jam suteikiama proga pažinti pasaulį visais savo pojūčiais, plėsti savo patirtį ir per ją mokytis. Nei knygelių skaitymas, nei animaciniai filmai to atstoti negali.
Užuot bandžius vaiką nuo neigiamų emocijų apsaugoti, reikėtų padėti mažajam jas atpažinti savyje bei kituose žmonėse ir suprasti jų priežastis. Tai padeda stiprinti vaiko empatiją - gebėjimą įsijausti į kito žmogaus situaciją, įsivaizduoti jo jausmus ir atitinkamai elgtis. Empatija yra svarbi emocinio intelekto ir socialinių įgūdžių sudedamoji dalis.
Iš mokyklai pasiruošusio vaiko jau turėtų būti galima tikėtis ne tik pagarbaus ir mandagaus elgesio, bet ir, pavyzdžiui, gebėjimo laikytis žaidimo taisyklių, mokėjimo pralaimėti ar išlaukti eilėje. Tačiau svarbu nepamiršti, kad laikytis susitarimų bei taisyklių vaikas išmoks tik tuomet, jei jų laikysis ir suaugusieji.
Praktinis Pasirengimas
Padėkite vaikui ugdytis savarankiškumą ir apsirengimo įgūdžius: iš pradžių leiskite „treniruotis“ su šiek tiek didesnio dydžio nei būsima mokyklinė uniforma drabužiais - jiems bus lengviau. Velcro lipdukai ant batų taip pat gali supaprastinti procesą.
Įtraukite savo vaiką į tikslinių žaidimų veiklas, pavyzdžiui, makaronų vėrimą ar mažų objektų perkėlimą iš vienos vietos į kitą - tokios žaidybinio pobūdžio užduotys plėtoja smulkius motorikos įgūdžius, jas galima atlikti virtuvėje kartu ruošiant vakarienę arba vonioje. Lauko žaidimai labai svarbūs tobulinant motorikos įgūdžius, kurie vėliau padeda rašymo ir kitiems smulkiesiems motorikos įgūdžiams.
1 klasėje pradedami formuoti skaitymo ir rašymo įgūdžiai. Namie skaitykite kartu su vaiku, užduokite klausimus apie tai, ką perskaitėte (tai palengvins teksto suvokimą), - tai skatina vaizduotę ir kūrybiškumą.
Mokykite vaiką apsirengti, nusirengti, susidėti savo rūbus (šio įgūdžio prireiks po kūno kultūros pamokų). Pratinkite vaiką užbaigti pradėtą darbą bei kruopščiai jį atlikti. Skatinkite susitvarkyti savo darbo vietą (pasibaigus vienai pamokai reikės greitai pasiruošti kitai). Pratinkite išklausyti kalbantį žmogų (tai padės įsiklausyti į mokytojos aiškinimą bei skelbiamą užduotį). Mokykite vaiką orientuotis erdvėje (kairė, dešinė, kairės pusės apačia, viršus ir pan.). Taip bus lengviau orientuotis sąsiuvinyje ir vadovėlyje.
Mokykite naudotis žirklėmis. Mokykite dirbti su popieriumi. Parodykite, kad norimą figūrą galima iškirpti ir lapo krašte, ne tik viduryje. Skatinkite vaikus kurti pasakojimus, juos iliustruoti piešiniais. Mokykite deklamuoti eilėraščius išraiškingai, aiškiai, neskubant. Leiskite vaikui pasidžiaugti naująja kuprine, rašymo priemonėmis bei kitais mokyklai skirtais daiktais. Tegu vaikas mokosi juos susidėti ir vėl išimti iš kuprinės.
Sveikata ir Aplinka
Prieš išleidžiant vaiką į ugdymo įstaigą, dažniausiai domimasi mokyklos aplinka, joje puoselėjamomis tradicijomis, vertybėmis, pedagogų gebėjimu sudominti mokinius. Bet ne mažiau svarbu pasirūpinti būsimojo mokinuko sveikata, todėl pirmiausiai tėveliams norime priminti, jeigu dar nepatikrinote savo atžalos sveikatos, paskubėkite tai padaryti kuo greičiau, nes vaiko sveikatos pažymėjimą į mokyklą būtina pristatyti iki rugsėjo 15 dienos.
Mokyklinę kuprinę rinkitės su diržais ir rankenėle. Kadangi Lietuvoje labai aktuali „sunkios kuprinės” problema, tėveliai turėtų pastoviai kontroliuoti savo atžalų kuprines. Vaikams rekomenduojam nešti ne sunkesnę kaip 10 proc.
Labai svarbu moksleiviui sukurti tinkamą mokymosi aplinką. Rašomasis stalas ir kėdė turi būti pritaikyti pagal ūgį. Stalą rekomenduojama statyti šonu taip, kad langas būtų sėdinčiojo vaiko kairėje, jei jis yra dešiniarankis, arba dešinėje, jei yra kairiarankis. Rekomenduojama papildomai įrengti ir vietinį apšvietimą.
Pagal PSO rekomendacijas vaikas kiekvieną dieną turėtų būti fiziškai aktyvus ne mažiau kaip 1 valandą. Augančiam vaikui ne mažiau svarbi mityba. Pratinkite savo atžalas kasdien valgyti pusryčius. Geriausias šios problemos sprendimo būdas - įdėti jiems maisto iš namų. Bendrojo ugdymo mokyklose kasdien organizuojami pietūs, kurių metu visiems vaikams sudaromos sąlygos pavalgyti šilto visaverčio maisto.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- 2 Savaičių Kūdikis Viduriuoja? Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Efektyvius Sprendimus!
- Neįtikėtina tiesa apie lytinius santykius nėštumo metu: saugumo patarimai ir mitų griovimas!