Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius atviros veiklos pavyzdžius vaikų darželiuose, kaip integruojamos STEAM veiklos, skatinamas vaikų kūrybiškumas ir pažinimo gebėjimai.
Duonos kelias: nuo grūdo iki stalo
Kiekvieną dieną valgome duoną, tačiau ar susimąstome, kokį ilgą kelią ji nueina iki mūsų stalo? Verta išmokyti vaikus gerbti duoną, ją tausoti.
Vaikai tapo mokslininkais ir atliko penkių dienų stebėjimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti kas nutiks duonai suvyniotai į maistinę plėvelę, kepimo popierių, aliuminio foliją ar tiesiog padėtai ant lėkštutės.
Prieš pradėdami stebėjimą vaikai išsakė savo spėjimus: „duona taps kieta“, „nieko nenutiks“, „suges“, „suplyš“.
Patys rinkosi duonos rūšį ir medžiagą į kurią vynios.
Kad būtų lengviau pastebėti dydžio pasikeitimus, vaikai duonos riekutes apsibrėžė ant tyrimo lapo.
Besirengiant duonos degustacijai, grupėje tvyravo ir džiugios, ir nerimastingos nuotaikos. Keletas vaikų labai nerimavo, kad nemoka peiliu pjaustyti duonos, tačiau paskatinti mokytojos ir mokytojos padėjėjos, vyresniųjų draugų pjaustymo iššūkį įveikė ir džiaugėsi savo rankomis supjaustytos duonos gabalėliais.
Degustacijos metu vaikai ragavo juodą duoną, baltą plikytą duoną, batoną, penkių grūdų sumuštinių duoną.
Savaitės eigoje vaikai patys iškėlė probleminį klausimą „Kaip atsiranda miltai?” ir norint atsakyti į šį klausimą grupėje buvo įkurtas malūnas.
Vaikai iš kviečio varpos išrinko grūdelius. Keletas vaikų pirmą kartą matė kviečio varpą, o grūdeliai jos viduje tarsi mažas stebuklas. Patirtinės veiklos metu vaikai sužinojo kas yra šiaudas, grūdas, pelas.
Vaikai savo iš lukštentus grūdus dėjo į akmeninę grūstuvę ir bandė sugrūsti - taip imitavo senovinį grūdų malimą. Dauguma sakė, kad taip malti miltus buvo sunku.
Džiugu, kai prie veiklų organizavimo prisideda ugdytinių šeimos nariai. Christine’s globėja Eglė iškepė visiems vaikams paragauti naminės viso grūdo ruginės duonelės kepaliuką.
Visų veiklų metu vaikai mokėsi gerbti ir mylėti duonelę.
STEAM veiklos konferencijoje
Priešmokyklinio ugdymo grupės „Smalsučiai“ komanda dalyvavo respublikinėje priešmokyklinio amžiaus vaikų ir pedagogų konferencijoje „PER MOKSLO KALNUS“.
Konferencijoje dalyvaujančios komandos pristatė, kaip į ugdymo(si) procesą integruoja STEAM veiklas, išbando įvairias STEAM ugdymu grįstas užduotis.
„Smalsučiai“ pristatė pranešimą „Žaidžiu, tyrinėju, eksperimentuoju…“.
Konferencijos metu dalyviai atliko inžinierinius iššūkius, matematines užduotis, gamtos mokslų eksperimentą.
Vaikai sako: jaudulio buvo, bet pasitarus su draugais, buvo įdomu dalyvauti, kalbėti, žaisti žaidimus, atlikti eksperimentą, dalyvauti ir atlikti užduotis.
Konferencijos metu vaikai įgijo socialinių, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių.
Integruota kūno kultūros ir STEAM veikla
Priešmokyklinio ugdymo mokytoja ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja pakvietėme lopšelio-darželio mokytojus į atvirą veiklą.
Kolegėms pristatėme integruotą kūno kultūros su STEAM matematikos elementais veiklą. Atvirą veiklą vedėme lauke, todėl ją pritaikėme ne tik vaikų aktyviam judėjimui, kūrybai, bet ir pažinimui, tyrinėjimui.
Į lauką išsinešėme priemonių, skatinančių vaikus tyrinėti daiktus ir priskirti juos vienai ar kitai formai.
Vienose veiklose dalyvavo visa vaikų grupė, o kitos vyko pogrupiais. Tai leido išvengti prastovų ir skatino vaikus būti aktyviais dalyviais.
Veiklos metu vaikai buvo aktyvūs dalyviai, džiaugsmingai bendravo ir bendradarbiavo, kūrybiškai veikė. Integruotos veikla - tai vienas iš ugdymo metodų, kuris didina vaikų motyvaciją, skatina kūrybiškumą bei aktyvų dalyvavimą. Šios veiklos planavimas ir organizavimas skatino aktyviau bendradarbiauti ir bendradarbiauti su ikimokyklinio ugdymo mokytoja.
Piešimas su siūlais
Lopšelio-darželio mažiausieji ugdytiniai grupėje surado daug įvairių spalvų siūlų kamuoliukų.
Pažaidę su siūlų kamuoliukais, mažieji nuskubėjo prie staliukų. Jie pasiėmė piešimo lapus su priklijuotais siūlais, guašą, teptukus. Vaikai rinkosi spalvas ir jomis tepė, dažė siūlus.
Po to ant nudažyto siūlo dėjo baltą popieriaus lapą, tvirtai prispaudė, patrynė ir su mano pagalba ištraukė priklijuotus siūlus.
Vaikai greitai ir energingai atlipino popieriaus lapus. O kiek nuostabos, kiek aikčiojimo ir šūksnių pasigirdo, kai pamatė traukiamo siūlo paliktus įvairiaspalvius pėdsakus. Mažieji menininkai plojo rankutėmis, šypsojosi ir džiaugėsi.
Šios veiklos metu vaikai ne tik žaidė su siūlais, spontaniškai juos tepliojo, bet ir pavadino spalvas. Jie pastebėjo, kad pėdsakus palieka tik dažais nutepti siūlai.
Gyvūnų pėdsakų paieška žiemą
Lopšelio-darželio kiemas - puiki edukacinė erdvė, kurioje vaikai ne tik susipažįsta su aplinka, bet ir atranda, tyrinėja, eksperimentuoja, kuria, kaupia patirtį.
Vieną žiemos dieną su vaikais keliavome po lopšelio-darželio kiemą ir ieškojome laukinių gyvūnų pėdsakų. Kiek džiaugsmo ir nuostabos buvo aptikus net penkių rūšių pėdutes. Vaikai jas lygino su pačių pasigamintoje „Seklių lentelėje“ esančiais pėdsakais.
Taip pat lygino juos vieną su kitu apibūdindami išvaizdą, dydį, formą. Vaikai svarstė, kurio gyvūno pėdsakai yra didžiausi, kurio - mažiausi ir kaip jie, pėdsakai, atsiranda ant sniego.
Ikimokyklinukai skaičiavo, kiek kuris gyvūnas turi pirštų.
Eksperimentas „Beorė erdvė stiklainyje“
Priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai - smalsūs ir norintys išbandyti tai, kas jiems yra nauja, nežinoma.
Pakviečiau vaikus keliauti į lopšelio-darželio STEAM laboratoriją ir atlikti eksperimentą „Beorė erdvė stiklainyje“.
Prieš veiklą prisiminėme ir pasidalinome žiniomis apie tai, kaip saugiai elgtis su ugnimi, į ką kreiptis pagalbos atsitikus nelaimei šios veiklos metu.
STEAM laboratorijoje vaikai rado eksperimentui reikalingas priemones: žvakutes, degtukus, įvairios talpos stiklainius. Jas apžiūrėjo, pavadino ir ėmėsi darbo.
Uždegę žvakutes priešmokyklinukai stebėjo, kaip ramiai plazdena žvakutės ugnelė, ir nusakė reginį žodžiais: gražu, ramina ir džiugina, šilta, dega ugnis, geltona liepsna…
Po to jie pasirinko įvairios talpos stiklainius, kuriais užvožė degančias žvakutes. Šio eksperimento metu priešmokyklinukai išsiaiškino, kad stiklainyje nėra oro (deguonies), todėl žvakutės ir užgeso.
Jie pastebėjo, kad ilgiau degė didesnės talpos stiklainyje esančios žvakutės, nes ten buvo daugiau oro (deguonies), kuris yra beskonis, bekvapis ir bespalvis.
Eksperimentas „Spalvoti kamuoliukai“
„Pelėdžiukų“ grupės vaikams patinka atlikti įvairias STEAM veiklas. Kiekvieną savaitę jie sprendžia vis kitą iššūkį, kurio metu sužino, kas atsitiks pavyzdžiui: sumaičius skysčius, užpylus saldainius vandeniu, „susidraugavus“ stiklui ir vandeniui ir daugelį kitų.
Vaikai iš pradžių išsako savo spėjimus, o vėliau, atlikę bandymą ar eksperimentą, paneigia juos arba patvirtina.
Vaikai apžiūrėjo ir pavadino eksperimentui reikalingas priemones (plastikinės stiklinės, pipetės) ir medžiagas (vanduo aliejus, dažai, druska). Išsakė savo pastebėjimus, kur šios medžiagos ir priemonės yra naudojamos buityje. Jie įsitraukė į mano pasiūlytą iššūkį „Spalvoti ir stebuklingi kamuoliukai“.
Darželinukai patys iš plastikinio butelio pylėsi vandenį į stiklinę. Veikdami jie diskutavo ir spėliojo, kur atsidurs aliejus, kai jį užpilsime ant stiklinėje esančio vandens. Vaikų spėjimai išsiskyrė, vieni manė, kad aliejus bus apačioje stiklinės, o kiti, kad bus viršuje.
Užpylę aliejų vaikai pastebėjo, kad jis atsidūrė viršuje. Antrame eksperimento etape į aliejaus pripildytas stiklines darželinukai lašino spalvotą vandenį ir gėrėjosi aliejuje plaukiančiais spalvotais karoliukais.
Eksperimento metu išsiaiškinome, kodėl vanduo nesimaišo su aliejumi. Pasirodo, kad aliejus yra mažiau tankus nei vanduo, o du nevienodo tankio skysčiai negali susimaišyti. Taip pat vandens molekulės labiau traukia viena kitą. Tuo tarpu aliejaus molekulės viena kitą traukia mažiau.
Vandens tyrimas
„Kas nutiktų, jei nebūtų vandens?“ - išgirdę tokį klausimą „Pelėdžiukų“ grupės vaikai nei kiek nesutriko ir išsakė savo pastebėjimus: negalėtumėme praustis, nebūtų ko gerti, nelytų lietus, nebūtų gardžios arbatos.
Norėdami sužinoti atsakymą į šį klausimą vaikai atliko įvairius eksperimentus: apžiūrėjo vandenį supiltą į permatomus indus, nusakė jo spalvą, kvapą, skonį.
Šių eksperimentų metu vaikai sužinojo, kad vanduo yra skaidrus, neturi jokio kvapo, skonio. Jie pastebėjo, kad susimaišius vandeniui ir dažams vanduo nusidažo įdėtų dažų spalva ir kuo daugiau dažų, tuo spalva yra ryškesnė.
Užlašinę vandens ant popieriaus lapo ir molberto vaikai stebėjo, kur jis dingo. Vienu atveju vanduo susigėrė į lapą, kuris nuo drėgmės tapo tamsesnis, o kitu - nubėgo molbertu, palikdamas šlapią „kelią“.
STEAM veiklų metu siekiu sudominti vaikus tyrinėjimais, eksperimentais ir praplėsti pažintinius jų gebėjimus.
Projektas „Voverytės grybai“
Atėjus rudenėliui aš, meninio ugdymo mokytoja, ir ikimokyklinio ugdymo mokytojos su „Kačiukų“ grupės vaikais ėmėmės įgyvendinti projektą „VOVERYTĖS GRYBAI“.
Projekto dalyvių prižiūrimi grybai ėmė augti kaip ant mielių. Mažieji vos spėjo „grybauti“. Jie padarė išvadą, kad grybai labai greitai auga, o nupjovus vienus, jų vietoje išauga kiti.
Projekto dalyviai grybus apžiūrinėjo, uostė, rinko, matavo, svėrė, lygino su kitais daiktais, piešė, aplikavo, džiovino, vėrė ant siūlo. Veiklų metu vaikai išmoko laistyti grybus „dulksna“.
Darželinukai atliko eksperimentą: vienus grybus džiovino vaisių džiovyklėje, o kitus - popieriniame puodelyje, kurį padėjo ant radiatoriaus. O pabaigoje visi grybai iškeliavo į puodą, kur virė sriuba. Bet ir Voverytė neliko nuskriausta, vaikai suvėrė jai džiovintų šampinjonų karolius.
Veiklos metu jie svarstė, kur Voverytė turėtų grybus laikyti per žiemą-drevėje ar ant medžio? Projekto metu visas lopšelis-darželis judėjo, krutėjo ir, žinoma, labai džiaugėsi.
Lietutis stiklinėje
Patiems mažiausiems darželinukams kyla daug klausimų apie lietutį: Kaip ir iš kur atsiranda lietutis? Kaip gi tas lietutis atrodo? Ar jis sausas? O gal šlapias?
Mažieji su mano ir auklėtojos padėjėjos pagalba į stiklines pripylė vandens. Į vieną stiklinę įdėjome dažų. Vaikams labai patiko savarankiškai maišyti vandenį su dažais ir stebėti, kaip jis keičiasi.
Ant nedažyto vandens užpurškiau skutimosi putų. Tai - debesėliai. Pamatę juos vaikai plojo, juokėsi. Tada kartu su vaikais paėmėme pipetes, teptukus ir jais lašinome nuspalvintą vandenį ant debesėlio. Kai jis prikaupė tiek vandens, jog nebeišlaikė jo - pradėjo lyti.
Ugnies gesinimo būdai
Gaisras - tai nekontroliuojamas degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai. Ugdant vaikų saugaus elgesio su ugnimi sampratą ir įgūdžius, saugumo, savarankiškumo, atsakingumo nuostatas pasitelkiau STEAM metodą.
Su „Nykštukų“ grupės vaikais STEAM laboratorijoje vykdžiau veiklą ,,Ugnies gesinimo būdai“.
Jos metu vaikai svarstė ir dalinosi patirtimi apie tai, kokiomis priemonėmis galima užgesinti žvakės liepsną. Darželinukai pasiūlė ją užpūsti. Visiems kartu pūstelėjus oro, ji užgeso.
Eksperimento metu vaikai sužinojo, kad žvakė užgeso, nes pūtimo metu susidarė vėjas, kuris ir užgesino liepsną. Vaikai pastebėjo, kad, užgesus žvakei, pasklido dūmai ir nemalonus kvapas.
Veiklos metu išbandėme dar tris ugnies gesinimo būdus: nedegaus audeklo metimą, smėlio bėrimą, vandens pylimą. Vaikai pastebėjo, kad pilant vandenį ant liepsnos, pasigirsta šnypštimas ir ji sušlapusi užgęsta. Jie padarė išvadą, kad šlapi daiktai nedega.
Ugnies pagalba „Nykštukų“ grupės vaikai sukūrė paslaptingus paveikslėlius - buvo truputį baugu, bet smagu! Su suaugusiųjų pagalba jie „vedžiojo“ popieriaus lapą virš žvakės liepsnos ir pastebėjo „išrašytas“ pilkos spalvos juostas, dėmes. Vaikai sakė, kad piešinys atsirado nuo dūmų, kurie, degant liepsnai, kilo į viršų.
Gaisrosaugos įgūdžių ugdymas yra sistemingas ir nuoseklus procesas.
Geometrinės figūros
„Smalsučių“ grupės vaikai susipažino su geometrinėmis figūromis: kvadratu, trikampiu, stačiakampiu, skrituliu. Iš daugkartinio naudojimo vamzdelių ir varžtų, veržlių jie sukonstravo pasirinktas figūras.
Vaikai skaičiavo, kiek kraštinių turi trikampis, stačiakampis, kvadratas. Lygino kvadrato ir stačiakampio kraštinių ilgius. Po to spėjo, o vėliau išbandė, kurios figūros gali riedėti, o kurios ne.
Įtvirtindami geometrinių formų pavadinimus žaidėme žaidimą ,,Suras tinkamą daiktą“. Šio žaidimo metu vaikai supančioje aplinkoje ieškojo įvairių formų daiktų ir juos dėjo į pačių suklijuotas atitinkamas figūras.
Tilto statyba į salą
Kaip nukeliauti pas draugus, kurie gyvena saloje? Kas yra sala? Kaip ir iš ko statyti tiltą?
Darželinukai aiškinosi, kas yra sala ir kūrė jos žemėlapį: piešė salą, vandenį, sausumą. Darželinukai diskutavo, kaip nukeliauti Meškiukui pas draugus, kurie gyvena saloje. Jie siūlė plaukti laivu, skristi lėktuvu, bristi vandeniu, eiti tiltu. Nutarta statyti tiltą.
Vaikai iš biuro popieriaus gamino vamzdžius. Padėję pieštuką ties trumpąja lapo kraštine, vyniojo popierių ant pieštuko. Po to ridendami ritinėlį tarp delnų formavo vamzdelį. Atsilenkiantį popieriaus kraštą patepė klijais ir dar rideno vamzdelį tarp delnų kol klijai išdžiuvo. Ištraukus pieštuką, gavosi vamzdelis.
Juos mažieji darželinukai nudažė įvairiomis spalvomis. Vaikai iš vamzdelių ir varžtų, veržlių gamino tilto konstrukcijas. Prasidėjo tilto tiesimo į salą darbai...
Tyrinėjimo ir atradimų stotelės
- Tyrinėjimo stotelės: vaikų tyrinėjimams sukurtas ugdymosi kontekstas visoje grupės ir lauko aplinkoje. Sukurtas kontekstas - tai priemonės, įranga, tyrinėjimo įrankiai, radinių fiksavimo formos, tam tikras jų išdėstymas, provokacijos, sumodeliuotos tyrinėjimo situacijos.
- Atradimų stotelė: Pojūčių kambarys - į vaikų asmeninius ar bendrus atradimus vedančio ugdymosi konteksto kūrimas visoje grupės ir lauko aplinkoje. Sukurtas kontekstas orientuotas į to, kas nepatirta, nematyta, negirdėta, nepajausta, atradimą, išbandymą, kūrimą.
- Spontaniški tyrinėjimai: visoje grupės aplinkoje sukurtas netikėtus spontaniškus atradimus skatinantis ugdymosi kontekstas. Parenkami žaislai, daiktai ar sukuriamos priemonės, su kuriais vaikai atlieka įprastus veiksmus, kurių rezultatas jiems būna netikėtas, nustebina, pradžiugina.
- Pažinimo sala: visoje grupės ir (ar) lauko aplinkoje sukurtas ugdymosi kontekstas, plečiantis vaiko pažinimą kuo įvairesniais patirtiniais būdais.
- Bendravimo sala: grupės ir lauko, ir skaitmeninėje aplinkoje sukurtas ugdymosi kontekstas, orientuotas paskatinti kontaktus, santykius, ryšius, komunikavimą tarp vaikų ir mokymąsi spręsti kylančias bendravimo problemas.
- Problemų sprendimo stotelės: grupės ir lauko aplinkoje sukurtas ugdymosi kontekstas, skatinantis mokytis spręsti problemas.
- Istorijų kūrimo stotelės: sukurtas ugdymosi kontekstas, skatinantis vaikus kurti istorijas.
Kūrybinės erdvės
- Kūrybinė ateljė: Tai atskiroje patalpoje įrengta nuolatinė erdvė, pasižyminti išskirtine medžiagų ir priemonių gausa bei įvairove. Čia svarbu, kad jos būtų matomos ir sistemiškai išdėstytos, kad vaikas turėtų galimybę matyti ir pasirinkti.
- Kūrybinės dirbtuvės: bendradarbiavimu grįsta kūrybinės veiklos forma, skirta konkrečiai kūrybinei idėjai įgyvendinti. Joms organizuoti sukuriamas konkretus kontekstas, o jų organizavimas trunka apibrėžtą laiko tarpą. Organizuojant veiklą kūrybinių dirbtuvių forma, pabrėžiama ne individuali vaiko kūrybinė raiška, bet bendras visos grupės darbas, siekiant įgyvendinti konkrečią idėją.
Panašus:
- Veiklos kubas vaikams: lavinantis žaislas smalsiems mažyliams
- Veiklos Lenta Vaikams: Kūrybiškas Žaidimas Ir Ugdymas
- 7 Mėnesių Kūdikio Raida: Efektyvūs Būdai Skatinti Judėjimą, Bendravimą ir Pažinimą
- Leukocitozė Nėštumo Metu: Sužinokite Priežastis, Normas ir Efektyviausius Gydymo Būdus!
- 10 Įspūdingų Dviejų Vaikų Kambario Interjero Dizaino Idėjų, Kurios Pakeis Jūsų Namus