Liga yra nemalonus laikotarpis ne tik dėl prastos savijautos, bet ir dėl nedarbingumo, ir dėl to sumažėjusių pajamų. O dar nemaloniau būna tuomet, kai biuletenį tenka imti atostogų metu.
Kas nutinka, jei susergama atostogų metu?
Vilnietis Arvydas (vardas pakeistas) naujienų portalui tv3.lt pasiskundė, kad susirgo antrą savo atostogų dieną ir nežino, ką tokiu atveju daryti. Jis klausė: „Ar man verta kreiptis į gydytoją, prašyti biuletenio? Ar tuomet mano atostogos „atsišauks“, o gal vis tiek susinaudos? Nes, kiek žinau, biuletenio metu atostogauti negalima, bet kaip yra, jei aš jau esu atostogose?
Ką daryti, jei darbuotojas suserga atostogų metu?
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) aiškinimu, jei darbuotojas suserga iki numatytų kasmetinių atostogų pradžios, bet pasveiksta atostogų metu, jos yra pradedamos iškart po to, kai baigiasi biuletenis. Pvz., jeigu atostogos buvo numatytos nuo balandžio 4 d. iki 15 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas suserga ir tęsia nedarbingumą iki balandžio 7 d., jo atostogų pradžia laikoma balandžio 8 d. d.
O dėl likusių neišnaudotų 4 d. d. darbuotojas ir darbdavys jau turi tartis iš naujo. Arba darbuotojo prašymu neišnaudotų atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
Alkoholio vartojimas biuletenio metu
Biuletenio metu taip pat draudžiama vartoti alkoholį ar kitas toksines, psichotropines medžiagas ir elgtis taip, kad žmogaus veiksmai galėtų užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.
Nedarbingumo kontrolė
M. Kozič įspėja, kad „Sodros“ specialistai atlieka nedarbingumo kontrolę, pasitelkdami informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus. Jei nustatoma, kad ligos išmokos mokėjimo metu buvo pažeistos taisyklės, ligos išmoką reikia grąžinti“, - aiškino patarėja.
Vis tik ji pridūrė - jei atrodo, kad darbuotojas biuleteniais piktnaudžiauja, darbdavys gali kreiptis į „Sodrą“.
Piktnaudžiavimas biuleteniais
A. Maldutytė akcentavo: „Aš tikiuosi, kad tokie atvejai, kai žmogus paskambina gydytojui ir paprašo išduoti biuletenį, Lietuvoje nyksta ir arba jų visai nėra, arba jų yra labai nedaug. Juk darbas nėra baudžiava. Tuomet darbdaviui reikia ieškoti, kas jį pavaduoja, kolegoms tenka didesnis krūvis, o darbuotojas, kuris simuliuoja, nepagrįstai naudojasi ligos išmoka. Taip yra vagiami ne verslo, o mūsų visų pinigai iš biudžeto“.
Ligos išmoka
M. Ji nurodė, kad 2 pirmas ligos dienas nėra atsižvelgiama į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą - už jas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. „Taip pat pirmajai ligos dienai reikia būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėn. (arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per 24 mėn.) ligos socialinio draudimo stažą.“
Ar sergant darbuotojams kaupiasi atostogos?
Inspekcijos atstovai išskyrė, kad atostogos kaupiasi ne tik dirbant ar sergant - į darbo dienų skaičių įskaitoma: faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas; darbo dienos komandiruotėje; darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų; darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu suteiktos nemokamos iki 10 d. d. trukmės per metus atostogos; kūrybinės atostogos šalių susitarimu arba, jei tai numatyta darbo teisės normose; teisėto streiko laikas; priverstinės pravaikštos laikas; laikas visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti; papildomas poilsio laikas darbuotojams, auginantiems vaikus; laikas darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pareigų vykdymui, laikas jų mokymui ir švietimui; kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.
O, pvz., darbuotojo pravaikštos ar nemokamos atostogos, viršijančios 10 d. d., į darbo dienų skaičių neįsiskaito.
Kiek lietuvių piktnaudžiauja nedarbingumu?
M. Kozič aiškinimu, nustačius pažeidimus, asmuo yra kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją, kurioje dalyvauja ir „Sodros“ atstovai.
Atstovė atskleidė, kad 2023 m. sveikatos būklės ir darbingumo patikrinimui buvo iškviesta beveik 6 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų žmonių. Dar 400 žmonių buvo iškviesta į Gydytojų konsultacinę komisiją gavus darbdavių ir kitų institucijų prašymus patikrinti, ar pagrįstai yra išduoti nedarbingumo pažymėjimai jų darbuotojams.
„Ši kontrolė yra itin efektyvi - pakvietus žmones patikrinimui, beveik 70 proc. jų sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai pripažįsta darbingais dar iki komisijos posėdžio. Tai reiškia, kad nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami. 2023 m. po patikrinimo neišmokėtų ligos išmokų suma siekė 68 tūkst. eurų. Taip pat buvo grąžinti 24 tūkst. eurų ligos išmokos permokos“, - vardijo „Sodros“ atstovė. Ir pridūrė, kad dar 22 žmonėms, kurie 2023 m. nedarbingumo metu kirto valstybės sieną, buvo priimti sprendimai nemokėti ligos išmokos bendrai 3 tūkst. eurų sumai.
Atostoginiai ir nedarbingumas
Auditorė, mokesčių konsultantė Jurgita Navikienė „Delfi“ paaiškino, kaip skaičiuojami atostoginiai ir kada atostogauti apsimoka labiausiai. Anot jos, atostoginiai skaičiuojami, neįtraukiant apmokėjimo už nedirbtą darbuotojo laiką - prastovos, nedarbingumo, nemokamų atostogų ir pan. Todėl paskelbta prastova ar nedarbingumas jokios įtakos darbuotojo kasmetinėms atostogoms po karantino dažniausiai neturės.
„Kasmetinės atostogos taip pat „užsidirbamos“, kai darbuotojas serga ar yra prastovoje. Antra, apskaičiuojant atostoginius, anksčiau gautas atlyginimas už prastovą arba darbuotojui išmokėta nedarbingumo pašalpa iš darbdavio taip pat įtakos atostoginių dydžiui neturi. Minėtos išmokos nėra įtraukiamos, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį“, - aiškina J. Navikienė.
Kada atostoginiai gali sumažėti?
Vis dėlto yra situacijų, kai atostoginiai darbuotojui gali sumažėti. Jeigu prastova ar nedarbingumas tęsiasi ilgiau, pavyzdžiui, tris ir daugiau mėnesių ir iš karto po to darbuotojui suteikiamos atostogos, tuomet iškyla klausimas - kaip skaičiuoti atostoginius?
„Pagal vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką, reikia vidutinį darbo užmokestį ir juo remiantis paskaičiuoti atostoginius iš darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio. O darbo sutartyje ne visada įmanoma tiksliai nustatyti visas darbo užmokesčio dalis - ne tik pagrindinę - bazinę darbo užmokesčio dalį, bet ir priedus bei kitas dalis. Todėl, pavyzdžiui, nesant nustatytos stabilios mėnesio priedo sumos, darbuotojui vidutinis darbo užmokestis gali būti paskaičiuotas tik iš pagrindinės darbo užmokesčio dalies, vadinasi, atostoginiai gali sumažėti“, - pavyzdį pateikia auditorė, tačiau pažymi, kad tai nelaikoma darbdavio piktnaudžiavimu.
Visgi ji pabrėžia, kad sudarant darbo sutartį, turėtų būti aiškiai ir konkrečiai aprašytos visos sudėtinės darbo užmokesčio dalys ir (ar) apskaičiavimo metodika. Tuomet atostoginių suma būtų stabilesnė. „Deja, ne visi darbdaviai dar tai yra numatę“, - sako pašnekovė.
Atostoginiai gali sumažėti dėl kitų priežasčių, nesusijusių su prastova, pavyzdžiui, dėl darbo dienų skaičiaus skaičiuojamuoju laikotarpiu, darbo užmokesčio dydžio pakeitimo, t. y. sumažinimo, informuoja Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
Kaip apskaičiuoti atostoginius?
VDI specialistai atkreipia dėmesį, jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) neįsiskaičiuos. Taigi, paskelbta prastova ar dalinė prastova nedaro įtakos skaičiuojant atostoginius, jie darbuotojams neturėtų mažėti, rašoma pranešime.
J. Navikienė pateikė pavyzdį, kaip būtų skaičiuojami atostoginiai darbuotojui, per mėnesį uždirbančiam 1000 Eur „į rankas“. Jeigu darbuotojas birželio mėnesį planuoja išeiti atostogauti, tuomet atostoginiai būtų skaičiuojami iš kovo, balandžio ir gegužės mėnesio duomenų. Tarkime, darbuotojui nuo kovo 16 d. paskelbta prastova, kuri tęsiasi iki gegužės 31 d. Pagal vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką, skaičiuojant atostoginius, reikia įtraukti tik atlyginimą už darbą, bet ne apmokėjimą už prastovą.
Jeigu darbuotojas per vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo laikotarpį - kovą, balandį ir gegužę - dirbo tik nuo kovo pirmos iki penkioliktos dienos ir už pusę kovo mėnesio buvo išmokėta, pavyzdžiui, 500 eurų alga, nes dirbo tik pusę mėnesio, vadinasi, atostoginiai už 20 darbo dienų kasmetinių atostogų arba keturias savaites atostogų būtų 1000 eurų. Tai reiškia, kad dėl prastovos paskelbimo darbuotojas nenukentės - šiuo atveju atostoginiai nesumažės.
Kada labiausiai apsimoka atostogauti?
Anot mokesčių konsultantės, pirma priežastis, dėl kurios atostoginių suma būtų pati didžiausia, - kai prieš atostogų mėnesį trijų mėnesių laikotarpiu yra gauta didžiausia alga, įskaitant ir mėnesio priedus. Antra priežastis - jeigu darbuotojui už darbo rezultatus buvo išmokėta metinė ar trumpesnio laikotarpio premija, kuri taip pat didina atostoginių sumą.
„Kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų ieškoti palankiausių laikotarpių. Jeigu darbuotojo alga nekinta, įprastai ir atostoginių suma bus labai panašaus dydžio, t. y. tokio paties dydžio kaip ir alga“, - aiškina J. Navikienė.
Ar darbuotojas po prastovos nepraras teisės į atostogas?
VDI atkreipia dėmesį į dar vieną darbuotojams, turėjusiems prastovas, aktualų klausimą - ar nepraras teisės į atostogas, jei karantino metu buvo prastovose.
VDI specialistų teigimu, teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
„Darbo kodeksas nenumato aplinkybių, kada darbuotojas faktiškai negalėtų pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, sąrašo, todėl kiekvienu atveju turėtų būti vertinama aplinkybių visuma. Atvejais, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, galėtų būti laikomas darbuotojo laikinas nedarbingumas, tam tikros tikslinės atostogos, darbdavio veiksmai ir kiti atvejai. Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl jam paskelbtos prastovos neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, todėl terminas pasinaudoti atostogomis turėtų būti pratęsiamas“, - pranešime žiniasklaidai rašo VDI.
Ar darbdavys gali neleisti vasarą atostogauti?
Maža to, kai kurie darbuotojai nerimauja, ar po prastovos įmonei atnaujinus veiklą, darbdavys turi teisę darbuotojui neleisti vasarą atostogauti.
„Jei atostogos dar tik planuojamos, darbdavys dėl objektyvių priežasčių turi teisę atsisakyti išleisti darbuotoją kasmetinių atostogų. Šalims susitarus dėl kasmetinių atostogų suteikimo konkrečiu laikotarpiu, vienašališki darbdavio veiksmai, apribojantys galimybę pasinaudoti šiomis atostogomis, būtų neteisėti“, - informuoja VDI.
VDI primena, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinės atostogos. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę). Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios. Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.
Vaiko slaugos ypatumai
Sergantis vaikas yra iki 14 metų amžiaus slaugomas esant ligai, kuri nėra sunkių ligų ar ypač sunkių ligų sąraše.
Kada išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas (EP)?
- Kai vaikas iki 3 metų amžiaus slaugomas ligoninėje: EP išduodamas reikalingam slaugos laikotarpiui iki 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus slaugant bet kokia liga sergantį vaiką. Ligos išmoka mokama už visą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus. Ligos išmoka skiriama šeimos nariui, seneliui ar globėjui.
- Kai vaikas 3 - 7 metų amžiaus slaugomas ligoninėje: EP išduodamas reikalingam slaugos laikotarpiui iki 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus bet kuria liga sergantį vaiką. Ligos išmoka mokama už visą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus. Ligos išmoka skiriama šeimos nariui, seneliui ar globėjui.
- Kai sergantis vaikas yra iki 18 metų amžiaus, slaugomas esant ligai sunkių, ypač sunkių ligų sąraše.
- Kai iki 18 metų amžiaus vaikui yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, nepriklausomai nuo ligos kodo: EP išduodamas 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. Ligos išmoka mokama ne daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos.
- Kai vaikas iki 14 metų slaugomas nepertraukiamai ambulatoriškai ir stacionare: EP išduodamas 14 kalendorinių dienų laikotarpiui. Ligos išmoka mokama ne ilgiau 14 kalendorinių dienų.
- Kai vaikas iki 14 metų amžiaus slaugomas nepertraukiamai iš stacionaro į stacionarą: stacionare EP išduoda gydantis gydytojas; reabilitacinio sanatorinio gydymo metu EP tęsia arba išduoda naują reabilitacijos gydytojas.
Kaip skiriama ligos išmoka?
Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal žmogaus turėtas pajamas, nuo kurių mokamos „Sodros“ įmokos: vertinamos 3 mėnesius paeiliui turėtos žmogaus pajamos, neskaičiuojant paskutinio mėnesio prieš susergant. Pvz., susirgus sausio mėnesį, kompensuojamas uždarbis apskaičiuojamas pagal nuo rugsėjo 1 d.
Papildomos galimybės auginantiems vaikus
- Pasinaudojus tikslinėmis nemokamomis atostogomis, darbdaviui pristačius pažymą (forma Nr. 094/a), liudijančią apie sergančio šeimos nario slaugą: 14 kalendorinių dienų, kai vaiką iki 14 metų amžiaus augina vienas iš tėvų; 30 kalendorinių dienų, auginantiems negalią turintį vaiką iki 18 metų amžiaus.
- Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų: ne mažiau kaip 25 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę); ne mažiau kaip 30 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos.
- Pasinaudojus mamadienių ir tėvadienių (papildomų poilsio dienų, už kurias mokamas vidutinis darbo užmokestis) skyrimo tvarka kiekvieną mėnesį: viena papildoma poilsio diena darbuotojams, kurie turi du vaikus iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų; dvi papildomos poilsio dienos darbuotojams, turintiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų.
Teisės aktai
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. V-533/A1-189 Dėl Teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo.
- Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas Nr. IX-110.
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. V-1482/A1-640.
- Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų 1994 m. liepos 18 d įstatymas Nr. I-549.
Panašus:
- Prašymas dėl vaiko priežiūros atostogų: kaip teisingai užpildyti?
- Atostoginiai po vaiko priežiūros atostogų: kas priklauso ir kaip gauti?
- Ar Vyras Gali Išeiti Vaiko Priežiūros Atostogų Lietuvoje? Sužinokite Visa Tiesą!
- Lopšelio-darželio lankymas vasarą: svarbiausi savivaldybių reglamentai Lietuvoje
- „Mamos už LGBT+ vaikus“: Atraskite, kaip šis judėjimas keičia vaikų gyvenimus!
- Neįtikėtini Krikščioniškų Gimdymo Namų Cezario Pjūvio Paslaptys ir Autentiški Atsiliepimai!