Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Lietuvoje besilaukiančioms darbuotojoms yra taikoma speciali apsauga, numatyta darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Ši apsauga apima atleidimo ribojimus, trumpesnį darbo laiką, nuotolinį darbą, specialias pertraukas maitinimui ir panašiai. Lygių galimybių kontrolės tarnyba pabrėžia, kad teisės aktai tokioms darbuotojoms apibrėžia papildomas garantijas.

Nėštumo fakto patvirtinimas ir informavimas apie nėštumą

Darbuotojos nėštumo faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą. Lietuvos įstatymai nenumato konkretaus termino, kada darbuotoja turi pranešti darbdaviui apie nėštumo faktą - nėščioji pati tai nusprendžia.

I. Piličiauskaitė-Dulką pabrėžė, kad teisė į Darbo kodekse (DK) numatytas garantijas ir nėščiųjų apsaugą atsiranda tik informavus darbdavį apie nėštumą ir pateikus tai įrodančius dokumentus. Nėščia darbuotoja laikoma moteris, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią nėštumą.

Atleidimo iš darbo ribojimai

Atleisti nėščiąją beveik neįmanoma. Nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą ją nutraukti. Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė, patvirtino, kad visais kitais atvejais nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą ją nutraukti.

Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios. Taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis, suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavys priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia sutartis. Taigi, jeigu su nėščia darbuotoja yra sudaryta, pvz., terminuota darbo sutartis, ją galima nutraukti iš karto suėjus terminui, nelaukiant, kol kūdikiui sukaks 4 mėnesiai.

LR DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus kelias įstatyme numatytas išimtis. Ši garantija nėščiajai pradedama taikyti tik nuo tada, kai darbdaviui yra pateikiama medicinos pažyma apie nėštumą. Todėl manoma, kad darbdavys nepažeistų minėto draudimo (LR DK 132 str. 1 d.), jeigu atleistų iš darbo moterį, kurios nėštumas akivaizdus, bet ji nėra pateikusi darbdaviui minėtos pažymos.

Be to, įstatymas nedraudžia darbo sutarties nutraukti pačios darbuotojos pareiškimu (LR DK 127 str. 1 d.) arba šalių susitarimu (LR DK 125 str.). Tačiau abiem šiais atvejais labai svarbu, kad būtų išreikšta tikroji darbuotojos valia nutraukti darbo sutartį. Tai reiškia, jog darbuotojos pareiškimas dėl darbo sutarties nutraukimo (arba darbuotojos pageidavimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu) neturi būti sąlygotas darbdavio psichologinio spaudimo ar kitų neleistinų veiksmų. Priešingu atveju (t. y. įrodžius neleistiną darbdavio poveikį darbuotojai, paskatinusį pastarąją pasirašyti pareiškimą atleisti iš darbo arba pateikti pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu), atleidimas iš darbo gali būti pripažintas neteisėtu.

Nuo rugpjūčio 1 d. „Tai reiškia, kad nėščia darbuotoja galės būti atleista iš darbo, jei, pavyzdžiui, dėl bankroto ar likvidavimo nelieka paties darbdavio kaip juridinio asmens. Taip pat DK bus numatyta nėščios darbuotojos įspėjimo galimybė jos nėštumo metu, jei ji bus atleidžiama dėl darbdavio pabaigos, ir įspėjimo terminas.

Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės.

Darbo sąlygų palengvinimas ir darbdavio įsipareigojimai

Vos sužinojęs apie darbuotojos nėštumą darbdavys įpareigotas peržiūrėti jos atliekamas užduotis, darbo vietą bei užtikrinti saugumą jai ir kūdikiui. Pagal įstatymą, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų darbo sąlygų aprašas Lietuvos įstatymuose nustato kenksmingų darbo sąlygų, pavojingų veiksnių bei profesinės rizikos vertinimo bei informacijos apie darbo sąlygas teikimo tvarką, įskaitant draudžiamus darbus ir medžiagų sąrašus.

Darbdavys, gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, vertina galimą profesinę riziką darbuotojos saugai ir sveikatai. Jeigu pavojingų ar kenksmingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo įgyvendinti darbo sąlygų gerinimo priemones, kad moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią darbuotoją (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje.

Perkeltai į darbuotojai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą (darbo vietą) jos gautas darbo užmokestis. „Jeigu nėra galimybės nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbą, neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, jai suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų, o jų metu mokamas įprastas mėnesinis darbo užmokestis. Taigi darbdavys, gavęs darbuotojos pažymą apie nėštumą, turi įvertinti visas galimas rizikas, atsižvelgiant į konkretaus darbo pobūdį bei gydytojo pažymoje pateiktas rekomendacijas“, - apie darbdavio atsakomybes kalbėjo Darbo inspekcijos atstovė.

Nėštumo ir gimdymo atostogos

Lietuvos įstatymuose nustatyta, kad darbuotojoms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - septyniasdešimt kalendorinių dienų). Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti keturiolikos dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. Taigi nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos darbuotojos iniciatyva pateikiant prašymą, darbdavys to vienašališkai nuspręsti negali (išskyrus minėtą išimtį).

„Dėl darbo trukmės iki gimdymo, esamos sveikatos būklės sprendžia pati nėščioji ir ją prižiūrintis gydytojas. Tuo tarpu darbdavys privalo užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas ir yra atsakingas už jos profesinės rizikos vertinimo rezultatus bei pavojingų darbų neskyrimą“, - sakė I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Papildomos garantijos ir lengvatos šeimoms

Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas - tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šis principas atsispindi ir darbo santykiuose: šeimos gerovė yra prioritetas, o darbuotojai, auginantys vaikus ar besilaukiantys kūdikio, turi ne tik lygias teises su kitais darbuotojais, bet ir papildomas garantijas bei lengvatas.

Jau nuo darbo paieškos etapo galioja nediskriminavimo principas. Darbdavys privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus visiems kandidatams, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties, vaikų turėjimo ar nėštumo. Negalima atsisakyti priimti į darbą ar sudaryti prastesnes sąlygas dėl šių priežasčių.

Darbo kodeksas numato darbuotojo teisę po nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis nei buvusios iki atostogų. Jei grįžus jūsų darbo vieta užimta ar panaikinta, darbdavys privalo siūlyti kitą lygiavertį darbą.

Pagrindinės garantijos šeimoms:

  • Nėštumo ir gimdymo atostogos: 126 kalendorinės dienos (70 dienų iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo).
  • Motinystės išmoka: 77,58 % kompensuojamojo uždarbio dydžio.
  • Tėvystės atostogos: 30 kalendorinių dienų po vaiko gimimo.
  • Tėvystės išmoka: 77,58 % kompensuojamojo uždarbio dydžio.
  • Vaiko priežiūros atostogos: Iki vaikui sukaks treji metai.
  • Vaiko priežiūros išmoka: Mokama iš „Sodros“, kol vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai, priklausomai nuo tėvų pasirinkimo (60 arba 45%).
  • Papildomos poilsio dienos („Mamadieniai“ / „Tėvadieniai“): Suteikiamos auginantiems vaikus iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Išmokų dydžiai vaiko priežiūros atostogų metu:

Atostogų trukmė Išmoka Papildoma informacija
Iki 18 mėnesių 60% 2 mėnesiai vienam iš tėvų (neperleidžiami), 2 mėnesiai kitam (neperleidžiami) mokama 78% kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. Likusius 14 mėnesių - 60%.
Iki 24 mėnesių 45% 2+2 neperleidžiami mėnesiai apmokami po 78%. Likusius 8 mėnesius - 45%.

Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, priklauso 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jei dirbama 5 d. Nuotolinis darbas: Darbo kodeksas numato teisę prašyti dirbti nuotoliniu būdu.

Lygių galimybių kontrolės tarnyba pridūrė, kad neretai mažus vaikus auginančios darbuotojos patiria sunkumų grįžti į darbą iš motinystės atostogų, taip pat patiria kliūčių įsidarbinant, potencialūs darbdaviai jų klausinėja nepriimtinų klausimų apie asmeninį gyvenimą. Pagal Moterų ir vyrų lygų galimybių įstatymą, iš darbo ieškančių asmenų draudžiama reikalauti informacijos apie jų šeiminę padėtį, amžių (išskyrus atskirai numatytus atvejus), privatų gyvenimą ar šeimos planus. Darbdavys taip pat privalo užtikrinti, kad kandidatas atrankoje nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo.

„Statistika Lietuvoje rodo, kad moterys daug dažniau nei vyrai išeina vaiko priežiūros atostogų ir dažniau atlieka vaiko priežiūros funkcijas šeimoje. Darytina išvada, jog moterys dažniau „iškrenta“ iš darbo rinkos ir susiduria su didesne rizika patirti diskriminaciją“, - Delfi sakė tarnybos atstovas.

žymės: #Nestumo

Panašus: