Šeima yra pagrindinis visuomenės institutas, nuo kurio priklauso valstybės ateitis ir visuomenės gerovė. Santuoka yra dinamiški vyro ir moters ryšiai. Kintantys santuokiniai ryšiai gali tapti sudėtingu išbandymu šeimoms.
Šeimos, kurios nesusitvarko su ištikusiais sunkumais, skiriasi. Šiuo metu skyrybos tapo tokios dažnos, kad visuomenė pradėjo jas vertinti kaip normalų reiškinį, o ne kaip nukrypimą nuo normos. Nuo 1993 m. iki 2006 m. šis rodiklis neabejotinai palietė ir Lietuvą. Šiai dienai skyrybos yra įsigalėjęs reiškinys šiuolaikiniame pasaulyje.
Skyrybų Samprata ir Priežastys
Kalbant apie santuokos nutraukimą, yra svarbu suprasti kas tai yra santuoka, jos nutraukimas ir kiti terminai, svarbūs kalbant apie santuokos nutraukimą. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (Žin. 1964, Nr. 19-138). Vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, yra sutuoktiniai.
Šiuo metu vyras ar moteris turi teisę nutraukti santuoką. Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinio (sutuoktinio) kaltės. Taigi, teisiniame kontekste santuokos nutraukimas yra savanoriško susitarimo sukurti šeimos teisinius santykius, pasibaigimas įstatymų numatyta tvarka.
Šiuo atveju išlieka tėvų atsakomybė vaikams. Santuokos nutraukimas dar yra vadinamas skyrybomis. Skyrybos - juridinis aktas, įteisinantis jau iširusius vyro ir žmonos santykius. Sprendimą sukurti šeimą gali nutraukti tiek vyras, tiek moteris, vadinasi, šeimos santykiai pasibaigia tada, kai bent vienas iš sutuoktinių pagal įstatymų numatytą tvarką, jį nusprendžia panaikinti.
Skyrybos yra procesas, pereinantis etapus, prasideda nuo emocijų pasikeitimo, veda prie fizinio atsiskyrimo ir galutinis etapas yra juridinės skyrybos. Vadinasi, etapai tarpusavyje susiję, vienas kitą veikia. Šie terminai būtų tiksliausi norint aiškiai pasakyti apie kokį santuokos nutraukimo momentą yra kalbama. Dažnai mūsų visuomenėje santuokos nutraukimas yra sutapatinamas su juridinėmis skyrybomis.
Šioji skyrybų stadija, kuria baigiasi visas šeimos irimo procesas. Todėl yra svarbu suprasti, kad skyrybos yra procesas, vykstantis tam tikrą laiko tarpą. Kalbant apie santuokos nutraukimą svarbu aptarti ir skyrybų priežastis:
- Girtuokliavimas ir alkoholizmas;
- Sutuoktinių neištikimybė;
- Skubota ir neapgalvota santuoka;
- Charakterių nesutapimas;
- Lytinė nedermė;
- Bendrosios kultūros stoka;
- Lengvabūdiškumas;
- Pavydas;
- Ikivedybiniai lytiniai santykiai;
- Santuoką sudaro skirtingų tautybių asmenys;
- Migracija, urbanizacija, mokslinė techninė revoliucija;
- Išsilavinimo skirtumas (Rupšienė, 2001).
Šias skyrybų priežastis ir motyvus, kurie nulemia santuokos nutraukimą atsiradimui. Įtakojant šias priežastis galima kalbėti apie prevenciją, galimybes išvengti skyrybų. Alkoholizmas visuomenėje yra suvokiamas kaip individo problema ir nėra pripažįstama kaip liga, todėl pagalba nėra visapusiškai suteikiama, o tai lemia alkoholizmo plitimą, įtakojantį skyrybų plitimą.
Šeimos problemos apibūdinamos remiantis visuomenės (valstybės) ir šeimos abipusės sąveikos principu: sudėtingos šeimos sociokultūrinės problemos - tai ir visuomenės problemos. Sėkminga, normali šeimos gyvensena - tai ir visuomenės bei valstybės sėkminga veikla ir pažanga. Silpna šeima - silpna visuomenės organizacija (Stankūnienė, 1995).
Keičiasi ir vertybės - laisviau žiūrima į nesantuokinius lytinius santykius, vedybinį gyvenimą. Todėl antrąja priežastimi autorė įvardina santuokinę neištikimybę. Kita priežastis yra skubota ir neapgalvota santuoka: tuokiantis jauniems žmonėms, kurie nėra ruošiami santuokai (išskyrus bažnytinį ruošimą), kai yra tuokiamasi dėl nėštumo ar tiesiog statuso, santuokos dažnai yra nutraukiamos.
Kiekvienoje šeimoje santykiai dėsningai kinta. Keičiantis emocinei ir dalykinei sąveikai, tarp šeimos narių kyla įtampa ar šeimyninės krizės. Jų įveikimo sėkmė priklauso nuo šeimos narių motyvacijos išsaugoti ir tobulinti šeimyninius ryšius, nuo tarpusavio bendravimo patirties ir pasirengimo įveikti sunkumus. Jaunimo ir būsimų jaunavedžių apklausos liudija, kad taip, kaip jaunimas suvokia šeimos raidą, toks suvokimas santuokos stabilumui yra nepalankus (Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje, 2001).
Šeimyniniai sunkumai įtakos dažnai glūdi nepasirengime santuokai ir pradiniuose šeimos raidos etapuose, neįveiktuose sunkumuose ir konfliktuose. Šios bendravimo etikos, psichologijos, seksologijos ir šeimos gyvenimo. Šios temos dažnai gvildenamos masinės informacijos priemonėse. Šios informacijos. Civilinės metrikacijos skyriai neberengia paskaitų ciklų būsimiesiems jaunavedžiams. Mokymą šia dalies remia konfesinės organizacijos.
Šiuo metu šių ir kitų organizacijų rengiamus ilgalaikius kursus lanko tik dalis būsimų jaunavedžių (Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje, 2001). Taigi, susilpnėjo ruošimas santuokai, pasirengimas šeimyniniam gyvenimui. Šeimos nestabilumą taip pat gali įtakoti vis dar esanti nuostata, kad ištekėjusios, o po to išsiskyrusios moters statusas yra aukštesnis nei tos, kuri nebuvo ištekėjusi (Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje, 2001). Su šia nuostata galima sieti vedybas, kai pats vedybų faktas svarbesnis už partnerio asmenybę.
Pasak L. Rupšienės, disfunkcinė šeima dažniausia susiduria su tokiomis problemomis: klaidingas partnerio pasirinkimas; nebaigti santykiai su tėvų šeima; utopijų sindromas arba iliuzijų praradimas; sutrikimas; neištikimybė ir skyrybų grėsmė; civilinė santuoka kaip atsakomybės vengimas ir kitos (Rupšienė, 2001). Šiuo atveju turi būti kalbama ne tik apie juridines skyrybas, bet ir apie emocines bei fizines). Šiuo metu Lietuvoje vis dar nėra aiškios šeimos politikos strategijos, nėra pakankama šeimos teisinė bazė, trūksta socialinių paslaugų, neremiami moksliniai tyrimai, nepakankamai kontroliuojami masinės informacijos šaltiniai, kurie taip pat veikia šeimą ir jos santykius - skatina skyrybas.
Šiam individui, bet kartu visai visuomenei ir valstybei. Šiuo atveju yra svarbūs politiniai, kultūriniai, socialiniai, ekonominiai, psichologiniai ir kiti aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį ir žiūrėti į problemą visapusiškai. Trūksta aktyvesnės valstybinės politikos, nėra aiškiai suvokto ir įvardinto šeimos modelio, kuriuo remtųsi valstybinės institucijos. Šeimos tyrinėjimo apimtys neatitinka naujųjų visuomenei iškilusių šeimos santykių reguliavimo uždavinių.
Šioms šeimoms (Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje, 2001). Per praėjusį dešimtmetį buvo sukurta nemažai konsultacinių organizacijų, skirtų padėti šeimai. Tuo pat metu sunyko sėkmingai dirbusios ir gerai žinomos organizacijos (Šeimos santykių ir psichohigienos kabinetai, Civilinės metrikacijos skyrių psichologai). Visuomenėje paplitusios prieštaringos vertybinės nuostatos į vyro ir moters santykius šeimoje ir visuomenėje, santuoką, vaikų gimdymą.
Šios kurti šeimos ir turėti vaikų (Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje, 2001). Todėl reikia sutelkti dėmesį į prevenciją, siekiant paveikti ištuokų priežastis ir sprendžiant problemą. Jos pavertimas darniais santykiais ir įsipareigojimais, pasikeitus tradicinei etnokultūrai, iš poros reikalauja didesnių pastangų. Joms prieštaraujama visa masinio informavimo priemonis sistema (požiūris į šeimą, santuoką, ištikimybę). Ši sistema skatina ne šeims kūrimą, ne stabilesnes santuokas, bet skyrybas.
Žmogus šiandien lengviau pasiduoda doroviniam atsipalaidavimui ir agresijai. Šio instituto, nuvertėjimu. Šiuo metu socialiniame pasaulyje matome iššūkio ir atsakymo, veiksmo ir pasekmės procesus (Grigas, 2001). Taigi, santuokos nutraukimas nėra tik juridinis faktas, skyrybos yra procesas apimantis emocinę, fizinę ir juridinę stadijas. Norint spręsti problemą reikia žinoti jos priežastis. Lietuvoje alkoholizmas, neištikimybė, nepasirengimas santuokai, charakterių nesutapimas, lengvabūdiškumas, pavydas, ikivedybiniai lytiniai santykiai, gyvenimo būdo ir vertybių pasikeitimai yra pagrindinės skyrybų priežastys.
Skyrybų Statistika
Šiai dienai skyrybų rodiklis Lietuvoje yra gana didelis. Ši problema neabejotinai palietė ir Lietuvą. Skyrybų skaičius Lietuvoje yra gana didelis. Tai panašėja į europietiškas šeimas. Tai atsispindi ir šeimos santykių sferoje. Skyrybų skaičius Lietuvoje yra gana didelis. Šiuo metu skyrybų rodikliai yra aukšti, lyginant su kitomis šalimis. Iš 3 lentelės galima pastebėti, kad daugiau nei pusė susituokusių porų išsiskiria.
Šiuo metu santuokos nutraukimo atvejų nemažėja, o pats santuokų sudarymas retėja. Keičiasi gyvenimo sąlygos, būdas, nuostatos, vertybinės orientacijos, su jais ir šeima. 3 lentelėje yra pateikiama skyrybų statistika 1993-2006 metais. Šioje lentelėje vis tik santuokos iširimo dažnumas jaunėja ir dažnėja. 1960-1965 metais gimusios moterys, po dviejų vedybinio gyvenimo metų išsiskiria 4,4 kartus daugiau nei 1945-1949 metais gimusios moterys, o po penkerių metų vedybinio gyvenimo metų - 2,4 kartus daugiau išsiskiria.
| Metai | Skyrybų skaičius (tūkst.) |
|---|---|
| 1993 | 12.2 |
| 1994 | 12.3 |
| 1995 | 12.4 |
| 1996 | 11.6 |
| 1997 | 11.0 |
| 1998 | 10.3 |
| 1999 | 10.2 |
| 2000 | 9.6 |
| 2001 | 10.0 |
| 2002 | 11.2 |
| 2003 | 11.2 |
| 2004 | 11.2 |
| 2005 | 11.0 |
| 2006 | 10.9 |
Šie duomenys rodo, kad nuo 1995 metų prasidėjęs jų mažėjimas, šiek tiek stabilizavosi tik 2005-2006 metais. Santuokų mažėjimas sietinas su neregistruoto sugyvenimo plitimu, gimstamumo mažėjimu, nesantuokinių vaikų daugėjimu. Skyrybų skaičius, nors svyruoja, yra gana stabilus. Skyrybų skaičius paprastai negausėja, nes nestabilumo sąlygomis yra vengiama dar didesnio nestabilumo asmeniniame gyvenime (Taljūnaitė, Stankūnienė, Švinklienė, 1994-1995). Šiuo metu Lietuvai būdinga dažnos ištuokos net ir krizės metu, nors kitose Europos valstybėse krizės metu ištuokų sumažėja.
Paskutiniame XX a. dešimtmetyje 1000-iui gyventojų tekdavo 2,2 - 3,7 skyrybos. Dabar kiekvienais metais vidutiniškai išsiskiria 11 tūkst. porų. 1990 m. dešimčiai sudaromų santuokų teko 35 ištuokos, o 2002 - 66. Taigi, ištuokų tendencijos nėra nauja problema, o skyrybų sprendimo būdai nėra tinkami arba pakankami, spendžiant skyrybų problemą. XX a. pradžioje visuomenės nario statusą. To meto Vakaruose Europoje šeimos nekurdavo 15-20% moters, tuo tarpu Lietuvoje tokis buvo vos keli procentai.
Teisiškai panaikinti santuoką ir oficialiai tuoktis antrą kartą galimybių beveik nebuvo. Absoliuti dauguma santuokų buvo sudaromos su savo parapijos gyventoju, o tai slopino socialinį mobilumą. Šis žemės ūkio kaimų kiekis žmonių bendrija. Vyravo itin griežta seksualumo kontrolė. 2001 metais Estijoje buvo užregistruotos 76,4 skyrybos kiekvienam šimtui santuokų. Šiais metais šis rodiklis sudarė 76,2, Lietuvoje - 69,9, Latvijoje - 62 ir Čekijoje - 60,3. Taigi, šiuo metu Lietuvos santuokos nutraukimo rodikliai yra gana aukšti, lyginant su kitomis šalimis.
Šiandien santuokos nutraukimo atveju nemažėja, o pats santuokos sudarymas retėja. Keičiasi gyvenimo sąlygos, būdas, nuostatos, vertybinės orientacijos, su jais ir šeima. Šiuo metu vis tik santuokos iširimo dažnumas jaunėja ir dažnėja. Ilgėjant vedybinio gyvenimo trukmei, skirtumai. Šios tarnybos funkcijas, t.y. tas funkcijas, kurias privalu laiku ir tinkamai atlikti savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybai, teritorinei policijos įstaigai, antstoliams.
Šiuo metu padėti vaikui ir ištaisyti kitų darbo broką, panašias funkcijas atlieka, nors tai nėra vaiko teisių apsaugos kontrolieriui keliamas uždavinys ar jo misija. Šis ar teisėsaugos institucijų funkcijos. Šias priežastis. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius ir įstaigos darbuotojai dalyvauja įvairiuose valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinis organizacijų rengiamuose seminaruose, konferencijose, forumuose, diskusijose, pasitarimuose, darbo grupėse vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos klausimais; organizuoja su vaiko teisėmis susijusias įstaigos ir organizacijos susitikimus įstaigoje, aktyviai dalyvauja rengiant ir perteikiant informacinę, metodinę medžiagą vaiko teisių apsaugos srities, švietimo įstaigos, visuomenės informavimo priemonės darbuotojs ir pan. Šios vaikų palankius atsiliepimus, jų kompetencijos įvertinimą, vaiko teisių apsaugos kontrolierius savo veikloje glaudžiai bendradarbiauja su šios srities nevyriausybinėmis organizacijomis.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierius įstaigoje organizuoja nevyriausybinis organizacijos vadovs ir specialistų pasitarimus, diskusijas, susitikimus bendrais veiklos klausimais, o taip pat atitinkamos srities vaiko teisių apsaugos problematikos aptarimus. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius didelį dėmesį savo veikloje skiria tiesioginiam bendravimui su vaikais. Lankydamasis vaikų globos (rūpybos), ugdymo įstaigose, šeimose ir šeimynose, vaiko teisių apsaugos kontrolierius visada betarpiaškai diskutuoja su vaikais, išklauso jų nuomones, pasiklausymus.
Šiose įstaigose platinami ataskaitiniu laikotarpiu atnaujinti įstaigos lankstinukai, kuriuose aiškinama kreipimosi į vaiko teisių apsaugos kontrolierius tvarka, būdai ir kt. Šiam vaiko gyvenimui užtikrinti. Daugiau organizuojama vaiko apsaugai skirtų viešasis informacinės kampanijos, socialinis projektai. Svarbu, kad kuriami nauji bei tobulinami galiojantys teisės aktai jau pradėti vertinti ir vaiko teisių ir jo teisėtų interesų užtikrinimo aspektu. Šios asmens žinios šioje srityje.
Viena iš svarbiausių vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus funkcijų yra asmens skunds dėl valstybės ir savivaldybis institucijų ar įstaigos ir jų pareigkūns, nevalstybinių institucijų bei kitų fizinis ir juridinis asmens veiksmų ar neveikimo, dėl kuris pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo V skirsnyje ,,Kreipimosi į vaiko teisių apsaugos kontrolieris tvarka ir skunds tyrimas nustatyta skunds priėmimo tvarka, skunds pateikimo ir ištyrimo terminai, reglamentuojamas skundo turinys bei skunds tyrimo eiga, numatyta, kokius sprendimus kontrolierius yra įgaliotas priimti.
Šiam informacijos apie esamą ar galimą vaiko teisių ar jo įstatymais saugomų interesų pažeidimą, o vaiko kreipimosi atveju numato specialią supaprastintą procedūrą. Todėl, kai į vaiko teisių apsaugos kontrolierius raštu kreipiasi pats vaikas, jo kreipimuisi netaikomi įstatymu nustatyti reikalavimai skundo turiniui. Pagal 20 įstatymo straipsnį skundas vaiko teisių apsaugos kontrolieriui pateikiamas raštu arba žodžiu, registruojamas vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje ir pradedamas jo tyrimas. Bendra taisyklė - anoniminiai skundai nenagrinėjami, jeigu vaiko teisių apsaugos kontrolierius nenusprendžia kitaip.
Per atsiskaitomąjį laikotarpį (2004 01 01 - 2004 12 31) Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga gavo 122 skundus raštu dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Nemaža dalis skunds buvo gauta į vaiko teisių apsaugos kontrolieris kreipiantis elektroniniu paštu - 32. Per minėtą laikotarpį gauta apie 100 nusiskundims žodžiu (telefonu, pokalbis, susitikims metu). Šis skaičius nežymiai sumažėjo. Šis vaiko teisių apsaugos srityje, sistemą ir naudojasi jų teikiamomis paslaugomis, pagalba. Kitą vertus, pastebėtina, kad modernėjant visuomenei, modernėja ir jos naris naudojamos komunikavimo priemonės.
Vis daugiau, kaip ir matyti čia pateikimo grafiko, kreipims dėl esamų ar galimų vaiko teisių pažeidims, vaiko teisių apsaugos kontrolierius sulaukia įstaigos elektroniniu paštu. Šis asmens nurodomomis aplinkybėmis, visuomenės informavimo priemonis viešai paskelbta informacija apie vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimus ir pasinaudodamas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 20 straipsnyje aptarta galimybe, t.y. Lyginant su ankstesniais atsiskaitomaisiais laikotarpiais, stebimas augantis miesto gyventojs aktyvumas, lyginant su rajono gyventojais. Šis skaičius atitinkamai sumažėjo iki 32%. Šis skaičius iki 23%. Analizuojant duomenis apie pareiškėjus grupes matyti, kad dėl vaiko teisių ir jo teisėtų interesų į vaiko teisių apsaugos kontrolieris kreipėsi 72 moterys, 26 vyrai ir 6 vaikai. Nedidelė dalis skunds - 12, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui persiuntė kitos institucijos (daugumoje atvejs Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas bei Teisės ir teisėtvarkos komitetas).
Šis skaičius gyventojai. Šis skaičius gyventojų aktyvumo nekinta nuo 2001 metų. Šiai dienai dėl pareiškėjų aktyvumo stebimi Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės ir Alytaus apskrityse. Sugretinus pareiškėjų pasiskirstymą pagal savivaldybes, akivaizdžiai dominuoja pareiškėjai iš Vilniaus miesto savivaldybės. Šis skaičius sumažėjo nuo 52% iki 31%. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus atliekams skunds problematika yra įvairi, plati ir neretai tas pats skundas apima keletą tarpusavyje susijusis bei sprendimo reikalings problems.
Lyginant ankstesnis atsiskaitomsjs laikotarpis skunds problematikos analizis duomenis su šio atsiskaitomojo laikotarpio duomenimis stebimas tam tikrs problems grupis stabilumas. Šis skaičius globos (rūpybos) instituto, t.y. Šis skaičius ar svetims žmonis (pvz.: kaimyns) skundai, kuriuose vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimu yra įvardijamas tėvs (vieno iš tėvs) smurtavimas vaiko atžvilgiu, netinkama ir nepakankama vaiks priežiūra. Remiantis skunds analize, darytina prielaida, kad vykdomas švietimo įstaigos pertvarkymas, pradedamas globos institucijų pertvarkymas, susijęs su skunds šioje srityje padidėjimu. Pažymėtina, kad pareiškėjai skundėsi ne tik vykdomais reorganizavimo procesais, bet ir pedagogs, vaiks globos nams administracijos, darbuotojs netinkamu elgesiu (fizinio ar psichologinio smurto naudojimu) vaiks atžvilgiu, vaiks saugumo užtikrinimo problema ir pan. Šis skaičius socialinį atspalvį, pagausėjimą. Atsiskaitomuoju laikotarpiu tik keletos skunds tyrimas buvo baigtas 2005 metais.
Pažymėtina, kad skirtingai nuo ankstesnisjs atsiskaitomsjs laikotarpis, 2004-aisiais metais didelę dalį sudaro atsakymai, paaiškinimai pareiškėjams dėl jų skunde įvardintos problemos sprendimo, efektyvaus vaiko teisių ir jo teisėtų interesų užtikrinimo. Analizuojant minėts dokuments, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendims vykdymo kontrolę matyti, kad 81 % sudarė nekontroliuojami sprendimai, 17 % - laikinai kontroliuojami sprendimai ir 2 % - nuolatos kontroliuojami sprendimai.
Šis skaičius gyventojs nemažas pasyvumas ginant savo ir, ypatingai vaiks teises ir teisėtus interesus. Tenka pripažinti, kad nemaža dalis visuomenės visai nežino teisės aktuose aptarts žmogaus ir vaiko teisių gynimo mechanizms ir/ar jų veikimo princips, taikoms procedūrs, arba dėl atitinkams poveikio priemonis, apsaugos mechanizms taikymo į kompetentingas institucijas kreipiasi pavėluotai. Pasyvumą ginant pažeistas vaiko teises bei įstatymais saugomus interesus, neretai lemia visuomenėje vis dar gaji nuostata, kad valstybė turi pareigą visais atvejais savo iniciatyva spręsti žmogaus ir vaiko teisių pažeidimo klausimus, inicijuoti jų gynimą.
Akcentuotina, kad visos žmogaus teisių gynimo organizacijos, tame tarpe ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, iš esmės yra įrankiai, kuriais savalaikiai pasinaudodamas žmogus, gali efektyviai ginti pažeistas vaiko teises. Vaikas turi teisę augti ir bręsti visavertėje šeimos aplinkoje, todėl valstybės pastangos prioritetine tvarka turi būti nukreiptos į paramą šeimai. Neretai šeima viena nepajėgi sukurti vaikui harmonings socializacijos sąlygs. Šis skaičius vaikus, finansinę padėtį. Šis skaičius mažas pajamas, susidūrė su paradoksalia situacija, kai ,,viena ranka duodama, o kita atimama.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Nuo Kelių Metų Galima Palikti Vaiką Vieną Namuose: Teisiniai Aspektai ir Patarimai Tėvams
- Kada galima sodinti vaiką: patarimai tėvams, kaip saugiai pradėti
- Ar Būtina Registruotis Darbo Biržoje Motinystės Atostogų Metu? Sužinokite Viską Čia!
- Vaiko Globos Pašalpa Lietuvoje: Viskas, Ką Reikia Žinoti apie Sąlygas ir Kriterijus!