Deja, kaip jau tapo populiaru mūsų valstybėje, žmogaus teisės nuolat tampa populiariu visuomenės nuotaikų manipuliacijos objektu, o kova su jomis - patogiu visuotinės isterijos kėlimo įrankiu. Tokios pačios - tai reiškia, kad teisė į orumą, į fizinį saugumą, į privatumą priklauso vaikams, tai nėra mūsų jiems suteikiama privilegija, tai teisė, kuri gali būti ribojama išimtiniais atvejais įstatymo numatyta tvarka. Galima sakyti, kad susiformavo tradicija, naujas lietuviškos politikos dėsnis.
Jei kas dar nepastebėjo dėsningumo, tai mielai jį atskleisiu. Pirmiausia kyla pilietinė iniciatyva išspręsti žmogaus teisių problemą, kaip taisyklė - pagerinti kokios nors pažeidžiamos grupės padėtį, apginti tuos, kurie patiria smurtą ar negali naudotis savo teisėmis. Ar mūsų politikai nudžiunga dėl žmogaus teisių padėtį gerinančios iniciatyvos, ar ima konstruktyviai bendradarbiauti, suvokdami, kad masinę evakuaciją galima sustabdyti tik sukuriant kiekvieno žmogaus orumą puoselėjančią, žmonėmis besirūpinančią aplinką?
Ne. Lietuviškas socialinės nelygybės mažinimo, socialinės gerovės kūrimo ir demokratijos įtvirtinimo modelis ne toks. Jame žmogaus teisių gynimas - vaikų, moterų, neįgaliųjų ar dar labiau nemėgiamų grupių - yra laikomas grėsme valstybei ir visuomenei. Taip taip, tai pačiai valstybei, iš kurios šimtais tūkstančių bėga piliečiai.
Mūsų politikai skubiai pereina į antrą veiksmą - išgąsdinkime piliečius, kad žmogaus teisių iniciatyva jiems pakenks. Mat ji nukreipta į moteris/vaikus/neįgaliuosius, žodžiu, mažumos teises, o kur tėvų/vyrų/sveikų žmonių, žodžiu, daugumos teisės?! Politikai aktyviai gąsdina visuomenę, viešojoje erdvėje pasirodo ne tik faktais nepagrįstų, bet ir akivaizdžiai su logika prasilenkiančių komentarų, iniciatyva nuslopinama, ir mes toliau gyvename su tais didžiuliais socialiniais ir teisingumo skirtumais tarp mūsų ir tų valstybių, kuriose kuriame lietuvių kolonijas.
Nes Lietuvoje mes negalime vadovautis logika, sveiku protu, faktais, moksliniais duomenimis ir kitais racionaliais dalykais, kurie sudaro tvirtą Šiaurės šalių ar Vakarų Europos valstybių visuomenių gerovės pagrindą. Tiesa, išimtiniais atvejais šis dėsningumas nesuveikia.
Tarkime, nors pakartotinai buvo mėginama įrodyti, kad iš esmės smurto draudimas pagal Baudžiamąjį kodeksą yra taikomas tik viešose vietose ir tik giminystės ryšiais nesusijusiems asmenims, o namuose galima mušti šeimos narius į sveikatą, vis dėlto vieną sykį mūsų Seimas sugebėjo nubalsuoti taip, kaip ir turėtų balsuoti demokratinės, teisinės, Europos valstybės parlamentas. Smurtas yra valstybės reikalas, kur jis bevyktų, gatvėje ar šeimoje.
Nepaisant kai kurių Seimo narių gėdinimų, kaip čia bus negražu, jei žmona turės smurtaujantį vyrą lankyti kalėjime, keliolika tūkstančių kreipimųsi ir ikiteisminių tyrimų akivaizdžiai paliudijo, kad problemos mąstas ne tik statistikos suvestinėse yra didžiulis. Tūkstančiai moterų gavo ir realiai pasinaudojo galimybe apsiginti - kai kurios nutraukė daugelį metų kentėtą smurtą, suluošinusį jas ir vaikus.
Daugelis smurto šeimoje aukų vis dar baiminasi ar tikrai padės, kai kas išsigąsta ir mėgina atsiimti skundą, tačiau visa tai - natūrali proceso dalis, mokymosi nesigėdinti, kad esi auka, mokymosi netoleruoti smurto jokia forma ir prieš jokį žmogų. Dabar, rodos, beliko tą žmogaus kategoriją pritaikyti ir tiems žmonėms, kurių ūgis 1m ar mažiau, kurie dar netvirtai stovi ant kojų, ar kurių veidukas nusėtas paaugliškais spuogais - mūsų vaikams. Tačiau čia, deja, minėtasis dėsningumas suveikia visa jėga.
Prieš ketverius metus buvo naudojamas argumentas, kad smurtas prieš vaikus yra tradicinis kultūrinis Lietuvos paveldas ar kad Petras Gražulis dėl patirto smurto tapo tokia pribloškiančia asmenybe. Šiandien gi nuspręsta puolimą prieš mažuosius pastiprinti dar ir puolimu prie Šiaurės šalis. Tas pačias, į kurias tūkstančiais emigruojame, tas pačias, kurios turi puikiai sutvarkytą rūpinimosi žmonėmis infrastruktūrą, kurių politika nukreipta į žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą.
Bet matote, gąsdina kai kurie nuolat iš skandalų neišlipantys politikai ir sekso žvaigždės, šiauriečiai grobia mūsų vaikus, atiduoda juos lesbietėms ir kitaip skriaudžia. Na, mūsų emigrantai nesusigaudė, kad šalis, besirūpinanti kiekvienu piliečiu, pirmiausia ir daugiausia dėmesio skiria tiems, kurie pažeidžiamiausi, kurie yra priklausomi nuo mūsų, tai yra - vaikams. Ir tose šalyse vaikas nėra daiktas, kurį galima konfiskuoti - jis paimamas iš galimai nesaugios aplinkos ir vykdomas atidus tyrimas, kurio tikslas - užtikrinti geriausius mažiausio piliečio interesus.
Ir vaikui netaikomi dvigubi standartai - jei vaiko tėtis ar mama nenorėtų būti auklėjami antausiais savo darbdavio, tai ir smurtas prieš vaiką ten nelaikomas auklėjimu. Šiaurės valstybės investuoja į paslaugas tėvams, skatina tiek pačius kreipti pagalbos, tiek stengiasi padėti tėvams tinkamai rūpintis vaikais, jei gaunama informacija, kad šiems nesiseka.
Vaikai negrąžinami tik tiems tėvams, kurių elgesio ir nuostatų nepavyksta pakeisti, kurie tikrai neužtikrina vaiko geriausių interesų. Plačiai nuskambėję atvejai rodo adekvatų ir tikrai į vaiką orientuotą tarnybų darbą. Vienas namuose paliekamas alkanas mažylis ar metų metus sadisto tėvo kankinami vaikai, kurių nesugebėjo apginti jų motina - tai vaikai, kurių tėvai akivaizdžiai neužtikrino jų interesų, vaiko priežiūra, saugumas ir gerovė nebuvo tų šeimų pagrindas.
Ir nors tai imigrantų vaikai, juos priėmusi šalis rūpinasi vaikais aktyviai ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti jiems saugų gyvenimą šeimoje. Jei savoje tai neįmanoma - tai globėjų ar įtėvių. Ar šios Šiaurės šalies tarnybos masiškai atėmė dešimčių tūkstančių ten gyvenančių lietuvių vaikus? Ar sukišo juos į vaiko teises pažeidžiančius globos namus ar internatus? Ne.
Dėmesingai sureagavo į pilietiškų kaimynų ar šeimos narių pranešimus, įsigilino ar tebesigilina į situaciją, ir pirmiausia stengiasi apsaugoti vaikus. Tačiau mūsų politikai skambina pavojaus varpais, o visuomenė apimta šventuoliško pasipiktinimo ar netgi baimės. Kodėl?
Šiomis dienomis vienoje žiniasklaidos priemonėje pasirodęs straipsnis „Ar diržu paauklėtą vaiką galės konfiskuoti valstybė?“ yra puiki iliustracija kame slypi problemos šaknis. Tai mūsų požiūris į vaiką. Straipsnio pavadinimas atskleidžia du esminius požiūrio bruožus - smurtas prieš vaiką laikomas ne smurtu, o auklėjimu, taigi, ugdymo dalimi, o vaikas - daiktu, tėvų nuosavybe, kuria disponuoti gali sutrukdyti valstybė.
Tad kas slypi už šventuoliško Seimo narių šūkavimo: „Ar tai aš dabar nebegalėsiu auklėti savo vaiko?“ - tai savininko pyktis ir nusikaltusiojo baimė. Trukdo daryti su vaiku ką nori - taip, trukdo. Nes tai, ką gali ir turi daryti su savo vaiku yra labai aiškiai apibrėžta mūsų įstatymuose - pradedant mūsų Konstitucija, ratifikuotomis tarptautinėmis konvencijomis, ir baigiant Baudžiamuoju kodeksu.
Gali ir turi mylėti, auginti ir rūpintis savo vaiku, ugdyti jį atitinkamai jo poreikiams ir socializuoti kaip save ir kitus gerbiantį visuomenės narį. Tačiau tiems, kas taiko dvigubus standartus, kas laiko, kad silpnesnio už save sudaiktinimas ir smurtavimas yra ne bejėgiškumo ir tėvystės kompetencijų stoka, o „auklėjimas“, ir būtų skirtos Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisos, aiškiai įvardijančios, kad jokia prievartos forma negali būti taikoma prieš vaiką, kaip prieš bet kurį kitą žmogų, o fizinė bausmė yra smurtas.
O kas yra auklėjimas, ugdymas? Visų pirma tai savas pavyzdys. Mylintys, rūpestingi, vaiką girdintys ir jo geriausiais interesais besivadovaujantys tėvai prisimena esminę taisyklę, kuri nuo seniausių laikų įvairiausiuose šaltiniuose ir įvairiomis formomis įvardyta - nedaryk kitam to, ko nenorėtum pats patirti. Ir tiek.
Paaiškinti draudimus, išdiskutuoti konfliktus, leisti vaikams patirti tokias savo elgesio pasekmes ir tiek, kiek tai nepavojingu būdu parodytų ryšį tarp poelgio ir rezultato. Trumpuoju laikotarpiu užima daugiau laiko kantriai kalbėtis, nuosekliai laikytis padarytų sprendimų ir suvaldyti pyktį. Tai yra pastanga, investicija į savo vaiko ateitį.
Ne smūgis, rėkimas, bausmės ir kaltinimai, o kasdieninis dėmesys, kantrybė, nuoseklumas tarp savo pačių elgesio ir lūkesčių vaikui - geriausias auklėjimas, kurį gali suteikti tėvai. Jos pagrindas - suvokimas, kad vaikas nėra Tavo nuosavybė, o mažas žmogutis, už kurį ir prieš kurį esi atsakingas. O atsakingai ką nors darydami labai stengiamės, patys mokomės ir ieškome pagalbos, jei nepavyksta, nebijome keistis ir esame atviri savo vaiko pokyčiams.
Tėvams, kurie išties myli savo vaikus ir nori būti gerais tėvais, nėra ko bijoti. Esu tikra, kad tokie tėvai džiaugiasi šiomis pataisomis, nes jos valstybės mąstu pripažįsta tai, ką jie žino savo šeimose - vaikas yra žmogus, kuris turi tokias pačias teises kap kiekvienas mūsų, ir mūsų pareiga tinkamai užtikrinti tas teises, nes tik per mūsų pavyzdį jie išmoks gerbti kitų žmonių teises.
Ne idealūs, bet pakankamai geri tėvai reikalingi vaikui, o pakankamai geri tėvai tiesiog mato savo vaike žmogų, asmenybę ir gerbia jį, atsiprašo už klaidas ir kartais mokosi iš savo vaiko. Smurtas gimdo smurtą, iš baimės dar niekuomet negimė pagarba.
Kai kitą sykį išgirsime teisuolišką piktinimąsi vaiko teisių gynimu, prisiminkime, kad kaip tik šiandien, kaip tik dabar, kol mūsų vaikai nėra tinkamai ginami, kol valstybė skiria šimtus milijonų globos namams išlaikyti, o ne vaikų gyvenimui šeimoje užtikrinti, mūsų vaikai yra vieni nelaimingiausių Europoje, kasmet nusižudo po visą klasę vaikų, o mes patys bėgame ten, kur kiekvienas žmogus yra ginamas, nepriklausomai nuo to, ar jo galva siekia stalo viršų.
Gražinos ir Egidijaus šeimos istorija
Gražinos ir Egidijaus šeima iš Jurbarko jau trečią mėnesį gyvena nežinioje - prieš Kalėdas iš jų šeimos buvo paimti trys vaikai, o dabar tėvai sako, kad tarnybos grasina, jog sieks jiems suteikti nuolatinę globą. Praėjo daugiau kaip du mėnesiai po to, kai iš Egidijaus ir Gražinos šeimos tarnybos išvežė vaikus ir perdavė juos laikinai globai. Dabar jie susitinka tik kartą per savaitę.
Tėvai neslepia, kad tarnybų akiratyje atsiduria ne pirmą kartą, tačiau stengiasi įgyvendinti tai, kas jiems liepiama ir tikisi, kad atžalos pagaliau galės grįžti į namus. Visgi, į žiniasklaidą tėvai kreipėsi išgirdę grasinimus, jog gali visai netekti tėvų teisių. „Laikina globa turėtų trukti metus, o jeigu įgyvendinsime viską, kas numatyta pagalbos plane, trumpiau. Kol kas tiksliai mums nesako, kada grąžins vaikus.
Būtent dėl jo elgesio šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas įtarus smurtą. Gavusi tokią informaciją vaikų mokykla ir kreipėsi į tarnybas, kurios paėmė iš šeimos vaikus. „Gruodžio 17 d. vakare su vaikais žaidėme su konstruktoriumi, žmona gamino vakarienę ir išgirdome beldimą į langą. Pamatėme, kad atvyko Tauragės vaiko teisių specialistai.
Paklausus, kodėl atvyko, sužinojome, kad jie gavo pranešimą, neva kažkoks vyras lapkritį matė, kaip aš savo namuose smurtavau prieš vaikus. Mane apklausė automobilyje apie santykius su vaikais. Pasakiau, kad gražiai gyvename - pernai vasarą buvome delfinariume, rudenį vykome į parodą Kaune. Mokykloje sekasi gerai. Taip pat apklausai buvo išvesta jauniausia dukra ir vyriausias sūnus.
Mums buvo pasakyta, kad dukra bus išvežta. Ji apsirengė. Vidurinysis, aštuonerių sūnus, pamatęs, kad ji rengiasi, irgi apsirengė. Mama prieštaravo, nenorėjo, kad vaikus išvežtų, tuomet buvo iškviesta policija. Atvykus policijai, pasijutau kaip didžiausias nusikaltėlis. Mažieji vaikai buvo išvesti. Kai reiškiau nepritarimą, policininkas net pagrasino užsimojęs, kad smogs man į galvą. Tas pats policininkas užlaužė žmonai rankas, nes ji laikė vieną iš vaikų ir įgrūdo žmoną į policijos automobilio galą su grotomis. Tai matydamas vyriausias sūnus puolė kumščiuoti policininkus, negražiai juos vadino", - lemtingą vakarą prisimena Egidijus.
Egidijus tikina, kad vaikų nemuša, bet jauniausia (septynerių metų) dukra, tarnyboms nurodė, kad patyrė smurtą. Tačiau paimti buvo visi trys vaikai: „Tuo metu tvarkiausi spintelę, tad buvo virtuvėje sudėti daiktai ant grindų. Dėl to buvo pasakyta, kad netvarka, antisanitarinės sąlygos. Iš šeimos paimti vaikai buvo apgyvendinti pas laikinuosius globėjus: du mažieji vienoje šeimoje, o vyriausias - kitoje. Šiuo metu jis gyvena jau antroje globėjų šeimoje.
Šeimai sudarytas pagalbos planas. Šeimos tėvas tikina, kad abu su žmona stengiasi jį vykdyti, kad tik vaikai kuo greičiau grįžtų į namus. Kaip matyti iš dokumentų, tėvai vykdo jiems skirtą planą: nuolat bendrauja su vaikais, ugdo finansinio raštingumo įgūdžius, tikslingai leidžia gaunamas išmokas, pateikė prašymą gauti asmeninį asistentą.
„Su vaikais susitinkame kiekvieną antradienį. Vaikai jaučiasi gerai, bet vienas žmogus neseniai sakė, kad vaikai prašė ištraukti juos, jie nori namo. Dukra neseniai taip pat globos centro darbuotojoms sakė, kad nori namo. Egidijus neslepia, kad su tarnybomis reikalų turi nebe pirmą kartą. Kiek anksčiau žmona yra gyvenusi ir krizių centre, tokį pasiūlymą gavo ir šį kartą, tačiau atsisakė. Kad šeimai tarnybos teikia pagalbą ne pirmą kartą, tikina ir specialistai.
Teisme pateikta šeimos gydytojos išvada, kurioje nurodoma, kad vaikai laiku vedami skiepytis, tikrintis sveikatos, visada yra prižiūrėti, švarūs. Taip pat yra žinoma mokyklos charakteristika, kurioje nurodoma, kad mama rūpinasi vaikais. Tačiau, teismo nuomone, tai nereiškia, kad šeima užtikrina saugias ir sveikas sąlygas vaikams. Kaip matyti iš teismo sprendimo, daugiausiai priekaištų šeimai yra dėl tvarkos stokos ar socialinių įgūdžių, bendravimo su specialistais.
Šeimos advokatas teismui pateiktame atsiliepime teigė, jog vykstantis ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto šeimoje smurto nepatvirtina. „Tėvai pripažino, kad gyvena nepasiturinčiai, tačiau vaikai viskuo aprūpinti. Tėvai kategoriškai nesutinka su pateikta išvada, kad vaikai norėjo išvykti iš namų. Nurodė, kad tėvai nesišalina nuo savo pareigų ir ketina toliau auginti ir rūpintis vaikais bei užtikrina saugią vaikų aplinką.
Tarnybos nurodyti pastebėjimai dėl vaikų netinkamos priežiūros leidžia daryti išvadą, kad atvejo vadyba turi pakeisti planus, dažniau lankyti šeimą, stiprinti jų savitvarkos įgūdžius. „Vakaro žinios" kreipėsi į Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Komskienė žurnalistus patikino, kad kol kas tokia kraštutinė priemonė, kaip tėvų valdžios ribojimas, šiuo atveju nėra planuojamas: „Situacija reikalauja ypatingo vaiko gerovės srityje dirbančiųjų susitelkimo.
Visgi, ji patvirtino, kad tėvai yra įspėti apie kitokį scenarijų. „Šiai šeimai atvejo vadybos paslaugas teikia įstaigos „Jurbarko socialinės paslaugos" darbuotojai. Nors kol kas ši pagalba nebuvo veiksminga, visgi tikimasi, kad galiausiai bendros pastangos padės pasiekti pokyčio, o vaikai galės grįžti į pas tėvus. Šeimai yra išaiškinti ir kiti galimi sprendimai, jeigu situacija nesikeis ir vaikams išliks nesaugu šeimoje.
Statistika ir reforma
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba trečiadienį praneša per metus gavusi apie 28,6 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, beveik pusė jų pasitvirtino. Šie pranešimai gauti nuo pernai liepos pirmos dienos iki šių metų liepos pirmos dienos. Anot tarnybos, pirmas grėsmės vaikui lygis nustatytas 12,2 tūkst. atvejų, aukščiausia grėsmė nustatyta 1,8 tūkst. atvejų. Grėsmė vaikui nenustatyta 13,4 tūkst.
Sugriežtinta vaiko teisių apsauga iššaukė dalies visuomenės pasipiktinimą, protestą prie Seimo ir, panašu, permainas iš abiejų barikadų pusių. Pastaruoju metu per Lietuvą aidintys smurto prieš vaikus atvejai ir vaikų teisių apsaugos specialistų reakcija į juos sukiršino visuomenę. Kol vieni džiaugiasi sugriežtinta vaikų apsauga, kiti stebisi, kaip lengvai šeima gali netekti savo atžalų. Tuo metu reformos iniciatoriai griežtesnės tvarkos kritikuoti nesiima.
Kaune girtam tėvui suspardžius savo keturių mėnesių kūdikį, Seimas dar kartą ėmė ieškoti vaiko teisių apsaugos sistemos spragų, norint užtikrinti, kad ši ir panašios istorijos Lietuvoje nebesikartotų. Nuo liepos pertvarkius vaiko teisių apsaugos sistemą, šiuo metu šeimas, kuriose gali būti pažeidžiamos vaikų teisės, lanko 12 mobilių komandų. Mobiliose komandose dirba 33 specialistai, vis dar trūksta trijų psichologų, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą šią savaitę informavo reformos eigą pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.
Vaiko teisių apsaugos sistemą tobulinantį įstatymą Seimas priėmė 2017 m. rugsėjo 28 d. Taip pat įstatyme įtvirtinti du grėsmės vaikams lygiai, apibūdinantys šeimoje vaikui kylantį pavojų ir vaikų teisių apsaugos specialistų reakciją į juos. Vadinamoji Matuko reforma - centralizuota vaiko teisių apsauga - įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d. Įstatymu įtvirtinta, kad, nustačius vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, vaikas bus skubiai paimamas iš jam nesaugios aplinkos.
Reforma Seime palaiminta beveik vienbalsiai (susilaikė tik Seimo narė Aušra Maldeikienė), palaikymą pareiškė ir didžioji visuomenės dalis. Vis tik įstatymo pakeitimai sulaukė ir kritikos, kad naujoji vaiko teisių sistema taps norvegiškąja „Barnevernet“, garsėjančia vaikų atėmimu iš šeimų.
Vaiko teisių apsaugos sistemos veikimas
Vaiko teisių apsaugos specialistai, pradėję nagrinėti gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, apsilanko šeimos namuose arba nuvyksta į kitą vaiko buvimo vietą, susitinka su vaiku ir jį išklauso (išskyrus tuos atvejus, kai vaikas dėl amžiaus, sveikatos būklės, esamos būsenos negali išreikšti savo nuomonės) bei susitinka su vaiko tėvais (ar kitais atstovais pagal įstatymą).
Specialistai pildo anketas Nors vis daugiau kalbama apie Vaiko teisių apsaugos specialistų pildomas anketas, kurios galėtų nešališkai padėti identifikuoti galimą smurtą ar nepriežiūrą, vis dėlto Seimo narė Dovilė Šakalienė sako, kad specialistams reikalingų apmokymų nebuvo.
Sparčiai daugėja anoniminių pranešimų apie galimus smurto atvejus už sienos ar kaimynystėje. Kai kurie darbuotojai gavo 4 dienų, kiti - vos kelių valandų kursus. Buvo kalbama, kad reikia skirti pinigų jų apmokymams, tačiau tai tik ir liko kalbomis. Savo ruožtu Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė tv3.lt pokalbio metu paneigė informaciją, kad specialistai yra ruošiami darbui organizuojant 4 valandų mokymus.
Nuo liepos 1 d. laikinoji globa nustatyta 632 vaikams:
- Laikinoji globa šeimoje - 303 vaikams.
- Laikinoji globa šeimynoje - 7 vaikams.
- Laikinoji globa globos centre - 66 vaikams.
- Laikinoji globa institucijoje - 256 vaikams.
Nuo šių metų liepos 1 d. iki spalio 29 d. gauti 6434 pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, buvo apsaugoti (paimti iš nesaugios aplinkos ir (arba)nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį) - 2034 vaikai, iš jų - 1128 vaikai buvo paimti iš nesaugios aplinkos ir perduoti atstovams (tėvams ar globėjams) pagal įstatymą nenustačius grėsmės vaikui lygio arba nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį, 906 vaikams nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis ir jie paimti iš atstovų (tėvų ar globėjų) pagal įstatymą.
Iš 906 paimtų vaikų iki spalio 29 d. Laikinas apgyvendinimas vaikų, kuriems nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis nuo liepos 1 d.:
- Pas giminaičius - 276 vaikai.
- Pas asmenis, su vaiku susijusiais emociniais ryšiais - 47 vaikai.
- Pas vaiko brolį ir (arba) seserį globojančias (rūpinančias), įvaikinusias šeimas - 8 vaikai.
- Šeimynoje - 9 vaikai.
Panašus:
- Kaip Tinkamai Prižiūrėti Ateme Vaiko Sienelę: Patarimai ir Naudingos Gudrybės
- Motinos kelias auginant autistišką vaiką: Įkvepianti veikla Pakruojyje
- Šizofrenija: Sužinokite Pagrindinius Simptomus ir Efektyviausius Gydymo Būdus
- „Taip gimė žvaigždė“: Nežinomi Aktorių Paslaptys, Užkulisiai ir Įdomiausi Faktai
- Apatinio žandikaulio drebėjimas 7 mėnesių kūdikiui: pagrindinės priežastys ir efektyvios pagalbos priemonės