Astigmatizmas nėra liga, kuri gali būti išgydoma. Tai - refrakcijos yda (netobulas spindulių laužimas), kai šviesos spinduliai, praėję pro akies optinę terpę, susikerta ne viename bendrame taške. Asmuo, turintis astigmatizmą, mato neryškų vaizdą. Nors ši būklė nėra pavojinga, nesiimant jokių regos korekcijos metodų, ji gali sukelti tam tikrų komplikacijų. Plačiau apie astigmatizmą pasakoja „Hila“ akių gydytoja Aušrinė Misevičė.
Kas yra astigmatizmas?
Astigmatizmas - tai dažnas regos sutrikimas, pasireiškiantis neryškiu, iškraipytu matymu. Įsivaizduokite, kad sveika akis turėtų būti taisyklingos, apvalios formos kaip futbolo kamuolys. O astigmatizmą turinčių žmonių akies forma yra šiek tiek pailga ir ovali, kaip kiaušinis ar regbio kamuolys. Dėl šios priežasties šviesa netolygiai pasiekia akies tinklainę ir Jūs matote neryškų vaizdą. Astigmatizmas nėra liga, tai tiesiog regos yda, kaip ir trumparegystė ar toliaregystė.
Žmogaus akis turi dvi optines terpes, kurios laužia spindulius - rageną ir lęšiuką. Kad vaizdas būtų ryškus, šviesos spinduliai turi susitikti akies tinklainės geltonojoje dėmėje. Tokia klinikinė refrakcija vadinama taisyklinga. Jei spinduliai susikerta prieš geltonąją dėmę arba už jos, tai yra netaisyklinga klinikinė refrakcija. Pasak gydytojos oftalmologės A. Misevičės, nuo kitų refrakcijos ydų - toliaregystės ir trumparegystės - astigmatizmas skiriasi tuo, jog skirtingose plokštumose spinduliai laužiami nevienodai: „Taip nutinka dėl akies paviršiaus gaubtumo, kuris yra netaisyklingas. Pavyzdžiui, vertikalioje plokštumoje spinduliai gali būti laužiami labiau, horizontalioje - silpniau. Taigi, astigmatizmas daugeliu atvejų yra įgimtas, t. y. jei bent vienas iš tėvų / senelių turi šią refrakcijos ydą, didelė tikimybė, kad ir vaikas ją paveldės. Akių ligų gydytoja atkreipė dėmesį, jog astigmatizmas gali būti ne tik įgimtas, bet ir įgytas.
Astigmatizmo tipai
Atsižvelgiant į skirtingus aspektus, astigmatizmas gali būti įvairių tipų:
Pagal laužiamuosius paviršius:
- rageninis astigmatizmas;
- lęšiuko astigmatizmas.
Priklausomai nuo plokštumų, kuriose spinduliai lūžta:
- tiesusis astigmatizmas, kuris dar gali būti tiesioginis arba atvirkščias.
Kodėl atsiranda astigmatizmas?
Nėra vieno konkretaus atsakymo, kodėl žmonėms išsivysto astigmatizmas. Dažniausiai jis yra įgimtas - daugelis žmonių jau gimsta su šiek tiek netaisyklingos formos ragena, tačiau dažnai to nejaučia, kol neatsiranda ryškesnių simptomų. Taip pat jis gali atsirasti po tam tikrų akių traumų ar akių operacijų, kuomet pasikeičia ragenos formą. Astigmatizmas gali pasireikšti ir su amžiumi - kinta ragenos struktūra ir kai kuriems žmonėms atsiranda arba sustiprėja astigmatizmas.
Kartais žmonės klaidingai galvoja, kad astigmatizmas - tai blogų įpročių padarinys, pavyzdžiui, skaitymo tamsoje ar per ilgo žiūrėjimo į ekraną. Tai netiesa. Tai tiesiog natūrali akių anatomijos savybė ir nėra žinoma, kaip to būtų galima išvengti.
Simptomai, galintys išduoti astigmatizmą
Paprastai, kai akis yra sveika, šviesa susikerta viename taške tinklainėje ir mes matome aiškų vaizdą. Tačiau esant astigmatizmui, šviesa lūžta netolygiai ir susikerta keliuose taškuose arba visai nesusikerta tinkamai. Dėl to pasireiškia:
- Neryškus matymas - objektai įvairiais atstumais matomi šiek tiek neryškiai ar neaiškiai (ištempti, suploti ar ištęsti).
- Noras prisimerkti - dėl neaiškaus matymo žmogus dažnai būna prisimerkęs, kad geriau įžiūrėtų objektus.
- Akių nuovargis - turintiems astigmatizmą greičiau pasireiškia akių nuovargis žiūrint iš arti (pavyzdžiui, po darbo kompiuteriu ar skaitymo). Akių nuovargis gali pasireikšti ir po ilgesnio, įtempto žiūrėjimo į tolį - pavyzdžiui, jei tenka ilgiau vairuoti.
- Prastas matymas tamsoje - naktį šviesos atrodo „išsisklaidžiusios“ ar su šešėliais.
- Galvos skausmas - astigmatizmas siejamas su migreniniais galvos skausmais.
- Dvejinimasis akyse - esant didesnio laipsnio astigmatizmui, matomi vaizdai gali net dvejintis.
Kaip galima koreguoti astigmatizmą?
Astigmatizmas nėra liga, todėl jo nereikia „gydyti“, tačiau tinkama korekcija pagerina gyvenimo kokybę ir sumažina akių nuovargį bei diskomfortą. Kaip koreguojamas astigmatizmas?
- Akiniais su cilindriniais lęšiais - tai paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas korekcijos būdas. Specialūs lęšiai kompensuoja ragenos ar lęšiuko iškraipymus ir leidžia matyti aiškiau.
- Kontaktiniais lęšiais - astigmatizmui koreguoti skirti toriniai kontaktiniai lęšiai, kurie prisitaiko prie akies formos ir padeda fokusuoti vaizdą teisingai. Jie tinka tiems, kurie nenori nešioti akinių.
- Lazerinė akių korekcija - jei norite visiškai atsisakyti akinių ar kontaktinių lęšių, galima atlikti lazerinę operaciją, kurios metu pakoreguojama ragenos forma. Šis sprendimas veiksmingas, tačiau ne visiems tinkamas - būtina gydytojo konsultacija.
Akių gydytojas apie astigmatizmo gydymą: ką svarbu žinoti pacientui?
Akių gydytoja A. Misevičė pabrėžė, jog svarbu neatidėlioti ir laiku spręsti astigmatizmo problemą, ypač vaikams, kad jie gerai matytų augdami. „Noriu atkreipti dėmesį, jog pacientai savarankiškai negali diagnozuoti akių refrakcijos ydos. Astigmatizmas matuojamas ir koreguojamas cilindrinėmis dioptrijomis, kurios gali būti dedamos tiek į akinius, tiek į kontaktinius lęšius, - kalbėjo gydytoja oftalmologė. - Anksčiau nebuvo tokių modernių aparatų astigmatizmui nustatyti, todėl mažiau atvejų buvo ir diagnozuojama. Jei cilindrinių dioptrijų nedaug, astigmatizmas paprastai laikomas fiziologiniu. Akių ligų gydytojai Lietuvoje, pasak A. Misevičės, turi neformalų susitarimą iki pusės cilindrinės dioptrijos laikyti fiziologiniu astigmatizmu: „Bet labai svarbu paciento regėjimo aštrumas, t. y. kiek eilučių jis mato (jei asmuo mato tik vieną viršutinę eilutę, jo regėjimo aštrumas yra 0,1, jei mato dešimt, regėjimo aštrumas yra šimtaprocentinis arba 1,0).“
Taigi, jei astigmatizmas netrukdo pacientui matyti visų eilučių ir jei jis neturi minėtų simptomų (jam nesilieja vaizdas, nesvaigsta galva ir pan.), tuomet akių gydytojas gali priimti sprendimą nekoreguoti astigmatizmo.
Gydytoja oftalmologė pabrėžė, jog labai svarbi mažų vaikų profilaktinė akių patikra, ypač trejų metų ir prieš mokyklą - 6-7 metų. „Kartais vaiko matymas nebūna akivaizdžiai sutrikęs dėl astigmatizmo, todėl tėvai jo ir nepastebi. O gali būti, kad astigmatizmo dioptrijų jau yra nemažai. Tokiu atveju yra rizika, kad vaiko akis niekada negalės matyti idealiai, t. y. ryškaus vaizdo, koks ir turėtų būti. Taip neretai pražiopsoma „akies tinginystė“ - ambliopija. Kadangi ji gydoma tik iki 10-12 metų amžiaus, svarbu laiku diagnozuoti“, - sakė akių gydytoja A. Tinkamus akinius ir lęšius tiek vaikams, tiek suaugusiesiems parenka arba optometristas, arba gydytojas oftalmologas.
Kada Reikia Tikrinti Vaikų Regėjimą?
Gydytojas oftalmologas naujagimio akis apžiūri dar gimdymo skyriuje. Tuomet įvertinama akių dugno būklė, optinė sklaida ir t.t. Savarankiškai apsilankyti gydytojo kabinete reikėtų iki pusės metų amžiaus. Jei jokių regos pakitimų nenustatoma, kitą kartą pas gydytoją reikia apsilankyti vaikui suėjus metams. Tuomet regėjimas tikrinamas, stebint akių judesius, sugebėjimą įžiūrėti smulkius objektus, vėl tikrinamas akių dugnas. Tai atliekama praplėtus vyzdžius akių lašais. Jei akys sveikos ir gydytojas nepatarė atvykti anksčiau, tuomet kita profilaktinė apžiūra turėtų vykti trejų metukų amžiuje ir dar viena - sulaukus penkerių-šešerių metų, prieš mokyklą.
Į ką atkreipti dėmesį?
Tėvai turėtų atkreipti dėmesį ir kreiptis į gydytoją anksčiau, jei vaikas žiūrėdamas televizorių, stengiasi atsisėsti vis arčiau jo, knygutes skaito ir varto prisitraukęs prie pat akių, trina akis, skundžiasi akių nuovargiu, dvejinimusi ar galvos skausmais, jei akys ašaroja ar bijo ryškios šviesos, traiškanoja, nuolatos paraudusios ir t.t.
Matomos ir slaptos ligos
Dažniausi vaikų regos sutrikimai toliaregystė, astigmatizmas, mokykliniame amžiuje - trumparegystė, žvairumas, ambliopija (akies tingumas). Daugiausia problemų gydytojams sukelia ilgai negydytas ar nenustatytas žvairumas, vienos akies tinginystė dėl žvairumo ar skirtingos akių refrakcijos. Tačiau jei vaikas laiku profilaktiškai tikrinamas, šios ydos nesunkiai nustatomos ir gydymo rezultatai būna geri.
Mitai apie astigmatizmą
Astigmatizmą neretai lydi įvairūs mitai, kurie trukdo suprasti, kokia tai būklė ir kokių priemonių reikia imtis. Akių daktarė A. Misevičė paminėjo keletą populiariausių mitų, kuriuos girdi gydytojai oftalmologai:
MITAS Nr. 1: Astigmatizmas nėra būdingas vaikams
Visuomenėje vis dar tikima šiuo mitu, tačiau oftalmologė patikino, jog astigmatizmą paprastai gali turėti ir vaikas. Jam augant, keičiasi ir astigmatizmas (dioptrijų dydis), tačiau jis neišnyksta sulaukus pilnametystės.
MITAS Nr. 2: Negydomas astigmatizmas po kurio laiko gali praeiti savaime
Gydytoja taip pat paneigė šį mitą, teigdama, jog astigmatizmą žmogus turi visą gyvenimą - jis neišnyksta savaime: „Gali būti, kad pačioje pradžioje pacientas gerai mato ir nejaučia jokių astigmatizmo simptomų. Tačiau sulig amžiumi žmogaus akies prisitaikomieji mechanizmai silpsta ir astigmatizmas staiga „pasirodo“, nors iš tiesų jis niekur ir nebuvo dingęs, tik žmogus nejautė jo požymių.“
MITAS Nr. 3: Astigmatizmas išsivysto daug laiko praleidžiant prie ekranų
Naudojimasis kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais, TV ar kitais ekranais, pasak akių ligų gydytojos, neturi įtakos astigmatizmo atsiradimui.
Profilaktika
Astigmatizmas dažnai dažnai įgimtas arba atsiranda dėl kitų akies susirgimų, todėl visiškai išvengti jo dažnai neįmanoma. Tačiau yra keletas būdų sumažinti su astigmatizmu susijusius simptomus ar užkirsti kelią astigmatizmui progresuoti, kai sergama keratokonusu. Tai pirmiausia reguliarios akių patikros. Svarbiausia suprasti, kad būtina kasdien bent dvi valandas praleisti lauke.
Kur kreiptis?
Jei pastebėjote regėjimo problemų, svarbu kreiptis į akių gydytoją arba optometristą. „Hila“ medicinos centre dirba didelę darbo patirtį turintys akių ligų gydytojai, kurie profesionaliai ištiria ir nustato astigmatizmą bei aptaria galimus korekcijos būdus.
Panašus:
- Atostogos gimus vaikui: kaip gauti ir kiek trunka?
- Uodo įkandimas vaikui: Kaip sumažinti niežulį ir patinimą?
- Vaikui temperatūra be priežasties: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Kada Pranešti Darbdaviui Apie Nėštumą Lietuvoje: Svarbiausi Patarimai Ir Teisės
- Mobilieji telefonai vaikams: sužinokite, kaip jie veikia jų raidą ir sveikatą!