Teisė į atvaizdą - tai platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta Civilinio kodekso 2.22 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik su jo sutikimu. Vadovaujantis CK 2.22 straipsnio 3 dalimi, fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.Pirmiausia, pažymėtina, kad bet koks asmens atvaizdo (nuotraukos, vaizdo įrašo, kur matomas ar iš kurio gali būti identifikuotas asmuo) paskelbimas, paviešinimas ar bet koks kitoks žmogaus atvaizdo panaudojimas, nesant asmens sutikimo, yra neteisėtas ir užtraukia civilinę atsakomybę pagal Civilinio kodekso 2.22 straipsnį šį pažeidimą padariusiam asmeniui.
Asmens sutikimas viešinti jo nuotrauką
CK 2.22 straipsnio nuostatose nereglamentuojama, kaip turi būti išreikštas asmens sutikimas būti fotografuojamam ar demonstruoti jo atvaizdą. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pateikęs išaiškinimus, kad asmens sutikimas CK2.22 straipsnio prasme gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką. Tad šiuo atveju reikia nustatyti pirma, ar buvo asmens sutikimas jį fotografuotis bei antra, ar buvo asmens sutikimas viešinti jo nuotrauką.Tačiau yra tam tikros išimtys dėl fotografavimo viešojoje vietoje - pagal CK 2.22 straipsnio 2 dalį asmens sutikimo dėl fotografavimo nereikia, jeigu fotografuojama viešoje vietoje, nors asmuo, net ir būdamas viešoje vietoje, nepraranda savo individualumo ir privatumo. Tad jeigu asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nenorą būti fotografuojamas, to turi būti paisoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 9 d.Tad aplinkybės, kad ginčo nuotrauka buvo paviešinta socialiniuose tinkluose, nėra reikšmingos vertinant sutikimo davimo klausimą.Mažamečių (iki 14 metų) asmenų teisės į atvaizdą specifika
Vertinant mažamečio asmens teisės į atvaizdą apsaugą, įsijungia papildomi saugikliai - sutikimą dėl mažamečio atvaizdo viešinimo turi duoti mažamečio tėvai/vienas iš tėvų netgi tuo atveju, jeigu mažametis tokį sutikimą pats davė, nes galioja draudimas filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų sutikimo. Tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, mažametis atrodo vyresnis ir jį fotografuojančiam asmeniui nėra tiksliai žinomas vaiko amžius, tačiau galima susidaryti įspūdį, kad asmuo yra vyresnis nei 14 metų amžiaus, tuomet pažeidėjas teisinėje gynyboje gali naudoti argumentą, kad jam nebuvo žinomas vaiko amžius ir iš objektyvių aplinkybių negalėjo būti žinomas. Tačiau, jeigu mažametis pats nurodė, kiek jam metų ar pažeidėjui tai yra žinoma iš kitų aplinkybių, tuomet tėvų sutikimas tiek dėl vaiko fotografavimo, tiek dėl nuotraukų viešinimo yra būtinas.Bylose, kur neteisėtai naudojant asmens atvaizdą, pažeidžiami mažamečių interesai, yra neturtinės žalos atlyginimo specifika, nes teismai pripažįsta, kad nepilnamečių, kaip dar pilnai nesusiformavusių asmenybių jautrumas traktuotinas didesnis, nei suaugusiųjų. Tokios bylose nors ir nepateikta rašytinių įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų vaiko patirtos neturtinės žalos dydį, tačiau nustačius, jog buvo pažeista vaiko teisė į privatumą, konstatavus, jog buvo paskelbti tokie duomenys apie vaiką, kurių jis nenorėjo viešinti, akivaizdu, jog jis patyrė stresą, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus, neigiamą aplinkinių reakciją (2022-05-27 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.Vaiko atvaizdo naudojimas ugdymo įstaigose
Jau tapo įprasta, kad ugdymo įstaigos, pristatydamos savo veiklą ir pasiekimus, tinklapiuose, o neretai - ir paskyrose socialiniuose tinkluose, publikuoja nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose - akimirkos iš edukacinių veiklų, įvairių renginių, ekskursijų ir pan. Šia tema praktikoje neretai tenka susidurti su nuomonių įvairove ir mitais, ką iš tiesų leidžia ir ką draudžia Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau - BDAR). Asmens teisę į atvaizdą reglamentuoja LR civilinis kodeksas, taip pat - kadangi atvaizdas yra laikytinas asmens duomeniu - ir BDAR bei LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Visi šie teisės aktai numato, kad bet kurio asmens atvaizdas (nesvarbu, užfiksuotas nuotraukoje ar vaizdo įraše) gali būti naudojami tik su to asmens sutikimu, išskyrus tam tikras įstatyme numatytas išimtis.Svarbu atminti ir tai, kad, kaip yra išaiškinęs, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sutikimas būti fotografuojamam ar filmuojamam, savaime nereiškia ir sutikimo, kad ta vaizdo medžiaga ir būtų paviešinta - vadinasi, prieš publikuojant asmens atvaizdą internete ar bet kur kitur, būtina turėti sutikimą būtent tokiam asmens atvaizdo panaudojimui. Taip pat tenka susidurti su klaidinga nuomone, kad tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų) sutikimas privalomas tik keliant vaikų nuotraukas į ugdymo įstaigos tinklapį ar socialinius tinklus, tačiau į uždaras tėvų grupes ar specialias ugdymo įstaigoms skirtas komunikavimo platformas, pavyzdžiui, tevudarzelis.lt, tokio sutikimo jau nereikia. Kalbant apie sutikimą dėl nepilnamečių atvaizdo naudojimo, tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų) sutikimas turėtų būti rašytinis.Reikalavimai sutikimui dėl vaiko atvaizdo naudojimo
- Sutikimas turi būti pateikiamas kaip atskiras dokumentas arba turi būti sudaryta galimybė jame pažymėti atskiras sąlygas, dėl kurių sutinkama/nesutinkama. Taigi sutikimas dėl vaiko atvaizdo naudojimo neturėtų būti kaip, pavyzdžiui, sutarties su ugdymo įstaiga dalis, arba sutikimo išleisti vaiką į ekskursiją ar renginį dalis ir pan. Tokiu atveju susidarytų neleistina situacija: vienas tėvų iš tiesų nori pasirašyti, kad sutinka, jog vaikas mokytųsi toje ugdymo įstaigoje, tačiau jis savaime priverstas sutikti ir su vaiko atvaizdo naudojimu, nes visos nuostatos sudaro vieną dokumentą.
- Sutikimas turi būti parašytas aiškia, suprantama kalba.
- Dažnai tenka išgirsti klausimą, ar reikia tėvų sutikimo prieš viešinant kiekvieną vaiko nuotrauką ir (ar) vaizdo įrašą, ar pakanka vieno sutikimo, pavyzdžiui, visiems mokslo metams. Atsakymas priklauso nuo to, kokį sutikimą ugdymo įstaiga naudoja ir kas jame yra numatyta: jei sutikimo sąlygos yra ganėtinai konkrečiai apibrėžtos, tada dėl kiekvieno pakartotinio vaiko fotografavimo / filmavimo ir jo atvaizdo viešinimo atskiro tėvų sutikimo nebereikia tol, kol duotas sutikimas galioja (pvz., vieniems mokslo metams, kol galios mokymo sutartis ir pan.). Šiuo atveju labai svarbu, kad sutikimo turinys būtų kuo išsamesnis ir kad jį pasirašantis asmuo galėtų pasirinkti: sutikti ar ne ties kiekviena atvaizdo panaudojimo galimybe, pavyzdžiui: asmuo gali pažymėti, kad jis sutinka, jog jo vaiko atvaizdas įstaigos veiklos viešinimo tikslu būtų paviešintas įstaigos tinklapyje, tačiau nesutinka, kad tuo pačiu tikslu vaiko atvaizdas būtų viešinamas įstaigos paskyroje socialiniame tinkle ir (ar) žiniasklaidoje ir t.t.
Atsakomybė už neteisėtą vaiko atvaizdo viešinimą
Jeigu ugdymo įstaiga, neturėdama tinkamai duoto sutikimo viešinti nepilnamečio vaiko atvaizdą, jį paviešina internete, nepilnamečio tėvai ar globėjai, o kai kuriais atvejais, priklausomai nuo amžiaus, ir pats vaikas turi teisę reikalauti ugdymo įstaigos išimti skelbiamą nuotrauką ar vaizdo įrašą. Be to, minėti asmenys turi teisę reikalauti atlyginti turtinę ir/ar neturtinę žalą. Turtine žala yra laikomas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Svarbu paminėti ir tai, jog jeigu ugdymo įstaiga iš neteisėto atvaizdo viešinimo gavo naudos, tokia nauda galėtų būti pripažinta nukentėjusio asmens nuostoliais - turtine žala.Neturtine žala yra laikomas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Siekiant gauti neturtinės žalos atlyginimą, privalu įrodyti ne tik tai, jog neteisėti veiksmai, kuriais padarytas pažeidimas, buvo ne mažareikšmiai, o intensyvūs, bet ir tai, kad tokia žala buvo patirta. Kiekvienu atveju, padarytas pažeidimas ir dėl jo kilę padariniai yra vertinami individualiai.Pastebėjus be duoto sutikimo paviešintą nepilnamečio vaiko atvaizdą, pirmiausiai patartina tiesiogiai ugdymo įstaigai pareikšti reikalavimą pašalinti neteisėtai patalpintą nuotrauką ar vaizdo įrašą bei atlyginti turtinę ir/ar neturtinę žalą, jei tokia buvo patirta. Atsakymo negavus ar nepavykus situacijos išspręsti taikiu būdu - teikti ieškinį dėl pažeistų teisių gynybos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo padarymas pats savaime nėra pakankamas pagrindas priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, visais atvejais, prieš kreipiantis į teismą, privalu atidžiai įsivertinti turimus įrodymus bei argumentus dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos reikalavimo pagrįstumo, nes ieškinio apimties patenkinimas turi tiesioginės įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.Be to, be sutikimo paviešintas nepilnamečio vaiko atvaizdas suponuoja ir tai, kad ugdymo įstaiga gali būti pripažinta pažeidusi BDAR ir LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo taikomus reikalavimus. BDAR numato, jog didžiausia bauda už jo pažeidimą gali siekti iki 2 - 4 proc. ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, arba iki 10 mln. - 20 mln. Eur. Taigi ugdymo įstaiga gali viešinti nepilnamečių vaikų nuotraukas, tačiau tik esant tinkamai išduotam sutikimui.Pavojai viešinant vaikų nuotraukas internete
Vaikų nuotraukų viešinti internete nederėtų, nes šitaip yra prarandama kontrolė ir padidinama vaiko fizinio pagrobimo rizika. Pavojinga, nes patalpinus vaiko nuotrauką internete gali būti įvykdytas skaitmeninis pagrobimas (kai kas nors paima/panaudoja vaiko atvaizdą iš socialinių medijų tam, kad suteiktų jam naują tabatybę). Kai vyresni vaikai gali išreikšti savo nuomonę dėl jų nuotraukų viešinimo, tai kūdikiai ar maži vaikai to padaryti negali, šitaip jie neturi galimybės sutikti ar paprieštarauti.Kur kreiptis vaikui ar jo tėvams
J. V. Flis atkreipė dėmesį, kad atsakomybė už viešoje interneto erdvėje paskelbtus vaiko atvaizdus tenka pirmiausia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą. Todėl už neatsakingą vaiko atvaizdo naudojimą jiems gali būti taikoma administracinė atsakomybė: įspėjimas, 10-100 eurų baudos ar net prievolė tėvams dalyvauti spec. Anot I. Sidaro, už vaiko teisių ir privatumo pažeidimą gali grėsti baudos nuo 20 iki 150 eurų.Ekspertas pažymėjo - jei vaikas mano, kad tėvai pažeidinėja jo teises, jis turi teisę savarankiškai kreiptis gynybos į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, o nuo 14 m. - ir į teismą: „Teisme vaikas galėtų reikalauti tėvų ir kitų asmenų atlyginti visą jų veiksmais, pažeidžiančiais jo teises, padarytą tiek materialinę (pvz., prarastas pajamas), tiek moralinę žalą, tačiau jos dydį reikėtų įrodyti.“ J. V. Flis papildė - jei vaiko teisė į atvaizdą yra pažeidžiama, tėvai turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti nutraukti veiksmus, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. „Taip pat vaiko tėvai gali kreiptis į policiją, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą“, - vardijo advokatė.Dirbtinis intelektas ir vaiko nuotraukos
Technologinė pažanga kelia daug neaiškumų dėl ateities piktnaudžiavimo galimybių. Šiuo metu negalime tiksliai žinoti, kaip technologijos ir turinys jose bus naudojamas ateityje, tačiau jau šiandien viešai prieinami duomenys, tokie kaip nuotraukos, vaizdo ar balso įrašai, gali būti renkami ir analizuojami su dirbtinio intelekto (AI) pagalba, o blogiausiu atveju - laikomi tolimesniam panaudojimui, netgi nusikalstamais tikslais.Svarbūs aspektai viešinant vaiko atvaizdą
Vaiko teisę į atvaizdą ir privatų gyvenimą viešai skelbiant informaciją tiesiogiai užtikrina Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas. Vaiko atvaizdo panaudojimas nesant bent vieno iš vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimo, laikytinas vaiko teisės į atvaizdą pažeidimu. Tačiau net ir esant abiejų tėvų sutikimui, internete paskelbtos vaiko nuotraukos ar vaizdo įrašai neturi žeminti vaiko garbės ir orumo. Svarbu įvertinti konkrečios nuotraukos (atvaizdo) pobūdį, ar tikrai būtina ją skelbti ir kokiu tikslu tai daroma. Taip pat atidžiai pasirinkti socialinius tinklus, kuriuose bus skelbiamos vaiko nuotrauka (atvaizdas). Jei įmanoma nustatyti socialinio tinklo naudotojų grupę, kuri galės matyti vaiko nuotrauką (atvaizdą). Be to, vaikai gali būti fotografuojami ir filmuojami tik tinkamai apsirengę. Iš jų neturi būti šaipomasi bei kitaip žeminama jų garbė ir orumas. Taip pat reikia įvertinti, kokią įtaką nuotrauka ar vaizdo įrašas gali turėti vaikui augant ir keičiantis jo asmenybei.Rekomenduotina pasiklausti paties vaiko nuomonės, jei jis sugeba ją suformuoti, ar jis sutinka ir nori, kad jos nuotraukos būtų talpinamos viešoje interneto erdvėje. Tais atvejais, kai vaiko nuomonė skiriasi nuo tėvų nuomonės, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais. Tėvų sutikimas fotografuoti vaiką nereiškia, kad jie sutiko, kad vaiko nuotraukos būtų skelbiamos ir teikiamos kitiems asmenimis. Apie paskelbtą atvaizdą turi žinoti tėvai arba teisėti jų atstovai. Taip pat turi būti nurodoma, kam ji bus naudojama.Svarbu!- Reikalingas ne tik paties vaiko, bet ir nors vieno iš jo tėvų, globėjų ar rūpintojų sutikimas.
- Teisė į atvaizdą ir jos apsauga galioja ne tik tradicinėse žiniasklaidos priemonėse, bet ir socialiniuose tinkluose.
- Fiksuojant panoraminį planą, kuriame neišryškinami konkretūs žmonės, sutikimo nereikia. Jei filmuojami (fotografuojami) konkrečiai išskirti žmonės ir jie yra aiškiai atpažįstami, tai reikia gauti jų sutikimą.
- Pirmiausia reikėtų kreiptis į interneto tinklalapio, kuriame paskelbta nuotrauka (video), valdytoją ir reikalauti ją pašalinti.
- Pirmiausia, rekomenduojame kalbėtis su buvusiu sutuoktiniu ir taikai susitarti dėl savo vaiko atvaizdų naudojimo. Nepavykus to padaryti, reikėtų raštu nurodyti buvusiam sutuoktiniui, kad prieštaraujate tokiems jo veiksmams. Jei jis nereaguoja į Jūsų prašymą, reikėtų kreiptis į teismą.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Kaip sužinoti vaiko asmens kodą: būdai ir instrukcijos
- Nepraleiskite! Dienos socialinė globa asmens namuose Rokiškio rajone – viskas, ką privalote žinoti!
- Neįgaliojo Asmens Globa Lietuvoje: Svarbiausios Salygos ir Paslaugos, Kurias Turite Žinoti
- Ar Prezervatyvas Iš Tikrųjų Apsaugo Nuo Pastojimo? Šokiruojančios Tiesos Atskleistos!
- Algirdas Gradauskas: Įkvepianti biografija ir nepaprastas kūrybinis kelias