Šiuolaikiniai vaikai vis dažniau vadinami „asfalto vaikais“ - tai terminas, apibūdinantis kartą, kuri praleidžia mažai laiko gamtoje, pirmenybę teikdama uždaroms patalpoms ir skaitmeninėms technologijoms. Tačiau ką iš tikrųjų reiškia būti „asfalto vaiku“ ir kokios to pasekmės? Šiame straipsnyje nagrinėsime šį klausimą Lietuvos kontekste, aptarsime, kodėl vaikams svarbu turėti ryšį su gamta ir kokias galimybes Lietuva siūlo susipažinti su gamta ir joje aktyviai dalyvauti.
„Asfalto vaikai“: realybė ir iššūkiai
Nors terminas „asfalto vaikas“ gali skambėti neįprastai, jis atspindi realybę, su kuria susiduria daugelis šiuolaikinių vaikų. Užuot žaidę lauke, tyrinėję miškus ar stebėję gyvūnus, jie dažniau renkasi laiką prie kompiuterių, mobiliųjų telefonų ar televizorių ekranų. Toks atotrūkis nuo gamtos gali turėti neigiamų pasekmių jų fizinei ir emocinei sveikatai.
Pasak miško darželio idėjos autorės ir vadovės Dovilės Urbanavičienės, vis daugiau šeimų gyvena miestuose, kaimai nyksta, todėl mažiau vaikų vasaras leidžia kaime. Be to, konsumerizmo kultūra taip pat atitolina mus nuo gamtos, įsprausdama į „madingų“ užsiėmimų, būrelių ir žaislų rėmus.
Gamtos svarba vaikų vystymuisi
Daug laiko gamtoje praleidžiantys vaikai yra sveikesni emociškai ir fiziškai. Pasak D. Urbanavičienės, pagrindinės žmogaus vertybės formuojasi iki penkerių, o informacija geriausiai įsisavinama iki septynerių metų, todėl ypatingai svarbu tuo laikotarpiu leisti vaikams pažinti tikrą gamtinį pasaulį.
Vaikai, kurie vietoj tikrų dalykų pačiupinėja tik plastmasinius pakaitalus ar vietoj buvimo realioje gamtoje žaidžia tik nušlifuotose žaidimų aikštelėse, praranda realybės sąvoką, įgauna daug baimių ir nepasitikėjimo pasauliu, stokoja savarankiškumo, globos, meilės, draugystės emocijų, kurios smarkiai paveikia ne tik vaiko emocinį pasaulį, bet ir vėliau, jau suaugusio žmogaus gyvenimą.
Tyrimais įrodyta, jog miško darželių vaikai yra kūrybiškesni, laisviau bendrauja, labiau pasitiki savimi, lengviau susikaupia ir geriau mokosi mokyklose. Be to, jie yra stipresni ir mažiau serga.
Galimybės susipažinti su gamta Lietuvoje
Laimei, Lietuva siūlo daug galimybių vaikams artimiau susipažinti su gamta. Štai keletas iš jų:
- Saugomos teritorijos: Kauno marių regioniniame parke ir kitose saugomose teritorijose organizuojami įvairūs gamtos pažinimo renginiai vaikams ir jų tėvams.
- Botanikos sodai ir parkai: Botanikos soduose ir miesto parkuose vykdomi užsiėmimai, kurie leidžia vaikams pabūti gamtoje.
- Jaunųjų miško bičiulių sambūris (JMBS): JMBS organizuoja stovyklas, talkas ir kitas veiklas, kurių metu vaikai gali aktyviai prisidėti prie aplinkosaugos.
- Bendruomenės daržai: Antakalnio bendruomenės daržas ir kitos panašios iniciatyvos suteikia galimybę vaikams patiems auginti daržoves ir susipažinti su daržininkystės procesu.
Pavyzdžiai ir iniciatyvos
Kauno marių regioniniame parke organizuojami vasaros žygiai vaikams ir jų tėvams, pavadinti „Būk tyrėju pats“. Žygio metu vaikai bando atpažinti augalus, gaudo vabzdžius, stebi paukščius ir žaidžia žaidimus. Pasak regioninio parko vyriausiojo specialisto Evaldo Makricko, tokie žygiai padeda vaikams išmokti naudingų dalykų apie gamtą ir ją saugoti.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune kiekvieną liepos mėnesio antradienį vyksta edukaciniai užsiėmimai vaikams. Jų metu vaikai išgirsta teorinių žinių apie gamtą ir atlieka praktines užduotis: renka sėklas, tyrinėja jas mikroskopu, braižo tvenkinio schemą ir panašiai. Pasak VDU Botanikos sodo specialistės Simonos Gabulaitės, šie užsiėmimai suteikia vaikams galimybę pažvelgti į tikrą pasaulį, kuris mus supa realybėje.
Jaunųjų miško bičiulių sambūrio veiklos koordinatorė Lina Marmaitė pasakoja, kad vaikai ir jaunuoliai į stovyklas atvyksta nusiteikę dar daugiau sužinoti apie gamtą bei prisidėti prie jos švarinimo ir saugojimo. JMBS nariai dalyvauja talkose, renka šiukšles, kelia inkilus paukščiams, sodina medelius ir organizuoja pašaro laukiniams žvėrims surinkimą.
Antakalnio bendruomenės daržo iniciatorė Agnė pasakoja, kad žmonėms pradžioje buvo labai keista, kad „aš pasodinsiu, o kitas atėjęs nuskins?“. Bet visi laistė, buvo grafikas laistymų ir ravėjimų - auginom pomidorus, agurkus, žalėsius, aitriąsias paprikas, saldžiąsias, net 3 arbūzus užsiauginom.
Asfalto vaikai ir virtuali realybė
Portalo asfaltovaikai.lt duomenimis, užklasinės veiklos būrelių visoje Lietuvoje galima būtų suskaičiuoti apie du tūkstančius, o gal net ir daugiau. Nors šiuo metu svetainėje yra užsiregistravę virš 270 būrelių, jų skaičius iki metų pabaigos turėtų padvigubėti. Kol kas svetainėje galima rasti tik sostinėje veikiančius užsiėmimus, tačiau greitu laiku turėtų atsirasti ir kitų miestų būreliai. Žiūrint į asfaltovaikai.lt duomenų bazę, galima daryti išvadą, kad Vilnius yra šokių, karate ir jogos miestas. Šių sričių užsiėmimų dažniausiai ieškoma portale, jų ir didžiausia pasiūla.
Daržininkystė balkone - miestiečio meditacija
Agnė dalinasi daržininkystės balkone patirtimi: „Kai persikrausčiau į butą, kur buvo du dideli balkonai, mano daržininkavimas balkone suklestėjo. Viename džiovinau skalbinius, kitą paskyriau augalams. Dabar mano balkone toks miksas su gėlėm: pomidorai, bazilikai, čiobreliai, salotos, gražgarstės.“
Ji pataria įsivertinti balkono padėtį, nes šiauriniame balkone neaugs pomidorai, nes jiems trūks ir šilumos, ir šviesos, o pietiniame balkone salotos gali išdegti. Taip pat svarbu nepagailėti pinigų dideliems indams ir žemėms bei nusiteikti, kad iš balkono visos šeimos neišmaitinsite. Tai labiau miestiečio meditacija.
Statistika ir faktai
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Aušra Birietienė teigia, kad šalyje yra 254 neformaliojo vaikų švietimo mokyklos ir 1320 bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose organizuojamas neformalusis ugdymas (būreliai).
Portalo asfaltovaikai.lt idėjos autorius ir įkūrėjas Andrius Šilovas pasakoja, kad susidomėjimas sportu, dainavimu ar kita veikla dažnai gelbėdavo nuo nuobodulio ir gal net išgelbėjo nuo nedorų poelgių.
Lietuva ir gamta: ką kiekvienas vaikas turėtų patirti
Anglijoje veikianti gamtos ir kultūrinio paveldo apsaugos organizacija „National Trust“ sudarė 50-ies dalykų, kuriuos gamtoje turėtų padaryti kiekvienas vaikas iki sulauks 11 ir ¾ metų sąrašą. Į sąrašą įtrauktos ir labai paprastos veiklos (pavyzdžiui, akmenuko paleidimas ežero paviršiumi, ką tik nuo obels nuskinto obuolio valgymas), ir reikalaujančios šiek tiek daugiau pastangų ir pasiruošimo (pavyzdžiui, žygis baidarėmis, apsilankymas pas ūkininką).
Peržvelgus visus 50 siūlomų užsiėmimų, sunku patikėti, jog vaikai iš tiesų taip atitrūkę nuo gamtos, jog jiems reikėtų priminti net ir apie paprasčiausią pažaidimą sniege ar lietuje.
Išvados
Būti „asfalto vaiku“ nereiškia būti nuskriaustam ar nelaimingam. Tačiau svarbu suvokti, kad ryšys su gamta yra būtinas sveikam vaikų vystymuisi. Laimei, Lietuva siūlo daug galimybių vaikams susipažinti su gamta ir joje aktyviai dalyvauti. Tereikia tik noro ir iniciatyvos.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Neįtikėtinos Vaikiško Gimtadienio Stalo Idėjos ir Dekoracijos, Kurios Sužavės Visus!
- Josvainių Globos Namai – Kur Šiluma ir Rūpestis Susitinka Jūsų Artimiesiems