Lietuvoje vis dar gajūs mitai ir stereotipai, apipynę įvaikinimo procesą. Tačiau šeimos, ryžtančiosios priimti į savo namus vaikus, netekusius tėvų globos, keičia visuomenės požiūrį ir skatina naują supratimą apie vaikų globą ir įvaikinimą.
Nevaisingumo iššūkiai ir šeimos vaisingumo samprata
Dažnai manoma, kad žmonės ryžtasi įsivaikinti dėl vidinės tuštumos, kai negali turėti savo vaikų. Tačiau, kaip teigia vilniečiai Renata ir Darius, "Gyvendami kartu mes jautėme pilnatvę". Jų šeima, susidūrusi su nevaisingumo problema, ieškojo medicininės pagalbos ir patyrė šoką dėl ciniško požiūrio į gyvybės atėjimą.
"Supratome, kad pagal medicinos pasaulio vertybes užmegzti gyvybę bet kokia kaina yra visiškai normalu. Etiniai dalykai čia ne tokie svarbūs. Tarsi tikslas pateisintų bet kokias priemones. O mūsų šeimai buvo svarbus ir dvasinis gyvybės pradėjimo aspektas." Todėl, kai gydytojai pasiūlė dirbtinį apvaisinimą, jie pasitarė su kunigu.
Renata ir Darius atvirai kalbėjo apie savo negalėjimą susilaukti vaikų ir įkūrė savipagalbos grupę panašaus likimo žmonėms. "Mūsų tikslas buvo suvokti, jog nevaisingumas nėra akligatvis." Šeimos aptarė įvaikinimo klausimą kaip vieną iš daugelio galimybių. Svarbu buvo atsakyti sau patiems į klausimą, kas yra šeimos vaisingumas ir ar tik vaikai yra vienintelis šeimos tikslas. Meilė poroje auga įveikiant kliūtis, iššūkius ir pasitikint vienas kitu.
Darius pabrėžia, kad "Mūsų visuomenėje aš pasigendu kovos už savo šeimą. Reikia prisiminti draugystės pradžią, gražiausias akimirkas, kai labai stengeisi, kad mylimas žmogus būtų su tavimi. Juk santykiai vestuvėmis nesibaigia, jie tik prasideda, reikia nuolatos stengtis dėl kito žmogaus." Jam su Renata buvo svarbu suvokti, kad šeimos vaisingumas nėra vien galimybė gimdyti. "Mes patys vienas kitam esame didžiausia dovana."
Įvaikinimo kelias: nuo sprendimo iki šeimos pagausėjimo
Kai Renata su Dariumi nusprendė, kad jie jau pasiruošę į savo šeimą priimti mažylį iš vaikų namų, užpildė dokumentus ir išklausė privalomus kursus būsimiems įtėviams. Jie nurodė, kad norėtų 1,5-5 metų vaikelio, norėdami kuo mažesnio, kad iki dvejų metų dar galėtų apsiprasti ir pabūti su juo namuose, pasinaudojant vaiko auginimo atostogomis. Juos sukrėtė vaiko teisių darbuotojų pateikti duomenys, kad vaikas nuo 4 metų jau neturi šansų būti įvaikintas Lietuvoje - vyresnius vaikus ima nebent užsieniečiai.
Darius su Renata pasitarė, kad paimtų ne tik mažiuką, bet ir vyresnį jo broliuką ar sesutę. Pirmas prisiminimas iš vaikų namų jiems sukėlė šoką dėl jų atmosferos. Renata ir Darius įvaikino Gabiją ir Titą, kurie, pasak Renatos, "pranoko visus mūsų lūkesčius. Nebijome sakyti, kad jie - idealūs." Svarbiausia nesivadovauti stereotipais, kad vaikai iš vaikų namų kitokie, blogesni. Jei į pasaulį žiūri iš krikščioniškųjų pozicijų, supranti, kad kiekvienas vaikas yra nuostabus, nekaltas sutvėrimas, į kurį Dievas įdėjo daugybę dovanų. Tėvų pareiga tas dovanas ugdyti.
Gabija adaptavosi taip pat nesunkiai, kaip ir mažasis Titas. Be to, ji iš karto Renatą ir Darių ėmė vadinti mama ir tėčiu, o Titui dar mėnesį Darius buvo dėdė. Tik vėliau jis berniukui tapo „šventa karve“, be kurios negalima nei valgyti, nei eiti į darželį, nei užmigti. Brazionių šeimoje vaikai suteikė daug naujų patirčių, o jų katalikiška bendruomenė tapo stipriu maldos ir visapusiško palaikymo užnugariu.
Įvaikinimo mitai ir realybė
Kai kurios šeimos įsivaikinusios nusivilia ir patiria didelių sunkumų. Galbūt taip atsitinka dėl to, kad turi labai daug lūkesčių. Svarbiausia nesivadovauti stereotipais, kad vaikai iš vaikų namų kitokie, blogesni. Reikia laiko, kad vėl pakiltų vaiko savivertė, reikia meilės, kad vaikas atsiskleistų, parodytų, kokias dovanas Dievas jam suteikė.
Šeimos, nusprendusios įsivaikinti, neturėtų vadovautis kitų žmonių nuomone, o ypač neigiama. Tai yra jų sprendimas ir tik jie geriausiai žino motyvus, kodėl tai daro. Reali situacija ir mūsų įsivaizduojami dalykai dažnai iš esmės skiriasi, todėl įvaikintas vaikutis gali elgtis kitaip, nei Jūs buvote numatę ir Jūsų jausmai jam gali būti ne tokie, kokių tikėjotės.
Viena iš neretai pasitaikančių baimių yra „genai nugali viską, todėl neužauginsiu doro žmogaus“. Tačiau šiandieninėje visuomenėje ypač dažnai matomas priešingas reiškinys, kai išsilavinusių, socialių šeimų vaikai užaugę tampa nusikaltėliais ar priklausomais nuo alkoholio. Vis dėlto, prieš įsivaikindami mažylį, pasidomėkite jo sveikatos būkle, atlikite išsamų sveikatos tyrimą ir paprašykite genetinio ištyrimo. Vaikučio atsiradimas šeimoje visada yra „viso gyvenimo sprendimas“, ir jis tikrai pakeis visą Jūsų gyvenimą, jo ritmą, net jus pačius.
Olga Malaškevičienė: ilgas kelias iki įvaikinimo
Vilnietė Olga Malaškevičienė sako, kad įsivaikinimo idėjai tėvai ją paruošė dar vaikystėje. Jos kelias iki įvaikinimo buvo labai ilgas. "Kai prieš 7 metus sugalvojome, kad norime paimti vaikutį iš vaikų namų, su vyru lankėme kursus būsimiems įtėviams, psichologiškai ruošėme kitus šeimos narius artėjančioms permainoms."
Taigi reikėjo penkerių metų, kol įvaikinimo idėją prisijaukino visi: ir vaikai, ir seneliai. Tuo metu keičiau darbą. Naujajam darbdaviui iš karto pasakiau, kad turiu idėją įsivaikinti. Netrukus mums pasiūlė pusantrų metų mergaitę. Ir aš, ir vyras iš pirmo žvilgsnio supratome, kad čia mūsų vaikas. Prisimenu, kai atvažiavau į kūdikių namus jos pasiimti, ji pati parodė į laiptus: tapu, tapu. Ruošiausi sudėtingam procesui, bet iš tiesų jis buvo toks lengvas. Ji - tobuliausias vaikas pasaulyje. Prireikė dvejų metų, kol, gyvendama pas mus, Mila galų gale tapo Malaškevičiūte, o mes - jos teisėtais tėvais.
Olga nori, kad Mila palaikytų ryšį su savo biologiniais giminaičiais. "Mano vyrui buvo svarbu, kad Mila bendrautų su sesute. Todėl mano vyras visaip skatina Milos ir Lėjos bendravimą." Dabar ji turi dilemą: noriu mergytei pradėti pasakoti, kas tie biologiniai tėvai. Kursuose sakė, kad slėpti įvaikinimo fakto nereikėtų. Bet darželis jai tiko - iki šiol eina pasišokinėdama. Bandėme užrašyti ir į būrelius, bet, matyt, tam ji dar per maža. Baleto studijoje nė už ką nesutiko paleisti mano rankos.
Olga teigia, kad "Mažas vaikas suklijavo visą šeimą. Vienu metu buvo toks jausmas, kad vaikai jau išaugo, aš gal net nereikalinga…". Noriu padėkoti kūdikių namų darbuotojams, kurie išmokė Milą gražiai valgyti, mandagiai elgtis. Dabar ji mūsų princesė. Ir mes mielai tam žaidimui pasiduodame, visas veiklas deriname prie Milos. Mums to vaiko reikėjo turbūt labiau, negu jai mūsų.
Statistika ir tendencijos
Šiuo metu šalyje yra per 6 tūkst. įvairaus amžiaus globojamų vaikų. Dėka siekį globoti išreiškusių žmonių, daugiau nei pusė - 4,6 tūkst. - tėvų globos netekusių vaikų šiandien yra globojami globėjų ar įtėvių namuose. Šiuo metu įvaikinimo laukia 369 galimi įvaikinti vaikai. Per penkis šių metų mėnesius įvaikinti 27 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai. Iš jų 12 įvaikino užsienyje gyvenančių lietuvių, mišrios arba užsieniečių šeimos. Didžioji įvaikintų vaikų dalis (19 vaikų) - mažamečiai, iš jų 14 vaikų - iki 3 metų amžiaus, 5 vaikai - iki šešerių metų amžiaus.
Alternatyvūs šeimos pagausėjimo būdai: gimdymas namuose ir dirbtinis apvaisinimas
Lietuvoje vis populiarėja gimdymas namuose ir dirbtinio apvaisinimo procedūros. Tačiau ne visi lietuviai išgali susimokėti už dirbtinį apvaisinimą, nes šios procedūros nėra valstybės finansuojamos. Neseniai atžalų susilaukę žinomi Lietuvos tėvai - Erika Vitulskienė ir Marius Jampolskis niekada nerizikuotų kūdikio gyvybe ir nesiryžtų be medikų pagalbos priimti į pasaulį ateinantį mažylį. "Nežinau, jei ne medikų pagalba, kaip būtų pasibaigęs antrojo sūnaus atėjimas į pasaulį", - teigia Erika Vitulskienė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, akušerė ginekologė Vida Marija Čigriejienė įsitikinusi - gimdymas namuose XXI amžiuje yra nusikaltimas prieš gyvybę. Jis negali būti leistinas, o tuo labiau finansuojamas, nes kiekvieną gimdymą lydi rizika.
Apibendrinimas
Šeimos pagausėjimas - individualus ir asmeninis sprendimas. Nesvarbu, ar tai būtų natūralus gimdymas, dirbtinis apvaisinimas ar įvaikinimas, svarbiausia yra meilė, atsakomybė ir noras padėti vaikui augti ir tobulėti. Visuomenė turėtų atsisakyti stereotipų ir palaikyti šeimas, kurios ryžtasi prisiimti šią svarbią misiją.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Knyga "Mano vaikas nieko nevalgo": kaip spręsti valgymo problemas?
- Nėštumo Testas Nieko Nerodo: Ką Tai Gali Reikšti ir Ką Daryti Toliau?
- „Nieko Rimto“ Kūdikio Albumas: Nepamirštami Atsiminimai Mažiesiems
- Vaistai nuo karščiavimo vaikams: veiksmingiausi sprendimai ir svarbiausi patarimai tėvams
- Tauragės gyvūnų globos namai: kaip padėti ir priglausti