Vaikai mėgsta piešti. Piešdami jie lavinasi, mokosi ir netgi gydosi. Smulkiosios motorikos raida yra susijusi su kalbos vystymusi. Ne veltui neskubantiems kalbėti mažyliams logopedai rekomenduoja visapusiškai miklinti pirštelius: žaisti pirštų žaidimus, lipdyti, dėlioti mozaikas ir piešti.
Piešimas kaip Vaiko Pasaulio Atspindys
Mažųjų piešiniai atspindi ne tik jų patirtį, bet ir jausmus, netgi tuos, kurių jie patys negali įvardinti, nepažįsta, nepripažįsta ar slepia. Psichikos sveikatos specialistams piešiniai padeda užmezgant kontaktą, gilinantis į vaiko jausmų pasaulį, papildo ir patikslina informaciją apie vaiko fizinę ir protinę raidą, šeimos santykius ir atmosferą. Kalbėdamas apie piešinio veikėjus mažylis išreiškia įvairius jausmus, pažvelgia į tą pačią situaciją iš skirtingų perspektyvų. Šis patyrimas padeda geriau suprasti įvykius, taip pat turi gydomąjį poveikį.
Piešimo Raidos Etapai
- Iki 3 metų: Vaikas piešdamas ne tiek reiškiasi, kiek eksperimentuoja. Jam įdomu viską išbandyti.
- Nuo 1,5 metų: Mažylis griebia pieštuką ir tiesiog juda, džiaugdamasis procesu ir jo rezultatais.
- 2-3 metai: Vaikas jau tikslingai keverzoja lape, o paskui jį tyrinėja ir bando papasakoti, ką nupiešė.
- Nuo 4 metų: Vaikas prieš piešdamas jau turi idėją ir gali pasakyti, ką ketina nupiešti.
Piešimo Priemonės ir Jų Reikšmė
Šį bei tą apie vaiką, jo charakterį ir jausmus, galite sužinoti jau iš to, kokias priemones piešimui jis renkasi. Popieriaus lapo dydis atspindi, kokią vietą vaikas jaučiasi užimantis savo aplinkoje. Jei turėdamas pasirinkimą vaikas teikia pirmumą mažiems popieriaus lapams, greičiausiai jis nepasitiki savimi. Šį spėjimą patvirtina ir neaiškios, silpnos piešinio linijos. Pastarasis požymis atspindi ir vaiko nerimą. Vidutinio formato lapai byloja apie gerą vaiko prisitaikymą, lankstumą, gebėjimą rasti savo vietą grupėje. Tuo tarpu didelis formatas kalba apie didelį vaiko pasitikėjimą savimi, arba tai gali būti bandymas atsverti vidinį menkavertiškumo jausmą.
Linijų Pobūdis ir Emocinė Būsena
- Ištisa, aiški, nenutrūkstanti linija: Rami, stabili emocinė būsena.
- Netolygi, nutrūkstanti linija: Abejonės, nerimas.
- Įstriža ar kylanti linija: Energija, tikslo siekimas.
Stiprus piešimo priemonės spaudimas gali rodyti vaiko aktyvumą, susidomėjimą, energiją ar pyktį, o silpnas - abejones ar fizinį nuovargį. Kruopštus, itin tvarkingas piešinys atspindi mažylio pastangas būti tobulu, griežtą savikontrolę. Čia reikėtų susimąstyti, ar jūsų atžala nepatiria pernelyg didelio spaudimo pasiekimams ir laimėjimams? Ar pakanka laiko ir vietos žaidimams, atsipalaidavimui, paišdykavimui?.. Juk tam ir skirta vaikystė.
Piešinio Vieta Lape
Kitas svarbus dėmuo, kur vaikas patalpina savo piešinį. Viršutinė lapo dalis simbolizuoja intelektualinę sritį. Joje esantis piešinys gali atspindėti žinių troškimą. Antra vertus, jei pastebite, kad piešinys tarsi pakimba ore, tai gali išreikšti ir skrajojimą padebesiais, atotrūkį nuo realybės- motinos žemės - kurią simbolizuoja apatinė piešinio dalis. Lapo apačioje talpinami objektai rodo vaiko orientaciją į praktinę veiklą, gerą tikrovės pažinimą. Jei piešinys išsidėsto kairėje lapo pusėje, tai reiškia, jog vaiko išgyvenimus ir mintis prikausto praeities įvykiai, kurie trukdo pamatyti dabartį ir ateitį.
Šeimos Vaizdavimas Piešiniuose
Jei vaikas piešia šeimą (ar ją atspindinčią figūrų grupę, pvz., katę, katiną ir kačiukus), atkreipkite dėmesį, kada, kur ir kaip vaikas vaizduoja atskirus šeimos narius. Pirmiausia palyginkite figūrų skaičių ir realią šeimos sudėtį. Jei piešinyje trūksta kurio nors šeimos nario, tai rodytų, kad jo buvimas vaikui kelia nemalonius išgyvenimus. Tikriausiai vaiko ir nenupiešto šeimos nario santykiai atšalę, prasti. Tiesa, tokio „užmaršumo“ priežastis gaili būti ir aktuali, trumpalaikė konfliktinė situacija.
- Svarbiausias šeimos narys: Paprastai piešiamas pirmiausia.
- Savęs vaizdavimas: Sveikas, savimi pasitikintis vaikas dažniausiai laiko save svarbiausiu.
- Figūrų dydis: Atspindi jų reikšmingumą.
Jei vaikas piešia herojus, kurie iš tikrųjų nepriklauso šeimai, tai reiškia, kad realią šeimą jis suvokia kaip nepakankamą ir bent piešinyje atranda figūras, kurios subalansuotų šį trūkumą. Pavaizduoti naminiai gyvūnai (ypač, jei realiai nelaikomi) gali rodyti nepatenkintą šilumos, švelnumo, artimo ir pastovaus ryšio poreikį. Jei vaikas piešinyje savęs nepiešia (arba nupiešia patį paskutinį), tikriausiai šeimoje jie neranda sau vietos, jaučiasi nereikalingu. Vaikas suvokia, kad šeimoje jis yra mažiausias, bet jei piešinyje vaikas save vaizduoja neproporcingai smulkų, jis tikriausiai jaučiasi nesvarbus ir nereikšmingas. Save vaikas paprastai piešia šalia to šeimos nario, prie kurio jis labiausiai prisirišęs. Pastarajam skiriamos ir ryškiausios spalvos, dailiausi rūbai. Toliausiai nuo visų vaizduojamas mažiausiai simpatijų keliantis šeimos narys. Tą patį gali reikšti ir jo vaizdavimas nusisukusio, profiliu.
Figūrų Pozos ir Charakteris
Vaiko charakterį išduoda figūrų pozos. Atviros, padidintomis plaštakomis ir ištiestais delnais figūros byloja apie ekstraversiją ir galbūt nepatenkintą bendravimo poreikį, tuo tarpu personažai, laikantys rankas už nugaros, tvirtai prispaustas prie šonų, su mažomis plaštakomis ar visai be jų labiau būdingi uždaram, intravertiškam vaikui. Grėsmingas, ginkluotas ar grūmojančias figūras dažniau piešia vaikai patiriantys agresiją, jaučiantys poreikį gintis. Platūs pečiai rodo jėgos pojūtį arba susirūpinimą valdžia, įtaka. Smulkūs pečiai - menkavertiškumo ženklas, kampuoti rodo atsargumą, gynybiškumą. Nuolaidūs pečiai išduoda nusivylimą, kaltę, nusiminimą ir gyvenimo džiaugsmo stygių. Pabrėžtas veidas rodo susirūpinimą tarpasmeniniais santykiais, taip pat savo išore ir jos daromu įspūdžiu. Išryškintas smakras rodo poreikį dominuoti. Išdidintos ar tuščios akys gali liudyti apie baimes, o ausys (kurios vaikų pieniuose retos) rodo jautrumą kritikai, kitų žmonių nuomonei. Ausys gali iškilti ir tada, kai vaikui jas skauda.
Kaip Reaguoti į Vaiko Piešinį
Vaikui atnešus piešinį, neskubėkite jo vertinti. „Tu tikras dailininkas“, „Nuostabu“ ir panašūs apibūdinimai įtikins gal tik pradedantįjį. Kaip ten bebūtų, tokio pobūdžio reakcijos iš tikrųjų nieko nepasako apie vaiko darbą, pastangas ar gebėjimus. Veiksmingiau tiksliai apibūdinti, ką matote, pasidalinti savo įspūdžiais: „Matau keturis ryškiai spalvotus laivelius. Jie atrodo labai linksmi.“ Jaunasis dailininkas pasijus tikrai įvertintas, jei jūs nuoširdžiai domėsitės jo piešiniu. Galite pasiūlyti vaikui sugalvoti piešinio pavadinimą ir užrašyti jį kitoje piešinio pusėje.
Patarimai Bendraujant Apie Piešinį
- Paklauskite ar pasitikslinti: „Ar čia laivų šeimyna? Kur jie plaukia?.. O šitas laivelis šiek tiek atsiliko nuo kitų…“
- Pasikalbėkite su vaiku, ką veikia jo piešinio herojai, ką jie galvoja, ko jiems reikia, ko jie norėtų, kaip jaučiasi, kas jais rūpinasi, ar jie turi draugų…
- Pasidomėkite, ar būna, kad ir pats vaikas jaučiasi panašiai.
Šis pokalbis padės suprasti tikruosius mažojo jausmus ir poreikius. Kartais tėvai perlenkia lazdą ir, įnikę į specialią literatūrą, savo vaikų piešiniuose įžvelgia galimas ligas ir patologijas. Vaiko piešiniai daugiareikšmiai. Jie leidžia kelti įvairius klausimus, į kuriuos atsakydami turime derinti simbolikos, spalvų ir linijų teikiamus duomenis. Be to, net aukščiausio lygio profesionalas nediagnozuos remdamasis vien tik piešiniu ar juolab atskira jo detale. Piešinio analizės duomenys kruopščiai derinami su kitų metodikų, pokalbių ir stebėjimo rezultatais. Taip pat labai svarbu ir tėvų nuomonės, jų kreipimosi priežastis. Taigi, nebandykime atsakyti į net neužduotus klausimus ir palikime diagnostines kategorijas specialistams.
Kaip Skatinti Vaiką Piešti
Kai kurie tėvai guodžiasi, kad vaikas nemėgsta piešti. Kad ir kokios būdų to priežastys, verta prisijaukinti šį raiškos būdą. Pasiūlykite vaikui naujas priemones ir pieškite drauge. Jei vaikas atrodo visiškai nesidomįs šia veikla, pieškite vienas. Piešimas gydo, padeda išreikšti užslėptus jausmus, įvaldyti sunkias patirtis ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Išbandykite priemones, kurių galbūt nebuvo jūsų vaikystėje. Išbandykite kelių rūšių pieštukus, kreideles ir flomasterius, liekite akvarelę, naudokitės guašu ar dažais piešti rankomis. Pieškite, kas jus pradžiugino ar nuliūdino, kaip jums sekėsi dieną, kaip jaučiatės vakare, ko išmokote, ką norėtumėte perduoti vaikui. Pieškite tol, kol išgirsite klausimą: „Ką tu čia darai? Duok ir man“.
Panašus:
- Įdomiausia apie Minkles: Apibrėžimas, Rūšys ir Unikalios Charakteristikos
- Motina Lietuvių Liaudies Dainose: Atraskite Meilės ir Aukos Galingą Simboliką!
- Atpažink ir sustabdyk: dažniausios mane žeminančios frazės, kurios gadina savivertę!
- Ar Saugiai Valgyti Ledus Kiekvieną Dieną? Sužinokite Faktus!
- Vaikiškos vaikštynės: pasirinkimas, patarimai, skelbimai