Šiame straipsnyje nagrinėjama, kokia turėtų būti architektūra, kuri atlieptų mamos ir vaiko poreikius, skatintų jų vystymąsi ir gerovę. Tai apima tiek fizinę aplinką, tiek socialinius ir kultūrinius aspektus.
Vaikystės studijos ir vietos jausmas
„Man įdomi šiuolaikinė vaikystė. Mano pagrindiniai informatoriai yra vaikai ir jaunimas, o ne suaugę, mėginantys prisiminti savo vaikystę“, - teigia Christensen.
Prieš kelerius metus rašiau skyrių knygai „Vaikas mieste“ apie tai, kaip vaikai susikuria vietos jausmą. Tai esminis klausimas, norint suprasti moderniuose miestuose gyvenančių vaikų patyrimą. Kaip ir Dillard, aš prisiminiau, kaip gulėdama lovoje prieš miegą permąstydavau maršrutus, vietas ir naujai atrastus trumpesnius kelius. Mintyse vėl žaisdavau su draugais ir bendraamžiais. Jutau didelę laisvę. Judėdama sukaupiau detalias žinias apie vietinio rajono aplinką (apie pastatus, parką, gatves, paviršius, struktūras).
Tokiu būdu jie įgyja supratimą apie socialinę, kultūrinę, politinę ir materialinę aplinką, jų pačių vietą toje aplinkoje.
Vaikų mobilumas: nepriklausomumas ir kasdienybė
Daug metų truko viešos ir akademinio sluoksnio diskusijos apie mažėjantį vaikų „nepriklausomą mobilumą“. Tai vaikų judėjimas ir keliavimas be suaugusiųjų palydos. Šiose diskusijose „nepriklausomybė“ buvo laikoma pozityvia natūralios vaiko raidos dalimi. Tačiau ėmė ryškėti šios sąvokos neapibrėžtumas. Iš dalies dėl to, kad „nepriklausomą mobilumą“ galima suvokti kaip vertybiškai angažuotą koncepciją. Bet sąvoka yra netiksli.
Mano požiūriu, išeitis būtų remtis „kasdienio vaikų mobilumo“ sąvoka. Taip galime susidaryti pilną vaikų ir paauglių mobilumo struktūros vaizdą. Ši sąvoka įkūnija platų mobilumo suvokimą ir leidžia atskleisti jo kompleksiškumą. Ji leidžia tyrinėti tiek kasdienę, rutininę keliavimo ir žaidimo formą, tiek ypatingas, nekasdienes veiklas.
Per tokią prizmę mes galime atskleisti, kaip jaunas žmogus veikia savo pasaulyje, kaip jis naudojasi aplinka ir kaip socialiniai, ekonominiai, kultūriniai, politiniai ir fiziniai aplinkos aspektai daro įtaką jo gyvenimui, formuoja jo judėjimą.
Pastebėjome, kad kaimo vaikų judėjimo struktūra įvairesnė, ji įtraukė šeimos narius, augintinius ir gyvulius. Kaimo vietovėse vaikai ir tėvai dažniau kartu užsiėmė fizine veikla. Tėvai ne tik palydėdavo ar būdavo šalia, bet ir įsitraukdavo į užsiėmimą. Miesto vaikų judėjimas dažniausiai buvo susijęs su kitais vaikais. Tokį vaikų judėjimą jų tėvai vertino kaip socialinę patirtį („turi su kuo žaisti“) ir saugumo garantą („vaikai vienas kitą saugo“).
Šie pastebėjimai atskleidžia, kad žvelgimas vien per „nepriklausomo mobilumo“ prizmę negali iki galo atskleisti mums, kaip iš tiesų juda vaikai. Mokslinėje literatūroje jau mažiau akcentuojamas vaiko judėjimo „nepriklausomumas“ ir daugiau telkiamasi į riziką (įskaitant tėvų rizikos suvokimą), pavyzdžiui, eismo suintensyvėjimą ar nepažįstamųjų keliamus pavojus.
Taip, saugumas yra nepaprastai svarbu.
Saugumas ir galimybės tyrinėti
Bet taip pat svarbu neįsprausti vaikų į juos ribojančias erdves, kur jie tiesiog negalės tyrinėti, patirti iššūkių, leisti laiko su kitais vaikais, gyvūnais, jaunais žmonėmis, šeimomis, kaimynais. Jaunimui svarbu turėti vietų, į kurias jie gali pasitraukti ir būti vieni ar su draugais - kuo toliau nuo tėvų ir kitų suaugusiųjų priežiūros. Daugelis jaunų žmonių išreiškia poreikį turėti vietą, kur jie galėtų tiesiog būti, susirinkti į būrį ir žaisti.
Vaikų įtraukimas į miesto planavimą
Vaikų ir jaunimo poreikiai nebūtinai yra tokie patys, kaip jų tėvų. Todėl vaikus ir jaunimą turėtume laikyti įvairialype miesto gyventojų grupe, kurios nariai turi skirtingas patirtis, poreikius, vertybes ir perspektyvas. Mūsų tyrimas parodė, kad vaikai įdėmiai stebi ne tik savo kartos poreikius ir požiūrius, bet ir šalia gyvenančių jaunesnių ir vyresnių kartų.
Be to, tyrimas parodė, kad vaikai ir jaunimas gerokai dažniau nei suaugusieji naudojasi lauko erdvėmis. Galiausiai, visa tai susiję su mūsų noru, kad žmonės išsiugdytų priklausomumo jausmą - ne tik šeimai, bet ir bendruomenei. Tai svarbu tam, kad vieta išliktų maloni gyventi.
Erdvės pritaikymas pagal amžių ir poreikius
V. Klezienė pasakoja, kad kambario įrengimas ar atnaujinimas turėtų prasidėti nuo įsivardijimo, kaip ir kokiems tikslams turės tarnauti vaiko kambarys. Erdvės planas, baldai pirmiausia priklauso nuo vaikų amžiaus bei jų poreikio - mažiesiems svarbiausi bus lovelė, spintos, sprendimai laikyti žaislams, o vaikams augant reikės vis daugiau naujų baldų, pavyzdžiui, mokyklinio stalo, kėdės, knygų lentynų ir pan. Svarbiausia, kad kambariui pildantis baldais, jie nevaržytų judėjimo ir taupytų erdvę. Kartu kambarys turi atitikti vaikų pomėgius, charakterį, hobius.
Interjero dizainerė pataria „kompensuoti“ augimą ir atnaujinimui reikalingas investicijas kintamo ilgio lovomis ar moduliniais daiktų laikymo sprendimais. Kartą nupirkus „augantį“ baldą, jo nereikės kas kelerius metus keisti vis naujais.
V. Klezienė teigia, kad kuriant vaikų erdvę, reikėtų žvelgti iš vaiko ūgio perspektyvos, baldai, lentynos, pagrindiniai daiktai turi būti lengvai pasiekiami mažiesiems. Taip ir pagundų laipioti baldais bus mažiau. „Sprendimus verta priimti tariantis su vaikais ir atsižvelgiant į jų poreikius, pomėgius. Aktyvesniems vaikams reikės palikti erdvės žaidimams, skaitovams pravers didesnė knygų lentyna ir pan. Jeigu kambaryje auga keli vaikai, reikėtų kiekvienam jų skirti individualią erdvę ir simboliškai ją atskirti.
Saugumo užtikrinimas
Svarbiausia vaikų kambaryje užtikrinti mažylių saugumą. Prieš renkantis bet kokį sprendimą, V. Klezienė siūlo numatyti vaikų elgesį - kur vaikai galės užlipti, ką jie pasieks, ant ko sugalvos suptis. „Vaikų kambariui bet kokie baldai ar aksesuarai netinka. Čia derėtų rinktis sertifikuotas, saugumo reikalavimus atitinkančias būtent vaikams skirtas prekes. Svarbu vengti aštrių kampų, atvirų šviesos šaltinių. Baldai, šviestuvai turėtų būti pagaminti iš saugių, nedūžtančių medžiagų“, - pataria dizainerė.
Žaislų dėžių ar lentynų nedera montuoti šalia lango, nes užlipusiam mažyliui kyla rizika iškristi. Taip pat venkite baldus statyti lyg laiptus, nes tai - kvietimas vaikui ropštis kuo aukščiau. Galiausiai, visi kambario baldai turėtų būti pritvirtinti prie sienos, kad pasikabinęs ant lentynų ar stalčių mažylis baldo neužsiverstų ant savęs.
Apšvietimo svarba
Kitas svarbus kambario elementas yra tinkamas apšvietimas. Dizainerė sako, kad patalpoje neužtenka vieno lubinio šviestuvo. „Vilniečių vaikų kambarį apšvietė tik vienas lubinis šviestuvas. Jo skleidžiamos šviesos kambaryje neužteko. Tad papildomai parinkau darbo vietas apšviečiančius stalo šviestuvus. Net ir prie kūdikio lovelės jau reikėtų įrengti papildoma sieninį šviestuvą, o paaugusiems vaikams jis itin pravers vakarais vartant knygeles ar tiesiog prireikus šviesos šaltinio naktį“, - patirtimi dalinasi dizainerė. Vaikų kambaryje šviestuvai turėtų būti be atvirų šviesos šaltinių ir stiklinių gaubtų, taip pat reikėtų rinktis nekaistančias ir ilgai tarnaujančias LED lemputes.
Vilniaus arkivyskupijos Carito Motinos ir vaiko namai
Spalio 5 d. atidarytos naujos Vilniaus arkivyskupijos Carito Motinos ir vaiko namų patalpos. Nuo šiol V. Grybo g. 29 taps užuovėja besilaukiančioms moterims ir mamoms su vaikais, čia bus teikiama įvairiapusė socialinė-psichologinė pagalba. Šie namai skirti moterims, kurios dėl sudėtingų gyvenimo situacijų netenka namų ir negali gyventi savo šeimoje. Motinos ir vaiko namuose mamoms suteikiama saugi aplinka ir galimybė savarankiškai auginti vaikus. Naujos patalpos V. Grybo g. 29 - erdvesnės ir šviesesnės, jose tilps net iki 30 mamų su vaikais. Naujuose namuose įrengtos ir vaikų žaidimų erdvės bei žalioji zona, užtikrinanti daugiau komforto ir jaukumo.
„Keliaujančios architektūros dirbtuvės“
Į Vilnių atkeliavo fotografijų paroda, pristatanti praeitais metais drauge su vaikais ir jaunimu sukurtus mažosios architektūros objektus, kurie 2022 m. rugpjūtį ir rugsėjį papildė keturias viešąsias erdves Lietuvoje. Eksponuojamose fotografijose - Pijaus Girdziušo ir Julijos Juknaitės įamžinti kartu su Šalčininkų r. Turgelių, Tabariškių, Jašiūnų miestelių ir Šiaulių miesto vaikais bei jaunimu sukurti mažosios architektūros objektai. Objektai papildė 4 šioms bendruomenėms svarbias viešąsias erdves - Šiaulių Santarvės gimnazijos ir Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio mokyklos lauko erdves bei Merkio upės pakrantes netoli Jašiūnų M. Balinskio gimnazijos ir Tabariškių miestelio.
Projekto vadovė Evelina Vasiliauskaitė sako, kad ši „paroda pirmiausia keliavo į kūrinių autorių aplinką, jų bendruomenes: pavasarį ją eksponavome dirbtuvėse dalyvavusiuse miesteliuse ir bendruomenių centruose, mokyklose, o šiuo metu ji yra eksponuojama Vilniaus dailės akademijos architektūros katedroje, kadangi į projekto įgyvendinimą įsitraukė architektūros 3-4 kurso studentai padėję vietos vaikams ir jaunimui sukurti bei realizuoti architektūros projektus.”
„Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ siekia parodyti, kad aplinkos puoselėjimas gali būti įdomus, žaismingas ir įtraukiantis užsiėmimas. Dirbtuvių metu kuriami materialūs, išliekamąją vertę turintys projektai viešosiose erdvėse, kurie buria miestelių bendruomenes ir skatina projektų tęstinumą. Projektas vyksta nuo 2013 m., įgyvendinamas unikaliu kūrybinių dirbtuvių metodu kartu su vietos vaikais ir jaunimu bei architektų, įvairių sričių kūrėjų ir jaunimo darbuotojų komandomis.
Namai Tičkūnuose: architektūros ir gamtos harmonija
„Architektūros esmė - kuo jautriau atskleisti vietos patrauklumą, atliepti kliento poreikius, jo gyvenimo būdą. Tai pasiekti galima taikant ne brangius, bet gerai apgalvotus sprendimus“, - neabejoja architektų pora.
Suprasdami Panevėžio priemiesčio gyvenamojo kvartalo kontekstą architektai labai kruopščiai dėliojo namo projekto scenarijų ir pagrindinį vaidmenį vis dėlto skyrė ne būsimiems kaimynų būstams, o šalia, nors jau už šeimininkės sklypo ribos, tekančiai Lėvens upei. Ji - didžiausias vietos privalumas. „Negalėjome tokios vietos sugadinti. Norėjome ne tik išsaugoti šlaitą, bet ir pratęsti jį sklype. Tačiau pastatyti namą nesuardant žaliojo kilimo neįmanoma, todėl nutarėme savaip grąžinti duoklę gamtai - ant namo stogo užsėdami pievą, kurioje dabar, tikiu, tos pačios bitės skraido“, - pasakojo G.Ubarevičiūtė.
Reikėjo gerokai pasukti galvą, kaip „permesti“ saulę į šiaurę, kol galiausiai buvo nutarta lyg per pusę perpjauti namo tūrį, kad saulės spinduliai kiemą su terasa pasiektų per nuožulnų jo stogą. „Dabar aš vienintelė iš visų kaimynų turiu šviesią terasą, - šypsojosi Gitana Maskoliūnienė. - Apskritai su tuo namu vaikai net mano gyvenimo būdą pakeitė - kone kas rytą visą vasarą eidavau maudytis į upę.“
Vaikų kambarių interjero idėjos iš „Piccoli“ įkūrėjos
„Vaiko kambarys - ypatinga erdvė, tarsi namai namuose, kur mažieji praleidžia nepaprastai daug laiko. Skatiname kurti smagią kambario istoriją vaikams, todėl prieš pradedant įrengimo darbus siūlome sugalvoti temą, kuri vyraus interjere. Tai gali būti gamtos, miško, jūros, kelionių, drugelių sodo, cirko, indėnų ir dar daug kitų temų, - vardina pašnekovė. - Jei vaikas nėra kūdikis, temą sugalvoti gali jis pats.“
Anot pašnekovės, taip įrengtame kambaryje jūsų vaikui bus gera ir įdomu žaisti tiek su jumis, tiek su draugais. „Neseniai turėjau susitikimą su kliente, kurios namo ir vaikų kambarių interjerą kuria dizainerė. Mūsų bendrame susitikime dalyvavo ir būsimasis šešiametis kambario gyventojas, kuris pats rinkosi audinius savo kambariui. Įdomiausia tai, kad vaikas išsirinko kaip tik tuos audinius, kuriuos buvo numačiusi dizainerė, - šypsosi pašnekovė. - Vaiko nuomonė yra labai svarbi, tikrai nereikia laikytis nuostatos, kad vaikas dar nesupranta, kas yra gražu.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Mamos ir vaiko kuprinė: patogumas ir stilius viename
- Vaiko atėmimas iš mamos: kada tai įmanoma ir kokios pasekmės?
- Neįtikėtinos motinos ir kūdikio fotosesijos idėjos, kurias privalote išbandyti!
- Gimdos Kaklelio Polipai ir Nėštumas: Viskas, Ką Reikia Žinoti apie Priežastis, Simptomus ir Gydymą
- Gaidžio Metais Gimę Vėžiai: Atraskite Jų Unikalią Charakteristiką, Meilės Suderinamumą ir Gyvenimo Įtaką!