Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Lytiškai plintančios ligos (LPL) - tai ligos, kurios perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu. Gydytojai LPL dar vadina šlapimo ir lyties takų ligomis, nes LPL gali pažeisti ir lyties takų, ir šlapimo sistemą, pavyzdžiui, šlapimo kanalą.

LPL Paplitimas ir Statistika

Pasaulyje per metus LPL (kurių šiandien žinoma apie 25) suserga apie 250 mln. žmonių. Iš jų: 120 mln. užsikrečia trichomonomis, 50 mln. chlamidijomis, 30 mln. papilomos virusu, 25 mln. gonorėja ir 3,5 mln. sifiliu. Dėl gerai sukoordinuotos sveikatos apsaugos sistemos kai kuriose vakarų šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, sergamumas LPL, o ypač gonorėja ir sifiliu, labai mažas.

JAV (skelbiančioje daugiausia statistinių duomenų) kas penktas gyventojas (t.y. apie 56 mln.) yra užsikrėtęs kokia nors LPL. Dėl moters anatominių ypatybių rizika užsikrėsti lytiškai santykiaujant be apsauginių priemonių joms yra didesnė nei vyrams. Moterys du kartus dažniau užsikrečia chlamidijomis vienkartinio lytinio akto metu su užsikrėtusiu partneriu nei vyrai analogiškoje situacijoje.

LPL užsikrečia vyrai ir moterys nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenamos vietos, etninės grupės ir pajamų.

LPL: Nutylėta Problema

LPL priklauso tų ligų grupei, apie kurias mes mieliau nutylime arba kalbame pašnibždomis. Anksčiau šios ligos, dažniausiai sifilis ir gonorėja, buvo vadinamos meilės deivės Veneros vardu, t.y. venerinėmis. Dėl tuometinio požiūrio į seksą, deja, pasitaikančio ir dabar, venerinės ligos buvo laikomos "nešvariu" žodžiu, peršančiu mintis apie amoralų gyvenimą. Šiandienos visuomenėje seksas yra pripažintas normalaus gyvenimo dalimi.

Kodėl Svarbu Žinoti Apie LPL?

Nustatyta, kad nemaža dalis infekcijų plinta būtent lytinio akto (sekso) metu. Tačiau lytiškai plintančios infekcijos ypatingos tuo, kad visai negydomos ar netinkamai gydomos jos gali sukelti ilgalaikius ar net nepranykstančius sveikatos pakitimus, pavyzdžiui, nevaisingumą (negalėjimą turėti vaikų). Nėštumo metu LPL galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Užsikrėtusi motina gali perduoti infekciją savo vaikui gimdymo metu.

Kiekvienas lytiškai aktyvus žmogus gali užsikrėsti LPL. Jeigu "mylėsitės" su užsikrėtusiu partneriu, Jūs taip pat galite užsikrėsti. Tačiau net jei Jūsų ir Jūsų partnerio santykiai ilgalaikiai, galimybė, kad vienas iš Jūsų pastebės ligos požymius, išlieka. Tai gali atsitikti todėl, kad kai kurios infekcijos tūno užsislėpę kūne ir dažnai nesukelia jokių ligos požymių (simptomų) net keletą mėnesių ar ilgiau. Gali būti, kad esate užsikrėtę ankstesnėje sąjungoje ir dar "tebenešiojate" infekciją, nors pats to net neįtariate. Gali nutikti ir taip, kad Jūs, pats to nežinodamas, užkrėtėte partnerį ir ne Jūs, bet Jis pastebi ligos požymius.

Įspėjamieji Požymiai ir Simptomai

Jeigu Jūs pastebėsite kurį nors iš įspėjamųjų požymių (simptomų) išvardintų žemiau, nedelsdami kreipkitės į ginekologą, urologą ar venerologą:

  • neįprastos išskyros iš makšties (normalu, kad moters lyties organai yra drėgni, t.y. esama išskyrų, kurių dėka palaikoma švara ir sveikatingumas.
  • jokių simptomų (dauguma moterų ir vyrų, užsikrėtusių chlamidijomis, ir devynios iš dešimties moterų, užsikrėtusių gonorėja, visiškai nejaučia jokių požymių.

Tiktai gydytojas gali Jums pasakyti, kuo Jūs užsikrėtęs ir kaip šią infekciją galima išgydyti.

Ką Daryti Įtariant LPL?

Jei Jūs manote, kad esate užsikrėtęs LPL, ar lytiškai santykiavote su asmeniu, kuris gali būti užsikrėtęs, kreipkitės į gydytoją nedelsdami. Jokiais būdais nesigydykite pats, nesinaudokite draugų patarimais. Be gydytojo konsultacijos ir specialių tyrimų Jūs nežinosite, kokia liga sergate. Daugelis LPL turi panašius požymius. Vienos infekcijos požymiai negarantuoja, kad Jūs neužsikrėtę keliomis infekcijomis, gydomomis visiškai skirtingais vaistais. Ir jeigu Jūs naudosite tinkamus vaistus prieš vieną infekciją, kita, kuri tuo pat metu bus organizme, liktų negydoma. Todėl galvodami, kad esate sveiki, iš tikrųjų Jūs tapsite infekcijos nešiotoju. Jūs taip pat turite pasiūlyti ištirti savo lytinį partnerį.

Tyrimai ir Diagnostika

Po to Jus apžiūrės. Dažniausiai šis tyrimas iš karto padės atsakyti į klausimą esate užsikrėtęs ar ne. Dalis mėginių gali būti pasiųsta ištyrimui į laboratoriją. Mėginio paėmimas nėra skausmingas, bet gali būti šiek tiek nemalonus. Jeigu esate nėščia, būtinai praneškite apie tai gydytojui. Kai kuriais atvejais gydytojas iš karto Jums atsakys, kuo Jūs užsikrėtęs, ir nedelsiant parašys Jums receptą. Tačiau Jus gali paprašyti atvykti pakartotinai po keleto dienų.

Ypač svarbu, kad Jūs atvyktumėte pas gydytoją po paskirto gydymo (jeigu jis taip nurodo). Tik tuomet Jūs galėsite būti tikri, kad gydymas pasisekė.

Partnerio Informavimas ir Gydymas

Kai Jums bus paskirtas gydymas, gydytojas gali paprašyti, kad Jūs patartumėte visiems savo lytiniams partneriams, turėtiems per pastaruosius šešis mėnesius, atvykti pasitikrinti. Taip yra todėl, kad galbūt jie taip pat yra užsikrėtę ir turi būti kuo skubiausiai gydomi. Kai kada poros atvyksta pasitikrinti kartu. Tuo atveju Jūs galite suteikti vienas kitam emocinę paramą. LPL yra ne vieno, o visada kelių žmonių liga.

Todėl labai svarbu LPL gydymo principas - gydytis reikia pradėti tuo pačiu metu Jums ir Jūsų lyties partneriams. Pirma: pradėjus gydytis tuo pačiu metu, tikėtina, kad gydymo kursui pasibaigus tiek Jūs, tiek ir Jūsų partneris (-iai) būsite sveiki ir nebeužkrėsite vienas kito. Antra: tampa aišku, kad jeigu vienas iš partnerių nesigydys, tai pabaigę vaistų vartojimą Jūs ir vėl susirgsite. Jeigu Jūsų partneriai nėra pastovūs ir Jūsų kontaktas yra atsitiktinis, yra labai svarbu įtikinti partnerį atvykti į gydymo įstaigą. Jis arba ji gali būti užkrėsti kitus. Todėl netgi anoniminis laiškas yra geriau negu nieko.

Gydymo Būdai

Bakterinės infekcijos, tokios kaip gonorėja, chlamidijozė, sifilis yra pagydomos antibiotikais. Dėl įvairių priežasčių pasitaiko, kad gydymas yra nesėkmingas 0 -3 proc. vyrų ir 0 - 8 proc. moterų. Pastarieji pagyja pakartotino gydymo metu. Gydymo įstaigos personalas yra išmokytas gydyti lytis takų ligas efektyviai ir konfidencialiai.

Kaip Apsisaugoti Nuo LPL?

Įtariant užsikrėtus, iki išsityrimo ir gydymo laikotarpiu yra patariama susilaikyti nuo lytinių santykių. Apribokite partnerius. Kuo platesnis Jūsų lytinių partnerių ratas, tuo didesnė tikimybė sutikti užsikrėtusį lytiškai plintančia liga. Galvokite prieš ,,mylėdamiesi"! Geriausia vengti lytinių santykių, jeigu Jūs arba Jūsų partneris pastebėjo žaizdelę arba neįprastas išskyras lyties organų srityje.

Naudokite prezervatyvą arba diafragmą, nes LPL perduodamos per tokius kūno skysčius, kaip sperma, kraujas ir makšties išskyros. Sumažinus sąlyčio su šiais skysčiais galimybę, kartu sumažėja ir užsikrėtimo LPL galimybė. Moterims naudojant diafragmą pastaroji gali apsaugoti nuo gimdos kaklelio infekcijų. Teisingai naudojami prezervatyvai yra efektyvi priemonė, sumažinanti užsikrėtimą net ir sunkiausiomis infekcinėmis ligomis, tame tarpe ir žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Prezervatyvai neatlieka savo funkcijų, kai naudojami neteisingai arba nereguliariai. Pasitaiko ir nekokybiškų prezervatyvų, kurie lytinių santykių metu plyšta.

Geriausia apsaugos priemonė yra 100 proc. abstinencija, kuria verta prisiminti kai kuriose, o ypač netikėtų "galimybių" situacijose. Nusišlapinkite arba apsiplaukite lyties organus iš karto po lytinių santykių. Pasakykite savo partneriui, jei įtariate ar žinote, kad esate užsikrėtę.

Emocinė Parama ir Informacija

Jei Jūs sužinojote, kad esate užsikrėtęs LPL, yra normalu jaustis sukrėstu, susirūpinusiu ar net supykusiu. Dauguma žmonių stipriau ar silpniau reaguoja emocionaliai. Svarbu atminti, jog nesate vieniši. LPL yra ne tokios jau retos, kaip galbūt galvojate iki šiol. Net du šimtai penkiasdešimt milijonų žmonių pasaulyje suserga kasmet! Labai svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos į gydytoją.

Kitos Infekcijos ir Būdai Jomis Užsikrėsti

Dauguma LPL užsikrečiama tiktai tiesioginio lytinio kontakto metu. Nelytiniu keliu dėl artimo kontakto užsikrėsti galima utėlėmis ir niežais. Niežai ir utėlės taip pat plinta per higienos reikmenis.

Dažniausios Makšties Infekcijos

Kandidozė (Pienligė)

Kandidozė - grybelinis susirgimas dar vadinama pienligė - dažnai pasitaikanti liga. Susirgus kandidoze, pagausėja makšties išskyrų, jos tampa panašios į varškę ar dribsnius, vargina niežėjimas, deginimas, makšties srities paraudimas. Kartais tampa skausmingi lytiniai santykiai. Šia liga serga apie 10 proc. Vaisingo amžiaus moterų.

Mielių grybelį galima rasti ir sveikos moters makštyje. Jeigu jos imuninė sistema stipri, grybelis nesidaugina. Palankios sąlygos jam daugintis susidaro tada, kai moteris patiria stresą, geria antibiotikus, serga diabetu, laukiasi kūdikio, nusilpus imuninei sistemai, po chemoterapijos kurso.

Pirmą kartą susirgus ūmia kandidoze, galima pagyti per 7-10 dienų. Gydytojas skiria žvakučių, kremo arba tablečių į makštį. Jei liga pasikartoja vieną kartą per metus ar dažniau, gydytis tenka ilgiau. Kartu su vaistais į makštį skiriama ir geriamųjų tablečių arba kapsulių. Gydymas trunka 2-3, kartais net 6 mėnesius.

Bakterinė Vaginozė

Bakterinė vaginozė - kita dažnai pasitaikanti makšties infekcija. Šios ligos požymiai panašūs į pienligės. Moterį taip pat vargina gausios išskyros, niežėjimas, deginimas, paraudimas. Šią infekciją sukelia vieno ar daugiau tipų bakterijų dauginimasis. Moterims, gyvenančioms aktyvų lytinį gyvenimą, yra didesnė tikimybė užsikrėsti bakterine vaginoze, tačiau ji plinta ne tik lytiškai.

Bakterinė vaginozė gydoma vietiniais plataus poveikio spektro antibakteriniais vaistais (žvakutėmis arba makšties kremu). Jei moteris serga sunkiai arba liga kartojasi, skiriami geriamieji antibakteriniai vaistai. Juos turi vartoti ne tik moteris, bet ir jos partneris.

Tai susirgimas, kurio metu sutrinka pusiausvyra tarp makšties natūralios mikrofloros. Susirgimo metu makštyje dažnai aptinkamos gardnerelos, mobilunkai, anaerobinės bakterijos ir kt. Nemalonūs požymiai negydant nepraeis. Liga gali sukelti uždegimines vidaus organų ligas.

Trichomonozė

Trichomonozė - trečia dažniausiai diagnozuojama makšties infekcija. Moteris gali ir nejusti jokių ligos simptomų. Tačiau praėjus 4-20 dienų po užkrato patekimo į organizmą, dažnai ima varginti putotos, geltonai žalsvos nemalonaus kvapo išskyros, taip pat deginimas, niežėjimas ir makšties srities paraudimas, perštėjimas šlapinantis.

Infekcija nustatoma padarius gimdos kaklelio tepinėlio mikroskopinį tyrimą. Trichomonozė gydoma antibakteriniais vaistais (tiek vietinio poveikio, tiek geriamaisiais). Trichomonozės slaptas periodas trunka nuo 3 iki 14 dienų, kartais ir ilgiau.

Trichomonozės simptomai nėra labai ryškūs: vyrams atsiranda niežulys ar paprasčiausias perštėjimas šlaplėje, išskyrų beveik nebūna arba labai nedaug - lašiukas ryte prieš šlapinimąsi. Kai liga įsisenėja, gali suremti skausmai pilvo apačioje, prie sėklidžių. Moterys, užsikrėtusios trichomonomis, dažniausiai kreipiasi į gydytoją dėl pagausėjusių dvokiančių išskyrų, lyties organų niežulio.

Chlamidiozė

Chlamidijozę sukelia bakterija chlamidia trachomatis, prasiskverbianti į ląstelės vidų. Beje, iš visų chlamidijų tik ši vienintelė plinta lytiniu būdu. Infekcijai nustatyti gimdos kaklelio ar šlaplės išskyros tiriamos laboratorijoje. Mikroskopiniu tyrimu chlamidijos neaptinkamos. Chlamidiozė diagnozuojama atlikus genetinį tyrimą - vadinamąją polimerazinę grandininę reakciją. Ligos sukėlėjas nustatomas pagal jam būdingą DNR fragmentą.

Užsikrėtusieji chlamidijomis (ir vyrai, ir moterys) dažniausiai nejaučia jokių ligos požymių. Patys to nežinodami jie gali būti ligos nešiotojais kelis mėnesius ar net kelerius metus. Paprastai chlamidiozė paūmėja nusilpus imuninei sistemai arba susirgus kita liga.

Chlamidiozės Paplitimas

Nedidelės apimties tyrimais nustatyta, kad chlamidijomis Lietuvoje yra užsikrėtę apie 3 - 5 proc. sveikų, lytiškai aktyvaus amžiaus moterų ir 13 - 20 proc. moterų, pastebėjusių uždegiminius pokyčius. Užsienio literatūroje nurodoma, kad chlamidijomis gali būti užsikrėtę (priklausomai nuo šalies) 3 - 20 proc. sveikų vyrų. Taip pat yra žinoma, kad chlamidijos gali sukelti iki 80 proc. visų lyties takų infekcijų suaugusiems. Jos taip pat sukelia iki 30 proc.

Chlamidiozės Požymiai

Svarbu atminti tai, kad iki 60 proc. užsikrėtusių asmenų chlamidijos gali nesukelti jokių ligos požymių. Pavyzdžiui, dauguma moterų nepastebi jokių požymių arba jie būna tokie švelnūs, kad jos nesikreipia į gydytoją, bet gali užkrėsti kitus. Į gydytoją pacientas kreipiasi ne dėl pačios chlamidinės infekcijos, bet dėl jos pasekmių, pvz. Požymiai paprastai pasireiškia praėjus 5 - 7 dienom ar net keliom savaitėm po užsikrėtimo.

Chlamidiozės Diagnostika

Mėginiai imami iš šlapimtakio, gimdos kaklelio, o kai kada ir iš tiesiosios žarnos. Pastaruoju metu vis dažniau naudojami metodai, kada galima chlamidijas nustatyti iš šlapimo ar paėmus mėginį iš makšties. Tačiau šie metodai yra brangūs ir ne visada taikomi. Tai nukleininių rūgščių analizė.

Reikia prisiminti, kad pačiu geriausiu atveju chlamidijos bus aptinkamos maždaug 80 - 90 proc.

Chlamidiozės Gydymas

Chlamidinė infekcija gali būti gydoma panaudojant vienkartinę tam tikrų antibiotikų dozę arba gydant dešimtį - keturiolika dienų iš eilės. Abejos antibiotikų grupės yra vienodai efektyvios. Pirmieji brangesni.

Partnerių Kontrolė ir Pasekmės

Labai svarbu, kad ir dabartinis, ir buvę partneriai, kurie gali būti užsikrėtę, ateitų pasitikrinti ir gydytųsi. Negydoma chlamidijų sukelta infekcija gali sukelti moterims taip vadinamą mažojo dubens organų uždegimą. Ji taip pat yra dažniausia kiaušintakių uždegimo priežastis. Kiaušintakių uždegimas pasireiškia skausmu arba spaudimo jausmu apatinėje pilvo dalyje. Maždaug kas dešimtai chlamidijomis užsikrėtusiai moteriai išsivysto komplikacijos.

Vyrams chlamidijos gali sukelti kiaušinėlio, priedėlių, sėklinių pūslelių ir prostatos uždegimą (epididimitą, vezikulitą ir/ar prostatitą). Chlamidinis epididimitas pasireiškia skausmais, patinimu, skausmingumu mašnelės vienoje pusėje. Tiek vyrams, tiek ir moterims chlamidijos gali sukelti akių ir šlapimo takų gleivinės uždegimus arba skausmus sąnarių srityse.

Epšteino-Barro Virusas (EBV) ir Infekcinė Mononukleozė

Šią ligą sukelia Epšteino-Barro virusas. Jis veikia mūsų imunines ląsteles, t.y. baltuosius kraujo kūnelius, juose ir gyvena. Kai šis virusas pažeidžia mūsų ląsteles, jos tampa nebenaudingos mums, jų efektyvumo lieka tik 20-30 proc.

Šiai ligai būdinga aukšta temperatūra, gerklės paraudimas ir skausmas, limfmazgių padidėjimas, didelis bendras silpnumas, - vardija profesorius. - Limfmazgių padidėjimas dažniausiai pasireiškia vaikams iki 15 metų. Infekcinė mononukleozė perduodama oro-lašeliniu būdu ir bučiuojantis. 80 proc.

Herpes Virusas (Pūslelinė)

Dar viena liga, kurią galima perduoti bučiniu - herpes virusas arba, kaip daugelis mėgsta sakyti, pūslelinė. A. Unikauskas įspėja, liaudies metodai - ne visada veiksminga priemonės pūslelinei gydyti: „ Esu girdėjęs apie nelaimėlius, kurie užsitepė dantų pastos ant herpes viruso pažeistos vietos, virusas toliau plėtėsi, o pastos nukrapštyti žmonės negalėjo, nes siaubingai perštėjo. Su česnaku dar blogiau. Jis tiesiog gali nudeginti sveiką odą. Skaudės labai, naudos - jokios. Dilgėlės sveika, tačiau ne šiuo atveju.

Daktaro teigimu, herpes virusą gali pagydyti veiklioji medžiaga acikloviras arba valacikloviras: „Už acikloviro atsiradimą buvo skirta Nobelio premija. Jei norite, atsikratyti pūslelinės, rinkitės vaistus, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos.

žymės: #Vaiku #Vaikui

Panašus: