Kartais net keista, kiek maisto suvalgo 1-4 metų amžiaus vaikai, ypač turint galvoje, kad mažylių skrandukas yra sugniaužto jų kumštuko dydžio. Būna dienų, kai, rodos, mažasis tik valgytų ir valgytų, o kitomis - maistas jo tiesiog nedomina.
Tokio amžiaus vaikų apetitas priklauso nuo individualių energijos ir augimo poreikių. Auginate 1-4 metų vaiką ir jums atrodo, kad šis valgo per daug. Jeigu tik vaikui leidžiama valgyti tiek, kiek nori jis pats, mažylis iš tiesų geba puikiai pajusti, kiek maisto jam reikia.
Neišsigąskite, jeigu atrodo, kad dieną ar ilgiau jis valgo labai daug. Tokį apetitą greičiausiai lemia vaiko augimo poreikiai ar aktyvumo lygis. Kitomis dienomis jis turbūt valgo žymiai mažiau - jeigu tik leisite savo mažyliui pačiam spręsti, kiek valgyti, laikui bėgant suvartojamų kalorijų kiekis susibalansuos.
1-4 metų vaikai patys geriausiai žino, kiek maisto jiems reikia. Tegul mažylis pats sprendžia, kiek valgyti, tačiau neprikraukite pilnos lėkštės, geriau patiekite nedidelę porciją ir leiskite jam paprašyti dar, jei norės. Svarbu neriboti maisto kiekio, todėl jeigu vaikas pageidauja pakartoti, įdėkite.
Tai gali trikdyti, tačiau tokio amžiaus vaikų apetitas keičiasi priklausomai nuo dienos ar valgymo, jie valgo tiek, kiek jiems reikia. Tam tikrų maisto produktų draudimas gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Toks maistas tampa dar patrauklesnis, o gavęs progą valgyti uždraustus produktus mažylis gali persivalgyti.
Ypatingai lengva persivalgyti daug cukraus turinčių produktų, nes polinkis į saldumynus žmonėms įgimtas. Desertui geriau pasiūlykite vaisių su ledais ar šokoladiniu padažu. Retkarčiais į lėkštę šalia žuvies ir daržovių įdėkite gruzdintų bulvyčių, o šalia sumuštinio ir traškių daržovių lazdelių - bulvių traškučių.
Daug cukraus turintys gėrimai gali padidinti energijos suvartojimą, bet juose nėra jokių kitų maistinių medžiagų. Saldintus gėrimus laikykite suaugusiųjų gėrimais ir ribokite jų vartojimą, tačiau visiškai nedrauskite. Valgant ir tarp valgymų mažyliui pasiūlykite vandens. Retkarčiais galima patiekti ir saldinto gėrimo bei leisti vaikui nuspręsti, ar jo nori.
Gėrimo lyg niekur nieko įpilkite į paprastą puodelį. Jeigu jį sureikšminsite, gėrimas patrauks mažylio dėmesį ir taps dar patrauklesnis. Jeigu maistą, ypač saldžius ir riebius užkandžius, naudojate kaip apdovanojimą, jis tampa ypatingas. Tokių produktų neduokite ir kaip paskatinimo suvalgius kito maisto, pavyzdžiui, vaisių ar daržovių.
Pamąstykite apie kitus būdus, kaip išreikšti džiaugsmą, kad vaikas atsižvelgė į jūsų prašymą: kartu paskaitykite pasaką, pažaiskite mažylio mėgiamą žaidimą, nueikite pasisupti arba paskambinkite močiutei.
1-4 metų vaikai mokosi iš jūsų ir kitų aplinkui esančių žmonių. Rodykite gerą pavyzdį ir jūsų mažylis be didelių sunkumų išmoks valgyti tinkamai. Pasistenkite valgyti susėsti visa šeima ir valgykite sveikai. Visiškai neverta mažyliui ruošti sveiką ir subalansuotą patiekalą, o patiems valgyti ką nors kitą - vaikas norės to, ką valgote jūs.
Indus su maistu padėkite stalo viduryje, kad kiekvienas galėtų įsidėti, ko nori. Taip mažylis išmoks valgyti tiek, kiek norisi. Pasistenkite valgyti atsipalaidavę ir smagiai leiskite laiką.
1-4 metų vaikams reikia valgyti po nedaug ir dažnai. Geriausias režimas: 3 pagrindiniai valgymai ir 2 arba 3 užkandžiai tarp jų. Nerimaujant, kad mažylis valgo per daug, neverta jo valgydinti rečiau. Maitinantis reguliariai išvengiama peralkimo ir persivalgymo, kuriuos gali sukelti pernelyg ilgi tarpai tarp valgymų ar nuolatinis užkandžiavimas.
Jeigu norite sužinoti daugiau, kaip planuoti subalansuotus maistingus patiekalus ir užkandžius, perskaitykite patarimus straipsniuose „Kaip maitinti savo mažylį“. Jeigu išbandėte šiuos patarimus, bet vaiko mityba jums vis dar kelia nerimą, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu. Į priekį judėkite mažais žingsniukais, o pažangą fiksuokite „Veiksmų plane“.
Pradėkite nuo smulkių pokyčių ir palaipsniui pereikite prie didesnių, kad mažylis galėtų apsiprasti ir susigyventi su nauja tvarka. Auginate 1-4 metų mažylį ir jums atrodo, kad šis per daug sveria. Kai kurie vaikai natūraliai stambesni už kitus ir jų svoris gali atitikti viršutines augimo diagramos kreives (vadinamas procentilėmis). Tai gali būti visiškai normalu ir net sveika.
Bet jeigu mažylio svoris didesnis nei viršutinė procentilės linija arba kerta kelias linijas, atėjo laikas kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros specialistą. Jeigu išbandėte šiuos patarimus, bet vaiko mityba jums vis dar kelia nerimą, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
B. Jarašūnė sako, kad tėvai, pamatę rekomendacijas, kokias porcijas jų vaikai iš tikro turėtų suvalgyti - kai kurios iš jų būna, pavyzdžiui, nuo pusės iki vieno sausainio 2 metų vaikui - gerokai nustemba.
„Kitas vertus kartais fiziologinis apetito sumažėjimas yra painiojimas su maisto išrankumu ar nevalgumu. Atrodo, kad iki metų vaikas valgė didesnes porcijas, tačiau po metų vaiko augimo greitis sulėtėja ir kurį laiką jis ima valgyti mažiau - tai normalu.“, - kalbėjo B.
B. Jarašūnė sako, kad, jeigu paaiškėja, kad vaikas ilgesnį laiką iš tikro suvalgo mažiau, nei jam reikėtų, derėtų paanalizuoti, kokios galėtų būti to priežastys.
„Arba vaikai, mažai valgydami, demonstruoja savo savarankiškumą ir nepriklausomybę, arba jie patiria dėmesio trūkumą - pavyzdžiui, vaikas būna pamirštas patenkinant tik jo fiziologinius poreikius, ar šeimoje yra kivirčų, chaoso, tad vaikas taip nori atkreipti į save dėmesį. Mažesnį apetitą vaikas gali turėti ir dėl lėtinių ligų, pavyzdžiui, anemijos, kuri turi jau apčiuopiamą išraišką.
B. Jarašūnė sako, kad dažna vaikų „nevalgumo“ priežastis yra per dažnas ir per gausus užkandžiavimas.
„Labai dažnai atrodo, kad vaikas nevalgo pagrindinių patiekalų, bet tarpuose tarp pagrindinių valgymų yra labai daug užkandžių: sūrelių, traškučių, sulčių, saldžių pieno gėrimų.
B. Jarašūnė sako, kad nuspręsti, ką vaikas valgys, turi tėvai, o ne vaikas. Jos teigimu, vaikas sugeba reguliuoti energijos kiekį pagal sotumo ir alkio jausmą, bet jis nesugeba tinkamai pasirinkti.
„Vaikas turi rinktis, kiek jis suvalgys, o tėvų uždavinys - sudaryti valgymo režimą, kad vaikas išalktų. Vaiko režime turėtų būti trys pagrindiniai valgymai ir, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir fizinio aktyvumo, du-trys užkandžiai tarpuose. Tarp valgymų nerekomenduojama gerti sulčių, kefyro, pieno. Visos dienos metu vaikams siūlome gerti vandenį, o sultis, kefyrą, pieną geriau gerti kartu su maistu ar užkandžiais. Taip pat labai svarbu išlaikyti pertraukas tarp valgymų, kad vaikas spėtų išalkti, išmoktų ir palaukti.
B. Jarašūnė nurodė, kad galima pasitelkti mažų gudrybių, kaip vaikui įsiūlyti valgyti tai, ko jis atsisako,„Jeigu vaikas nevalgo mėsos ar daržovių - juos galima įmaišyti į košes ar blynus. Dabar madingos užtepėlės, padažai, glotnučiai - gal ta forma vaikui tinka, gal jam patinka spalvos - maistas turi būti patrauklus vizualiai.
Kitas dalykas - valgymo aplinka turi būti rami: be jokių televizorių, telefonų, planšečių. Be to, tėvai turi rodyti pavyzdį nuo pat mažens: jei patys tėvai nevalgys daržovių ar maitinsis chaotiškai tai ir vaikai nevalgys. Kitas dalykas, mes neturime klausti Petriuko „ar valgysi daržovių?“, mes turime klausti „ar valgysi agurkus, ar pomidorus?“.
Pasak jos, vaikams reikia dėti nedideles porcijas (su galimybe paprašyti dar, jeigu vaikas nori), maistą galima patiekti neįprastuose induose, žaismingai jį dekoruoti, kad sudomintumėme valgytojus. Taip pat, kalba dietologė, į svečius galima pasikviesti valgesnių vaikų.
Taip pat gydytoja akcentavo, kad tie vaikai, kurie buvo žindomi, greičiau pripranta prie rimto maisto, jie linkę labiau viską ragauti.
„Jeigu vaiko nevalgumas trunka ilgesnį laiką, sukelia psichosocialinės adaptacijos sutrikimų ir/ar tėvai pastebi pablogėjusią bendrą sveikatos būklę, reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba dietologu. Svarbu žinoti, jog kai kurios su vaiko išrankumu maistui susijusios būklės, pavyzdžiui, mažakraujystė, gali turėti įtakos jo protiniam vystymuisi ir gebėjimui mokytis mokykloje.
„Sąmoningų mamų“ bendraįkūrėja, medikė Giedrė Veličkienė nurodė, kad pagrindinė vaikų „nevalgumo“ priežastis yra nuolatinis užkandžiavimas.
„Jeigu vaikas privalgo daug užkandžių maisto, tai jis nenori normalaus maisto. Todėl tarp valgymų reikia daryti apie 3-4 val. pertraukas. Taip pat reikėtų atsargiai vertinti naujus maisto produktus. Kartais vaikas įtariai žiūri į dar neragautą maistą. Vaikui reikia duoti 10-12 kartų naujo maisto paraguti, kol jis pripranta - tai reikėtų turėti omenyje. Tam, kad vaikas pradėtų valgyti naują maistą, padeda pasakymas “ gali nevalgyti, bet paragauk“.
Pašnekovė sako, kad, jeigu vaikas atsisako valgyti normalų maistą, jam nereikia vietoj jo siūlyti užkandžių. „Vaikui reikia pasakyti „kai norėsi valgyti, aš tau duosiu“, ir, vaikui išalkus, siūlyti jam tą patį patiekalą, o ne jogurtuką, sumuštinuką, duoniuką“, - kalba ji.
Moteris taip pat nurodė, kad, norint, jog vaikas valgytų daugiau, jam reikia duoti valgyti savarankiškai - tada vaikas patiria daugiau valgymo malonumo.
„Dar vienas dalykas, dėl ko vaikas gali būti nevalgus - tai žarnyno parazitai. Kalbant „mamiškai“, ne moksliškai, tai parazitus galima įtarti, jeigu vaikas pasidaro irzlus, labai nori saldumynų ir nenori normalaus maisto. Tada reikia eiti pa gydytojus ir daryti tyrimus. Tokiems vaikams, kurie žaidžia smėlyje kartą per metus, vasaros pabaigoje, rekomenduoja sugerti antikirminėlinių vaistų kursą - mano vaikas, pavyzdžiui, jį geria“, - pataria G. Veličkienė.
Tad tėvams pirmiausia vertėtų išsiaiškinti, ar tikrai jų vaikas valgo mažiau, nei reikėtų, o tada jau galima griebtis aibės gudrybių, kurias pateikia specialistės.
Dažnai vaikas iki 2 metų tampa išrankesnis maistui ir jį pamaitinti gali būti sudėtinga - tai visiškai normalu ir paprastai tęsiasi iki 4 metų. Vieni mažyliai labai nenoriai ragauja naujų produktų (tai vadinama neofobija, kuri, manoma, yra natūralus evoliucinis instinktas, saugantis vaikus nuo jiems nesaugaus maisto), kiti vaikai ima nebevalgyti ir maisto, kurį anksčiau mėgo (tai vadinama per dideliu išrankumu), o kai kurie taiko abi šias taktikas!
Mažyliai mokosi mėgdžiodami kitus žmones, ypač jus, todėl jeigu jūs patys mėgstate valgyti įvairius vaisius, labiau tikėtina, kad juos mielai valgys ir jūsų vaikas. Maistą stipriausiai pajaučiame skonio receptoriais, bet valgant dalyvauja ir kiti mūsų pojūčiai: rega, uoslė, lytėjimas. Nežymiems kvapo ir skonio pokyčiams jautresni vaikai gali atsisakyti nauju būdu paruoštų produktų, net jeigu anksčiau mielai juos valgydavo.
Svarbiausia suteikti vaikui kuo daugiau galimybių paragauti naujų vaisių. Nenusiminkite, jeigu iš pradžių mažylis nenorės ragauti naujų produktų. Kitą dieną vėl jų pasiūlykite - gali prireikti 10 ar daugiau bandymų!
Staiga padidėjusio apetito priežasčių gali būti daug ir įvairių, pavyzdžiui, tai gali būti reakcija į patiriamą įtampą, jei mažylis jaučiasi nesaugus ir pan. Kaip ir mes, suaugusieji, kūdikiai ir maži vaikai nerimą taip pat gali slopinti valgydami, šį reiškinį neretai lydi atpylinėjimas, užkietėję viduriai ir kitos virškinimo bėdos.
Vaiko maitinimo įgūdžiai turi būti formuojami nuo pat pirmųjų dienų. Kol mamytė maitina kūdikėlį savo pienu, dažniausiai duoda krūtį tada, kai tik jis to nori. Vis dėlto labai svarbu, kad kūdikėlis nebūtų maitinamas nuolat, t. y. tarp maitinimų būtų bent dviejų-trijų valandų pertrauka. Antraip nuolat į skranduką tekantis pienelis jį ištempia ir sutrinka sotumo jausmas.
Reikia stengtis, kad rimčiau pavalgytų tris kartus per dieną, t. y. pusryčius, pietus ir vakarienę. Jeigu vaikas yra aktyvus ir dėl to nori dažniau valgyti, o gal tiesiog mėgsta pavalgyti, labai svarbu skrandžio „nepertempti“.
Ir vaikui, ir suaugusiam žmogui per kartą rekomenduojama suvalgyti ne daugiau maisto, nei telpa jam į delną. Paskaičiuota, kad delno tūris atitinka skrandžio tūrį. Jei į skranduką prikemšama daugiau, jo sienelės išsitempia, nervų galūnėlės atšoka ir neperduoda signalo į sotumo centrą smegenyse, todėl žmogus sotumo nejaučia ir valgo be saiko. Jei vaikas pratęs suvalgyti daug, porciją reikėtų mažinti pamažu.
Vaikams, kurių medžiagų apykaita lėta, reikėtų duoti mažiau kaloringą maistą ir būtinai reguliuoti valgymo režimą.
Jei vos pavalgęs mažiukas vėl dairosi maisto, stenkitės nukreipti jo dėmesį įdomia veikla: eikite pasivaikščioti, kartu pažaisti jo mėgstamų žaidimų, piešti ir pan.
Jei neramu dėl to, kad vaikas daug valgo, pirmiausia kreipkitės į vaiko gydytoją. Atlikęs reikiamus tyrimus, jis nuspręs, ar užtenka sureguliuoti mitybos režimą ir vaiko aktyvumą, ar reikia endokrinologo ar gastroenterologo konsultacijos.
Vaikas auga ir, kaip nors įsikišdami į organizmo veiklą, mes galime sutrikdyti vystymąsi ir augimą. Vaiko mityba turi būti sureguliuota natūraliu būdu. Vaikams nei apetitui mažinti, nei nutukimui gydyti jokių vaistų negalima skirti. Galima skirti tik tuos, kurie gydo priežastį.
Apetitui įtakos turi ligos, traumos, patiriama įtampa, įvairūs pokyčiai, vartojami vaistai (vieni jį didina, kiti slopina), todėl nors ir rekomenduojama, kad 1-3 m. Ligonėlio apetitas dažniausiai sumažėja. Pasveikus jis (koks buvo iki ligos) turėtų grįžti per dvi savaites.
Net nepastebėsite, kaip (maždaug) nuo 8-12 mėnesio vaikas pradeda norėti bandyti valgyti savarankiškai. Pradžioje gali imti maistą pirštais, vėliau - paimti kokį nors įrankį. Nebijokite netvarkos, nes šis vaiko įprotis lavins smulkiąją motoriką, ateities valgymo įpročius bei pasitikėjimą savimi.
Nors gali susidaryti įspūdis, kad vaikas daugiau žaidžia su maistu, o ne jo gauna, tačiau taip nėra. Reikia laikytis vos kelių taisyklių. Būtina pasiruošti du indelius maistui - vieną vaikui, kitą - sau. Svarbu, kad vaiko inde turi būti nedaug maisto, o jūsų tiek, kiek vaikas valgo įprastai.
Nesibaiminkite, kad iš pradžių vaikas kapstysis tame maiste, žais su juo. Leiskite jam elgtis taip, kaip jis nori. Kol vaikas krapštosi, atsargiai dėkite šaukštelį maisto jam į burnytę. Būtent taip bus išpildyti du svarbūs uždaviniai: 1. vaikas bus pavalgęs ir 2. bus lavinami jo valgymo įpročiai bei kultūra. Tokiu būdu vaiką maitinkite iki tol, kol išmoks suvalgyti visą porciją pats. Vėliau matysite, kaip vaiko valgymo įgūdžiai vis gražėja, savarankiškėja ir kultūringėja.
Kad vaikas greičiau išmoktų valgyti savarankiškai, mama gali (jam bevalgant) suvaidinti mažą spektakliuką - ima šaukštą ir rodo, kaip su juo reikia elgtis, kaip dėti maistą į burną. Tuomet vaikas stengsis atkartoti mamos judesius. Visa tai galima daryti ir su kitais įrankiais.
Gerai kramtantiems kūdikiams reikia pasiūlyti ir tokių produktų, kuriuos galima patiems graužti laikant rankoje, pvz., duonos, obuolio, virtos morkos. Taip pat svarbu, kad maistas būtų toks, kurį būtų galima lengvai pasiimti pirštais ir įsidėti į burną, pvz., sūrio, virtos mėsos. Labai svarbu skatinti šio amžiaus kūdikių savarankiškumą, tada jie greičiau išmoks pavalgyti patys (be kitų pagalbos).
Niekada nepalikite valgančių kūdikių vienų, nes yra paspringimo pavojus. Jei kūdikis nesidomi maistu, per prievartą jo nemaitinkite. Nesijaudinkite. Vaikas neišbus net dienos nevalgęs. Baimė, kad mažasis numirs iš bado - visiškai nepagrįsta.
Užkandis, o ne užkandžiavimas turi būti, tačiau tam tikru laiku. Užkandį vaikui dera duoti po pagrindinio valgymo, pvz., pusryčių, pietų, praėjus 2-2,5 valandos. Užkandis - mažas valgymas. Tiks vaisiai, nesaldintas jogurtas, keksiukas, varškė su pertrintomis uogomis. Užkandis valgomas kartu su vaiku atsisėdus prie stalo, t.y.
Kartu su vaiku ruošti patiekalus, kuriuos valgys jis ir jo šeima. Bet koks vaiko prisidėjimas prie maisto - patiekalo ruošimo yra jam malonus užsiėmimas, ypač kai mama ar senelė nuolat paaiškina kas, kodėl ir kaip daroma. Parodyti vaikui, kaip jums patinka valgyti maistą - patiekalą, kurį kartu paruošėte. Kitaip tariant, rodyti pavyzdį, nes mažieji kopijuoja tėvus.
Padaryti valgymo laiką laimingą ne tik valgymo prasme, bet ir šilto bendravimo, prieraišumo ir savitarpio supratimo laiku. Patiekalą patiekti vaiko lėkštutėje su jo valgymo įrankiais. Į lėkštutę įdėti mažai patiekalo, nes daugumai mažų vaikų patinka mažos porcijos (mažas maisto kiekis). Valgymui skirti apie 20 minučių.
Pastebėjus, kad vaikas prarado susidomėjimą maistu ar atrodo pavargęs, niūrus ir / ar blogai nusiteikęs, patiekalą pašalinti. Niekada jokiomis priemonėmis nebausti vaiko už atsisakymą išbandyti naujus maisto produktus (patiekalus). Nepapirkinėti vaiko gardumynais, kad jis valgytų sveiką maistą.
Nuolat siūlyti naujus maisto produktus. Vaikui gali prireikti 10-15 bandymų priimti ir mėgautis naujais maisto produktais (patiekalais). Leisti vaikui liesti, laižyti ir žaisti su maistu. Tol, kol išmoksta valgyti, šiokia tokia netvarka yra normalu. Pagirti mažylį už tai, kad suvalgė šaukštą ar kelis, išgėrė gurkšnį vandens…
Jei šiandien vaikas valgė mažiau, tikėtina, rytoj ar poryt valgys daugiau, nes bus alkanesnis. Jei mažylis yra guvus, atrodo sveikai, nėra jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti dar nors vieną šaukštelį. Vaikas tikrai nevers savęs badauti ir kai tik praalks, būtinai tau apie tai praneš.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Sužinokite, kodėl vaikas naktį dažnai prašo valgyti ir kaip tai išspręsti!
- Sužinokite, kada saugu pradėti duoti uogas kūdikiui – ekspertų patarimai ir svarbios rekomendacijos
- Sužinokite, Kada Saugiai Duoti Kūdikiui Pirmąją Košę – Ekspertų Patarimai ir Gairės
- Kada ir kaip pradėti duoti kūdikiui valgyti gabaliukais – svarbiausi patarimai tėvams!
- „Taip gimė žvaigždė“ – nepakartojama meilės ir muzikos istorija, kuri sužavės kiekvieną
- Arbatos Vartojimas Nėštumo Metu: Kaip Išlaikyti Saugumą ir Gauti Naudą