Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Kai oro temperatūra nukrinta žemiau nulio, iškyla daugybė klausimų, kaip susiruošti su mažyliu į lauką ir kiek jame būti. Vaikai ir suaugusieji negali išbūti savaitėmis ar mėnesiais neišėję į gryną orą. Kuo oras vėsesnis, kuo didesnis vėjas, tuo trumpiau tiek suaugusieji, tiek vaikai išbūna gryname ore. Jokių žiemos malonumų nėra, kai pučia žvarbus vėjas ar siaučia pūga.

Mitai apie kūdikių auginimą

Kai kurie mitai apie kūdikių auginimą atėjo iš senų senovės, kiti paplito vos prieš keliasdešimt metų.

  1. 1 mitas. Šis mitas atsirado dar tada, kai vandenį kūdikiams maudyti nešdavo iš upės ar kito vandens telkinio. Suprantama, kad tokį vandenį reikėdavo dezinfekuoti, taigi jį virindavo. Dabar nėra reikalo to daryti, mažylį galima prausti vandeniu iš krano.
  2. 2 mitas. Sakoma, kad tada plaukai būna tankesni. Iš tiesų tam įtakos turi ne skustuvas, o genų rinkinys. Kūdikis gimsta su tam tikru plaukų svogūnėlių kiekiu. Skusk neskutęs, svogūnėlių nepadaugės. Gali tik sumažėti. Juk kūdikio oda labai jautri, plaukų šaknys yra pačiame jos paviršiuje.
  3. 3 mitas. Šaltis ir žagsėjimas niekaip nesusiję. Žagsėjimas kyla, kai susitraukia diafragma. Taigi vaikas gali pradėti žagsėti sočiai pavalgęs ar po stipraus verkimo. Ar vaikui nešalta, galima patikrinti kitais būdais, pavyzdžiui, pirštais palietus jo spranduką.
  4. 4 mitas. Šis mitas irgi atėjo iš senų laikų. Senovėje vaikus maudydavo mediniuose kubiluose. Siekiant apsaugoti kūdikį nuo rakščių, dugną uždengdavo vystyklu ar medžiaga. Šiuolaikinės plastmasinės vonelės nepavojingos, jų dugno dengti nereikia.
  5. 5 mitas. Mažylis dar gimdoje pradeda girdėti stiprius išorės garsus bei ima skirti mamos balsą. Įrodyta, kad naujagimiai atsimena pasakas ar daineles, kurias girdėjo dar būdami mamos pilve. Gimęs mažylis reaguoja tik į stiprius garsus, tačiau viską girdi.
  6. 6 mitas. Šio mito paaiškinimas paprastas - normali vaisiaus padėtis per nėštumą yra žemyn galva. Bet tai nėra neteisingo matymo gimus priežastis. Įsčiose kūdikis visada atsimerkęs.
  7. 7 mitas. Tokį patarimą lydi paaiškinimas, esą taip vaikas bus apsaugotas nuo kreivų kojų. Iš tiesų genai lemia, kokios bus kojos, o ne vystymas.
  8. 8 mitas. Tai labai pavojingas mitas. Kol vaikas pats nepajus, kad turi jėgų atsisėsti, bet kokie per ankstyvi įsikišimai gali pakenkti jo stuburui.
  9. 9 mitas. Naujagimiams ne iki galo susireguliavusi šilumos apykaita organizme, specialistai tai vadina nebrandžia termoreguliacija. Vėsios rankos ir nosis esat patalpoje nerodo, kad vaikas sušalo.
  10. 10 mitas. Naujagimiams yra būdinga fiziologinė sloga, kuomet tėvai pastebi, kad naujagimio tarsi užsikimšusi nosytė. Tai normalus reiškinys, pakanka praplauti nosį fiziologiniu jūros vandens tirpalu. Po kelių savaičių simptomai praeis.

Kada galima migdyti kūdikį balkone?

Ar teisingai daro tos mamos, kurios žiemos metu migdo kūdikius balkone vežimėlyje? Įstiklintas balkonas, veranda yra vėjo neužpučiamos vietos, jei nebus atlapoti jų langai. Čia patogu migdyti kūdikį, kuris pamažu pratinamas prie žemesnės temperatūros, nes išvengiama vėjo. Vėjas mažina aplinkos temperatūrą, sukelia pavojų nušalti atviras odos vietas.

Kiekvienai mamai dera prisiminti, kad kol kūdikiui nesukanka 1 mėnuo, jis jokiame balkone, jokiame vežimėlyje nemigdomas. Kūdikiai iki 3 mėnesių amžiaus balkone gali būti migdomi tik tuomet, kai yra plius 3-5°C. Tokio mažylio migdymo balkone trukmė kasdien ilginama po 15 min. iki 2-2,5 valandų. Tik antrojo gyvenimo pusmečio kūdikiams gali būti leista šaltajam metų periodui skirtame vežimėlyje pamiegoti 1-2 val,. kai vėjas nepučia ir balkone oro temperatūra minus 1-3°C. Pastebėta, kad lauke, ypač šaltu oru, vaikas miega geriau negu kambario temperatūroje.

Minusinėje temperatūroje vaikas gali miegoti nepabusdamas keletą valandų. Net tuomet, kai oro temperatūra yra iki minus 5-6°C ir nepučia vėjas, nerekomenduotina su 6-24 mėn. vaiku važiuoti toliau kaip kelis šimtus metrų nuo namų. Reikėtų nuolat atidžiai stebėti jo skruostukų odos būklę - ar ji šilta. Maži vaikai greičiau nei vyresni praranda šilumą ir dėl to dažniau nušąla. Be to, jie dar nemoka pasakyti, ką jaučia, ir pritrūksta nuovokos atsiradus nemaloniems jutimams. Vaikai iki 3-3,5 metų nesugeba pasakyti, kad šalta.

Jei miegančio lauke vaiko rankos šaltos, veiduko oda pablyškusi ar su rausvomis dėmėmis - nepriklausomai nuo mažylio amžiaus ir lauko oro temperatūros nedelsiant reikia važiuoti į namus. Išvežimas į lauką bet kokiu oru nėra grūdinimas, todėl neįmanoma kalbėti apie naudą - jos nėra. Oras, įkvepiamas per nosį, sušyla. Įkvėpiamo oro nesušildo jokie čiulptukai, šalikų užrišimai, apykaklių „užstatymai“ ir panašūs suaugusiųjų nusiraminimui sugalvoti žaidimai.

Apsauginiai tepalai nuo šalčio

Kokį poveikį mažyliui turi apsauginiai tepalai nuo šalčio? Kremai nuo šalčio nesaugo, nes juose yra atitinkamas procentas drėgmės. Jie ypač tinka, kai oda sausa. Tepti priemonę reikėtų plonu sluoksniu, lengvais sukamaisiais judesiai, netrinant ir nespaudžiant odos. Ryški saulė bet kuriuo metų laiku nėra naudinga kūdikio akims.

Nušalusi oda kartais tampa rusvoka, su raudonomis dėmėmis. Paraudimu oda ginasi nuo šalčio - plečiasi poodžio smulkiosios kraujagyslės, todėl ji parausta. Vėliau ji pabąla, lieka rusvokos, raudonos dėmės. Taigi su bet kurio amžiaus vaiku būnant lauke nedera laukti, kol jo paraudusi oda pabals arba taps marga, t.y.

Kiekvienai mamai, močiutei yra aišku, kad kūdikio buvimas lauke priklauso nuo jo aprangos. Kol kas nėra sukurtos kompiuterinės programos, kaip aprengti konkretų kūdikį ar mažą vaiką, priklausomai nuo jo kūno paviršiaus (kvadratiniais centimetrais matuojamo - kuo mažesnis kūdikis, vaikas - tuo jo kūno paviršiaus plotas lyginant su suaugusio kūno paviršiumi sąlyginai yra didesnis ir greičiau atvėsta).

Šalčiau vežimėlyje ar einant?

Kai lauko temperatūra 0°C ar iki -5-7°C, nors ir nevėjuota, šilčiau apdenkite mažylio nugarą, sėdmenis (į roges ar vežimėlį įklokite šiltą vilnonę antklodę). Vėjas sustiprina šaltį. Kai už lango esantis termometras rodo 0°C, ir lauke stiprus vėjas (apie 14-18 m/s), pasivaikščioti su kūdikiu ir priešmokyklinio amžiaus vaiku neikite, nes tokio stiprumo vėjas veikia kaip 15-20°C laipsnių šaltis be vėjo.

Šalčio alergija

Dėl to šalčio alergija dar vadinama šalčio dilgėline. Gali išberti ne tik atviras kūno vietas - dilgėlinės pūkšlių gali atsirasti ir ant viso kūno. Vieniems žmonėms, alergiškiems šalčiui, gali būti tik dilgėlinė, o kitiems ligos eiga sunkesnė - kartu su pūkšlėmis atsiranda patinimų, pvz., gali patinti liežuvis, gerklos (atsiras balso prikimimas, daugiau ar mažiau išreikštas dusulys - tai rodo, kad ligonio būklė yra sunki).

Šalčio alergiją galima įtarti ir tada, kai vaikas sunegaluoja pavalgęs kokio nors šalto maisto. Pavyzdžiui, pavalgęs ledų vaikas skundžiasi, kad jam skauda pilvą, bloga. Šalčio alergija gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku (ne tik žiemą), kai tik organizmą, jautrų šalčiui, paveikia šaltis. Net ir vasarą maudantis šaltame vandenyje vaiką gali ištikti priepuolis. Šalčio alergija nėra dažna.

Veido nušalimai

Žiemą, net esant -5°C temperatūrai ir pučiant vėjui galimi veido nušalimai. Nušalusi oda pabąla, vėliau šilumoje parausta ir patinsta, tampa skausminga. Nušalusias vietas skauda. Maži vaikai nužvarbsta arba apšąla nosytes, skruostus, kai užsižaidžia kieme. Jeigu vaikas lauke pradėjo drebėti, leiskite tai daryti.

Karščiavimas

Karščiavimas yra kūno sukeltas ir kontroliuojamas kūno temperatūros padidėjimas. Temperatūra pakyla, nes imuninė sistema reaguoja į organizme esančius ligas sukeliančius virusus ar bakterijas ir pradeda kovoti su sukėlėju. Labai svarbu tinkamai gydyti vaiką ir suvaldyti ligą, nes per didelė temperatūra gali būti vaikui būti pavojinga. Normali vaiko kūno temperatūra yra 36-37 laipsniai.

Paprastai karščiavimas yra ligos požymis - vaikas gali būti užsikrėtęs bakterija arba virusu. Tačiau mažylis gali karščiuoti ir dėl kitų priežasčių. Vaikui gali pakilti temperatūra jeigu jis buvo per storai aprengtas, per ilgai buvo karštoje patalpoje arba kaitroje lauke. Karščiavimas taip pat gali būti reakcija į skiepus. Tačiau reikia atminti, kad vaikų kūno temperatūra dažnai būna šiek tiek aukštesnė nei suaugusiųjų. Todėl neverta nerimauti, jeigu kūdikio kūno temperatūra yra 37 laipsniai. Pavojinga, jeigu jo temperatūra pakyla aukščiu nei 38 laipsniai arba yra per žema, t.y.

Jeigu vaikas karščiuoja, pirmieji požymiai yra matomi jį apžiūrėjus. Karščiuojančio vaiko odelė yra karšta ir gali parausti. Mažylis gali prasčiau miegoti, mažiau valgyti ir prarasti susidomėjimą žaidimu. Kūdikis taip pat gali jausti skausmą - jam skaudėti arba svaigti galva. Karščiuojantis vaikas taip pat atrodo pavargęs ir vangus, daugiau prakaituoja. Pakilus kūno temperatūrai vaiką pradeda krėsti šaltis, todėl vaiko pėdos ir rankos atvėsta, gali atsirasti šaltkrėtis.

Kaip teisingai pamatuoti temperatūrą?

Kūno temperatūros matavimo rezultatams gali turėti įtakos įvairūs veiksniai. Pavyzdžiui, kūno temperatūrai įtakos turi tai, kur matuojama temperatūra, nes įvairių kūno dalių temperatūra yra skirtinga; kada yra matuojama - kūno temperatūra paprastai yra aukštesnė pietų metu ir vakare; kūno temperatūrai įtakos gali turėti ir metų laikas, nes vasarą žmonės daugiau prakaituoja, todėl ir natūrali kūno temperatūra būna aukštesnė.

Labai patogu vaiko temperatūrą pamatuoti bekontakčiu termometru. Infraraudonųjų spindulių termometras yra labai parankus, nes temperatūra pamatuojama greitai, tiksliai ir higieniškai. Bekontakčiu termometru „Kidsmed“ temperatūra yra matuojama tarp smilkinio ir antakio, maždaug 1-2 cm atstumu nuo odos. Matuojant temperatūrą reikia įsitikinti, kad tarp termometro ir odos nėra plaukų, o smilkinys neprakaituotas. Taip pat reikia stebėti, kad smilkinys negulėtų ant pagalvės, nes tai gali iškraipyti matavimo rezultatus. Bekontakčiu termometru nereikėtų matuoti temperatūros iš karto atėjus iš lauko, nes temperatūra gali būti arba aukštesnė ar žemesnė. Temperatūrą reikėtų matuoti bent pusvalandį prieš vartojant karščiavimą mažinančius vaistus.

Ką daryti, jei vaikas karščiuoja?

  • Vaikas elgiasi įprastai: jeigu vaikas nori žaisti, leiskite, tačiau stebėkite, kad fizinis krūvis nebūtų per didelis.
  • Jeigu vaikui šalta: apsivilkite jį šiltesniais drabužiais arba įvyniokite į antklodę. Tačiau jeigu mažyliui karšta, nevyniokite jo į storą antklodę, nes tai neleidžia nukristi temperatūrai.
  • Skysčiai: vaikas turėtų gerti daug ir dažnai įvairių skysčių - vandens, sulčių, arbatos ir pan.
  • Vėsus kompresas: ant mažylio kaktos galite uždėti vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį.
  • Vaistai: Verta išbandyti visus ankstesniame punkte rekomenduotus gydymo būdus, tačiau esant vidutinei temperatūrai, vaikui reikėtų duoti karščiavimą mažinančių ir skausmą malšinančių vaistų, pavyzdžiui, paracetamolio. Paracetamolis turi būti dozuojamas taip, kaip yra nurodyta vaisto informacinį lapelyje; įprasta norma yra 10-15 mg vienam kūno svoriui. Paracetamolio poveikis trunka 4-6 valandas, vaistą galima gerti 3-4 kartus per dieną. Vaistai nuo karščiavimo netinka bendrajai savijautai gerinti ar skysčių vartojimui skatinti. Šiuo atveju vaikui būtinai reikia duoti karščiavimą mažinančių vaistų.

Jeigu vaikas labai karščiuoja ir jį stipriai krečia šaltis, netrinkite jo vandeniu ir degtine, nes poveikis gali būti priešingas. Šiltai apklokite mažylį antklode, kad pagerėtų kraujotaka, galūnes galima švelniai patrinti.

Karščiavimo traukuliai

Kartais karščiuojančius vaikus gali ištikti traukulių priepuoliai, kurie pasireiškia 2-5 procentams vaikų nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. Karščiavimo traukuliai dažniausiai atsiranda ankstyvoje ligos stadijoje, greitai pakilus temperatūrai. Karščiavimo traukuliams gali būti įgimtas polinkis. Maždaug pusę karščiavimo traukuliai ištinka tik kartą gyvenime, tačiau yra vaikų, kuriems karščiavimo traukuliai gali pasireikšti pakartotinai. pasirūpinkite, kad vaikas nesusižalotų.

Karščiavimas yra ženklas, kad organizmas kovoja su ligos sukėlėju. Sukarščiavus mažam vaikui gali išsigąsti tėvai. Svarbu atsiminti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių ir pailsėtų. Jeigu temperatūra nekrinta, atsižvelgdami į vaiko svorį, duokite jam paracetamolio. Karščiuojant kakta yra karšta. Gali atsirasti šaltkrėtis arba karščio pojūtis.

Kaip gydyti karščiavimą?

  • Karščiavimo metu svarbu gerti daug skysčių.
  • Jeigu vaiką krečia šaltis, įvyniokite jį į antklodę. Nedarykite to, jeigu jis yra įkaitęs.

Ką daryti karščiavimo traukulių atveju?

Karščiavimo traukuliai atsiranda pirmosiomis ligos dienoms, esant aukštai temperatūrai. Karščiavimo traukuliams yra būdingi nevalingi trūkčiojimai, kurių negalima tramdyti.

Temperatūrą patogu pamatuoti bekontakčiu termometru, kurio galiukas turi būti laikomas 1-2 cm atstumu nuo antakio kaulo. Tarp termometro ir odos neturi būti plaukų, audinio, oda neturėtų būti prakaituota.

Kaip aprengti vaiką, kad jam nebūtų šalta?

Su vyresniais vaikais nėra jokių problemų - jei jiems per šalta ar per karšta lauke, tiesiog apie tai aiškiai pasako arba tiesiog grįžta namo ir persirengia. Tačiau ką daryti su mažyliais, kurie dar nemoka pasakyti, kaip jaučiasi? Deja, vaikai, kurie tiek namie, tiek lauke rengiami ne vienu drabužių sluoksniu, vos atvėsta galūnės, nesugeba išsiugdyti natūralaus imuniteto ir dažniau serga.

Manoma, jei drabužiai glaudžiai prigludę prie mažylio kūno, jam bus šilčiau, tačiau tai netiesa! Palikite šiek tiek erdvės tarp drabužių sluoksnių, kad cirkuliuotų oras. Pavyzdžiui, jei einate pasivaikščioti į šaltą orą, mažąjį aprenkite natūralios medžiagos marškinėliais, tada aprenkite megztuką, kurio nereikia sukišti į kelnes, jis turi laisvai kristi ant kūno.

Tas pats pasakytina ir apie avalynę - nebūtina vaikui avėti kelių storų kojinių - užmaukite pėdkelnes, galite dar medvilnines kojinytes ir tegu aunasi neperšlampamais žieminiais batais.

Jei vaikas peršalo, tačiau jaučiasi gerai, nekarščiuoja, o gydytojas nėra paskyręs namų režimo, vaikščiojimas lauke bus tikrai naudingas. Grynas oras padės vaikui greičiau pasveikti.

Jei mažyliui dveji ar treji, jis tikrai negalės pasakyti, kad jam šalta. Taip, vaikščiojant ar žaidžiant sniegu mažylio nosis parausta, tačiau tai nereiškia, kad jis sušalęs. Vienas iš būdų įsitikinti, kad jūsų vaikučiui nešalta, paliesti jo kaklą nugarinėje dalyje.

Kada kreiptis į gydytoją?

Konsultuotis su vaikų ligų gydytoju-pediatru, kai vaikas karščiuoja >38°C ir:

  • Yra jaunesnis nei 6 mėn.
  • Yra skysčių trūkumas (sausa burna, lūpos, liežuvis, nėra ašarų, mažiau šlapinasi, vemia/viduriuoja, atsisako gerti skysčius).
  • Vaikas mažiau aktyvus, kūdikis nesišypso.
  • Kūdikis prastai valgo.
  • Nukritus temperatūrai vaikas jaučiasi blogai.
  • Blogėja karščiuojančio vaiko būklė.
  • Skundžiasi dideliu skausmu (ausies, gerklės, pilvo, kt.).
  • Temperatūra kyla >40°C.
  • Vaikas karščiuoja >5 d.
  • Gydymas antipiretikais nesumažina temperatūros.
  • Yra galūnės ar sąnario tinimas, nesiremia ar nesinaudoja galūne.
  • Serga gretutine plaučių ar širdies liga.
  • Nėra aiškios ligos priežasties.

Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir:

  • Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn. amžiaus.
  • Oda išblyškusi, papilkėjusi, pamėlusi, marmuruota.
  • Nėra reakcijos į aplinką, neįmanoma pažadinti, didelis vangumas.
  • Nuolat verkia.
  • Dejuoja kvėpuojant arba įkvėpia >60 k/min, kvėpuojant įsitraukia krūtinė, kvėpuojant virpa nosies sparneliai, yra papildomų garsų kvėpuojant.
  • Atsiranda neblykštantis bėrimas*.
  • Yra traukuliai ar kitaip sutrikusi neurologinė būklė (judėjimas, kalba, eisena, sąmonė, elgesys).
  • Kūdikio momenėlis išsipūtęs.
  • Vemia tulžimi.
  • Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti,).

* Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu

Galima likti namie, jei vaikas karščiuoja, bet geria (išgeria savo paros normą ir papildomus skysčius dėl karščiavimo, šlapinasi dažnai, skaidriai), užkandžiauja, domisi žaidimais, kalbinamas šypsosi, vaiko odos spalva nepakitusi ir jaučiasi gerai, kai temperatūra krenta, yra aiški karščiavimo priežastis.

Gydymas namuose: Rekomendacijos

  1. Gerti Pakankamai Skysčių: Reguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius. Būtina sugirdyti dienos skysčių normą ir papildomą apskaičiuotą skysčių kiekį esant skysčių trūkumui. Tinkamam karščiavimo valdymui BŪTINAS pakankamas skysčių kiekis organizme.
  2. Nepkrauti Skrandžio: Vaikui atsisakant valgyti - duoti saldintų skysčių. Dažnai bet mažais kiekiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto. Visus skysčius duoti po nedaug, bet dažnai (2-5 ml kas kelias minutes), o jei nėra virškinamojo trakto simptomų - tiesiog neperkrauti vaiko skrandžio.
  3. Stebėti Vaiką (Ir Naktį):
    • Dėl skysčių trūkumo - lūpos ir liežuvis nesausi, šlapinasi gausiai, skaidriai.
    • Dėl bėrimo - atpažinti neblykštantį bėrimą.
    • Bendrą būklę - vangumas net temperatūrai nukritus, blogėjanti būklė → reikalinga rekonsultacija.
  4. Malšinti Karščiavimą: Rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai, jaučia skausmą ar diskomfortą dėl karščiavimo.
    • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo: Vienkartinė dozė - 7-10 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti ne anksčiau kaip po 4 valandų. Didžiausia paros dozė - 40 mg/kg (iki 4 dozių per parą). Netinka vaikams iki 6 mėnesių arba sveriantiems mažiau nei 5 kg - prieš vartojimą būtina gydytojo konsultacija.
    • Kitas karščiavimą mažinantis preparatas: Vienkartinė dozė - 10-15 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti kas 4 valandas. Kūdikiams iki 3 mėn. didžiausia paros dozė - 60 mg/kg, vyresniems - iki 80 mg/kg per parą. Netinka kūdikiams iki 3 mėnesių - prieš vartojimą būtina gydytojo apžiūra.
    • Jei 2 valandos po vieno vaisto pakankamos dozės temp. nekrenta/vaikas jaučiasi blogai - skirti kitą vaistą.
    • Vaistą išvėmus iškart (iki 15 min.) vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduotina skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 - 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.
  5. Leisti Vaikui Ilsėtis: Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau.
  6. Pakartotinė Konsultacija: Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:
    • Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą.
    • Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje.
    • Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.

Visada turėkite sergančio vaiko atmintinę po ranka.

Svarbu!

IBUPROFENAS (>3 mėn., > 5 kg kūno svorio) dozuojamas 10mg/kg kūno masės, ne daugiau nei 3 kartus per parą, pvz., vaiko svoris 14kg : 14x10 =140mg vaisto.

Vaistams suveikti reikia laiko, po vaistų skyrimo 30-60 min.

Jei per 15 min. po skirto vaisto vaikas išvemia - kartoti tokią pačią dozę; Jei per 15 min.

Esant karščiavimui virš 37,5C jau reikalingas skysčių, papildytų mikroelementais bei gliukoze papildymas, dėl padidinto prakaitavimo, kvėpavimo veiklos.

Laboratoriniai kraujo tyrimai praprastai skiriami praėjus daugiau nei 24 val.

Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C.

Karščiavimas - tai kūno temperatūra >38°C.

Sergant ūmia infekcine liga karščiavimas yra natūrali ir reikalinga organizmo reakcija į ligos sukelėją, padedanti pasigaminti reikalingoms medžiagoms sukelėją pašalinti.

Aukštas karščiavimas nebūtinai reiškia, kad vaikas serga sunkia liga.

Karščiavimas dažniausių vaikų infekcinių ligų atveju nėra žalingas, o padeda kovoti su infekcija, tad jį pravartu mažinti tik tada, kai vaikas dėl to jaučiasi blogai.

Vaikui temperatūra be simptomų

Jeigu vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia.

Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir ankščiau.

Jei vaiko būklė išlieka prasta net temperatūrai kiek sumažėjus, jei vaikas negauna pakankamai skysčių, yra vangus ar yra kiti grėsmingi simptomai, svarbu kreiptis į vaikų gydytoją.

žymės: #Vaiku #Vaikui

Panašus: