Kaip rodo „Eurostat“ statistika, pastaraisiais metais Lietuva kartu su Latvija yra tarp daugiausia skyrybų registruojančių šalių Europos Sąjungoje. Neretai skyrybų proceso metu šalims sunku susitarti dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir kt. klausimų, todėl skyrybų procesas trunka ne vienerius metus.
Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, pirma teisminį procesą inicijuojančiai šaliai pasinaudojus privalomuoju mediacijos institutu.
Lietuvoje daugėja bylų, kuriose sprendžiamas klausimas dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelio, pagal kurį vaikas su abiem tėvais praleidžia vienodai laiko, kitaip dar vadinamo „50:50 procentų laiko“ modeliu.
Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma ne su abiem tėvais, bet su vienu iš tėvų, o sprendžiant ginčą dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą. Tačiau minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 akcentavo, kad nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai: pirma, dėl jos sutaria abu tėvai; antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019 nurodė, kad teismų nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma gali būti taikoma ir nesant visų nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 įvardytų sąlygų, kai skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų. Tokia tvarka gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr.
Minėtoje byloje teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, rėmėsi šiais argumentais: 1) maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos prasme - vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y.
Vaiko interesų vertinimas
Vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą.
Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Be abejonės, tėvai gali susitarti dėl tokių išlaidų apmokėjimo, tačiau nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu).
Išskirti vaiką su tėvais ar kitais teisėtais jo atstovais prieš vaiko, taip pat tėvų (teisėtų jo atstovų) valią galima tik išimtiniais įstatymų numatytais atvejais bei tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu ir kai toks išskyrimas vaikui yra būtinas (siekiama išvengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, būtina pasirūpinti jo priežiūra, auklėjimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus).
Tėvai turėtų dėti visas pastangas, siekdami susitarti dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir kt. Visgi, susitarti nepavykus, prieš reiškiant reikalavimą nustatyti „50:50 procentų laiko“ modelį, reikėtų įvertinti, kad toks bendravimo tvarkos modelis dažniausiai yra kur kas sudėtingesnis ir brangesnis, nei įprasta bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja savaitgaliais, atostogų metu ir pan. Šiuo atveju, vaikui turėtų būti įrengta gyvenamoji erdvė kiekvieno iš tėvų namuose, sudarytos sąlygos ir toliau lankyti tą pačią mokyklą, būrelius, stengiamasi, kad gyvenamosios vietos pokytis kuo mažiau jaustųsi ir namais vaikas laikytų tiek mamos, tiek tėčio gyvenamąją vietą.
Tėvai turėtų atsižvelgti visų pirma ne į savo interesus, patogumą ar norą bendrauti su vaiku kuo daugiau, tačiau turėtų įvertinti, ar tokia bendravimo tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, bus lengvai įgyvendinama ir patogi pačiam vaikui, ar tiks toks gyvenimo būdas jų vaikui, turėtų rūpintis, kad vaikas jaustųsi kuo geriau ir taip itin sudėtingu laikotarpiu, išgyvenant tėvų skyrybas.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Ar Saldikliai Nėštumo Metu Yra Saugūs? Naujausi Tyrimai Ir Ekspertų Patarimai
- Efektyviausi skausmo malšinimo būdai gimdymo metu Lietuvoje – ką verta žinoti kiekvienai mamai?