Daugelis tėvų susiduria su iššūkiais bei daugybe klausimų išleidžiant vaiką į 1-ąją klasę. Šiandien mūsų visuomenėje vyrauja rimtas požiūris į vaiko pasiruošimą mokyklai. Nepaisant to, daugiau nei 10 % pirmokų nebūna jai tinkamai pasirengę.
Nesate tikri, ar vaikas pakankamai subrendęs mokyklai? Jaudinatės, kad vaiko turimų reikalingiausių socialinių įgūdžių gali nepakakti? Nežinote, koks stiprus turi būti vaiko pasiruošimas 1-ajai klasei? Jūsų vaikas nekantriai laukia rugsėjo 1-osios ir Jūs norite šią nuotaiką išlaikyti kuo ilgiau?
Kaip atpažinti, ar vaikas pasiruošęs mokyklai?
Yra keletas pagrindinių sričių, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį vertinant vaiko pasirengimą mokyklai:
- Protinė branda: Vaiko gebėjimas skaičiuoti, pažinti raides ir rašyti, skaityti, kalbos turtingumas.
- Socialiniai įgūdžiai: Ar vaikas pasisveikina ir atsisveikina, ar noriai žaidžia grupinius žaidimus su kitais vaikais, ar geba dalintis savo daiktais neįsiveldamas į konfliktus, atsižvelgti į kitą, ar yra pakankamai empatiškas, ar vykdo didžiąją dalį suaugusiųjų prašymų?
- Savarankiškumas: Pirmokas turėtų gebėti pats apsirengti, užsisegti drabužėlius, savarankiškai susitvarkyti tualete.
- Savireguliacija: Gebėjimas mokytis įveikti nusivylimą ir frustracijas.
Protinė branda ir intelektas
Psichinei brandai bei intelekto lygiui nustatyti sukurta daugybė testų. Vienas paprasčiausių - vaikas turi atlikti tris užduotis: nupiešti žmogų, nukopijuoti nuo lentos trumpą posakį ir tam tikra tvarka išdėstytus 10 taškų. Mokyklai subrendęs vaikas žmogaus figūrą nupieš su visomis detalėmis, tiksliai nukopijuos posakį ir geometrinę taškų figūrą. Šis testas parodo judesių, ypač pirštų, koordinaciją, orientavimąsi erdvėje, dėmesingumą, darbingumą.
„Pirmokas turėtų turėti elementarių žinių apie jį supančią aplinką - savo adresą, giminystės ryšius, žinių apie gamtą, laiko suvokimą - ir gebėti šias žinias analizuoti, palyginti, apibendrinti bei pritaikyti“, - sako psichologė.
Socialiniai ir emociniai įgūdžiai
O emocinį brandumą, gebėjimą atlaikyti nesėkmę, spręsti konfliktus, išbūti vienam, susirasti draugų ir kitus socialinius emocinius aspektus galima įvertinti tik vaikui jau atsidūrus grupėje ir užsiimant nauja veikla. Emocinį vaiko brandumą tėvams sunku įvertinti juo labiau nežinant, kas laukia atžalos konkrečioje ugdymo įstaigoje, kokios bus parengtos programos penkiamečiams.
Svarbu tinkamai ugdyti, neužgniaužti prigimtinio domėjimosi ir atradimų džiaugsmo - mokytis galima (ir tokio amžiaus vaikams būtina!) ne tik visą laiką sėdint suoluose, bet ir per žaidimus, tyrinėjant vabalus ar stebint ir piešiant debesis.
Fizinis pasiruošimas
Mokykloje vaiko organizmui teks didelis tiek psichologinis, tiek fizinis krūvis. Biologinį vaiko subrendimą mokyklai rodo ir nuolatinių dantų skaičius. Pavyzdžiui, septintaisiais gyvenimo metais mergaitės turi 6-7, berniukai - 5-6 nuolatinius dantis. Didelę reikšmę turi ir vaiko amžių atitinkanti fizinė raida, ypač kūno proporcijos bei sandara. Būsimiesiems mokyklinukams pranyksta pilvo iškilimas, pailgėja galūnės, galva auga sąlygiškai lėčiau nei kūnas -vaikas praranda savo žavų putlumą. Jis tampa Suaugusiu Žmogumi.
Ką daryti, jei vaikas nėra pasiruošęs?
Per vasaros mėnesius tikrai pakanka laiko pagerinti tam tikrus tobulintinus dalykus, nes vaikai labai imlūs, greitai mokosi ir padaro didžiulę pažangą per gana trumpą laiką. Išryškėja, jog dalis socialiai būtinų įgūdžių nėra susiformavę iki galo, neįtvirtintas pozityvus vaiko nusiteikimas mokyklai bei nuostata ir noras tapti mokiniu.
Jei atsitiktų taip, kad tėvai paskubėtų su vertinimu, jie turi būti pasiruošę, kad gali paaiškėti, jog vaikui mokykloje sudėtingiau. Tačiau nereikia to laikyti nesėkme. Visada bus vaikų, kuriems bus sunku pradėjus lankyti ugdymo įstaigą ir tų, kurie galėtų ateiti anksčiau, bet neatėjo. Vieni vaikai kiek atsilieka, kiti žengia sparčiau, tačiau vėliau vis tiek visi daugmaž išsilygina.
Patarimai tėvams, kaip padėti vaikui pasiruošti mokyklai:
- Užpildykite socialinių įgūdžių spragas.
- Sukurkite pozityvų nusiteikimą mokyklai.
- Ugdykite savarankiškumą ir atsakomybę.
- Mokykite įveikti nesėkmes ir nusivylimus.
- Skatinkite žaidimus ir kūrybiškumą.
- Suteikite vaikui daugiau atsakomybių, skatinkite užbaigti pradėtą veiklą.
Jei reikia, kreipkitės į specialistus, kurie maksimaliai efektyviai padės Jūsų vaikui pasiruošti naujam etapui. Psichologė pataria tėvams įvertinti - gal verta neskubėti vaiko leisti į mokyklą, o tiesiog nukreipti į būrelį ir taip sustiprinti konkrečius jo gebėjimus dar prieš einant į pirmą klasę.
Žaidimų svarba
Gyvenkime kaip vaikai Rūta Jūrėnienė sako, kad vaiko teisę žaisti reikia gerbti ir jai netrukdyti. Pedagogė pataria kurti vaikams saugią erdvę žaidimams, o tuomet juos stebėti ir net iš jų pasimokyti, nes mažas vaikas dar nėra praradęs gebėjimo atverti savo vidinį pasaulį. Žaidimų metu pasitelkdamas kūrybiškumą vaikas įsisąmonina tai, ką patiria.
Pasakų įtaka vaikui
Žaidimai yra glaudžiai susiję su pasakomis - pastarosios suteikia žaidimams idėjų ir turinio. Visi augina savus vaikus su pasakomis, tačiau, pasak R. Jurėnienės, verta aiškiai suvokti, kuo tai naudinga. Pavyzdžiui, net ir gražiausios pasakų iliustracijos nepakeis gyvo žodžio. Kodėl? Vaikui svarbu, kaip mama, tėtis ar kitas artimas žmogus seka pasakas ar pasakoja istorijas. Vaikas tokiu būdu pasąmoningame lygmenyje geriau „nuskaito“ informaciją (pvz., pasakoje aprašomas vertybes), taip pat jaučiasi mylimas, t. y. patiria santykį su artimu žmogumi. Todėl geriausia pasakas ne skaityti vartant iliustruotas knygeles, o žodžiu sekti be papildomų priemonių.
Svarbu prisiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, todėl svarbu atsižvelgti į jo asmeninius poreikius ir stipriąsias puses. Tėvai turėtų užtikrinti vaiką, kad nieko tokio, jei veikla nepavyksta iš karto.