Viešoje erdvėje dažnai galima išgirsti nuomonių, kad Lietuvos įstatymai ištuokos atveju neleidžia vaiko gyvenamosios vietos nustatyti su abiem tėvais. Tačiau, kaip vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą reglamentuoja įstatymas?
Įstatyminis reglamentavimas
Civilinio kodekso normos nustato, kad „tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų“.
Esant būtent tokiai įstatymo formuluotei, įstatymą galima taikyti pažodžiui. Taigi, vertinant lingvistiškai ir eliminavus ginčo elementą, vaiko tėvai dėl vaiko gyvenamosios vietos gali susitarti laisva valia, taigi gali susitarti ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jais abiem.
Deja, kaip jau minėta, ne visada teismai tokią įstatyme įtvirtintą galimybę įžvelgia ar supranta vienodai, kas puikiai atitinka posakį „kiek yra teisininkų, tiek yra ir nuomonių“.
Teismų praktika
Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismai ne kartą yra pasisakę, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta tik su vienu iš tėvų, o sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, gali būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą ir sudarant sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku tiek pat laiko, kiek ir su motina (tėvu), su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta.
Šį sakinį kaip mantrą teismai kartoja beveik kiekvienoje teismo nutartyje, net ir tuo atveju, jei ginčo tarp vaiko tėvų nėra, kartais net nesivargindami individualiai pažvelgti į kiekvieną konkretų atvejį.
Tokiu būdu susidaro kuriozinė situacija, kai praktiškai vaikas gyvena su abiem tėvais, t. y. pakaitomis tai pas vieną tėvą, tai pas kitą tam tikrais laiko intervalais, tačiau formaliai jo gyvenamoji vieta būna nustatoma tik su vienu iš jų.
Nevienoda teismų praktika ir kūrybiški sprendimai
Už vienodos teismų praktikos formavimą yra atsakingas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tačiau teismų patvirtintos tėvų sudarytos sutartys yra tvirtinamos pirmosios instancijos apylinkės teismų ir nesant ginčo tarp šalių, teismų praktiką formuojančio teismo nepasiekia.
Esant nevienodai teismų praktikai ir nevienodam įstatymo interpretavimui, praktikoje tenka elgtis kūrybiškai. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl gyvenamosios vietos nustatymo, siekiant kaip įmanoma labiau prisitaikyti prie teisėjo, kuris nenori tvirtinti tėvų susitarimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su jais abiem, gyvenamoji vieta yra nustatoma rotacijos principu kas pusę metų (ar kitokiais laikotarpiais) keičiant vaiko gyvenamąją vietą tai su vienu tėvu, tai su kitu.
Pasitaiko ir drąsesnių teisėjų, kurie įstatyme neįžvelgia jokio prieštaravimo ir, esant tėvų sutarimui, tvirtina jų sudarytas sutartis, kuriomis jie susitaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jais abiem, būtent tokią formuluotę ir įtvirtinant teismo sprendimu.
Nors tenka apgailestauti, kad Civilinis kodeksas nenumato galimybės teismui vaiko gyvenamosios vietos nustatyti su abiem tėvais esant ginčui tarp jų, tačiau tikėtina, kad skleidžiant informaciją apie išimtinius teismų sprendimus, kuriais yra įtvirtinama tokia praktika nesant ginčo elemento, augtų ir tėvų sąmoningumas neįtraukiant vaiko į jų tarpusavio ginčus.
Svarbi informacija skyrybų procese
Skyrybos ir vaikų dalybos - vienas nuo kito neatskiriami procesai. Jeigu šeima turi nepilnamečių vaikų, nutraukiant santuoką visais atvejais turi būti išsprendžiami vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant klausimai. Kai santuokos nutraukimo procese egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai teismai skiria ypatingą dėmesį. Atsižvelgiant į tai, skyrybos turint vaikų, ypatingai kai tėvai nesutaria dėl vaikų globos, yra pakankamai sudėtingas procesas.
Teismų praktikoje pasisakoma, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku. Laikoma, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Kai santuoka yra nutraukiama bendru sutuoktinių sutikimu teismo tvarka, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų pagal tėvų susitarimą. Atvejais, kuomet sutuoktiniai nesutaria ir kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu.
Pažymėtina, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Ši pareiga neišnyksta net ir po skyrybų bylos. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalo ją vykdyti.
Tuo tarpu į vaiko norą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų teismas atsižvelgia, tačiau tai teismo neįpareigoja priimant sprendimą dėl globos. Lietuvos teisės aktai numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Vaiko nuomonė
Europos žmogaus teisių teismas savo sprendimuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad geriausių vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, o kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją. Tuo atveju, kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.
Vis dėlto, vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju turi būti išsiaiškinama, ar vaiko norai atitinka jo interesus.
Pažymėtina, kad vaiko apklausos metu dažnai nustatoma, kad tėvas ar motina, siekiantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, darė įtaką vaiko apsisprendimui, pavyzdžiui, žadant nupirkti, ko vaikas nori. Tokiais atvejais į vaiko norą, jeigu jis neatitinka vaiko interesų apsaugos, neatsižvelgiama.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vaidmuo
Kasmet Lietuvoje santuoką nutraukia apie 8 tūkst. porų, o oficialias tėvų skyrybas išgyvena daugiau kaip 6 tūkst. vaikų. Tokį didelį skyrybų skaičių, be abejo, lydi įvairūs buvusių sutuoktinių nesutarimai, kuriuos vaiko teisių gynėjams tenka padėti spręsti ir nuo jų apsaugoti vaikus.
Dažniausiai besiskiriančios poros nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos, vaiko išlaikymo dydžio klausimų. Padedant vaiko teisų gynėjams arba nukreipiant pagalbos tėvus į mediatorių, psichologą ir pan., didžiąją dalį tokių nesutarimų pavyksta išspręsti taikiai.
Sudėtingiausi atvejai, kai besiskirianti pora vienas kitą kaltina netinkamu elgesiu su vaiku arba kai vaiku manipuliuojama, vaikas pasitelkiamas skaudinti vienam kitą - prasideda teisminiai ginčai, tada įveikti sunkumus prireikia daugiau laiko.
Dažnai primename, kad skiriasi pora, bet ne tėvai. Tad vaikui gyvybiškai reikalinga iš abiejų tėvų išgirsti, kad jie ir toliau lygiai taip pat myli vaiką, o pokyčiai įvyko tik suaugusiųjų santykiuose - tai niekaip nekeičia tėčio ir mamos santykio su juo.
Tėvams išsiskyrus, esminės vaiko teisės išlieka tos pačios: vaikas turi augti saugus ir mylimas, juo tinkamai rūpinamasi ir užtikrinta vaiko prigimtinė teisė bendrauti su abiem tėvais. Taip pat svarbu sudaryti sąlygas vaikui ir toliau palaikyti įprastą ryšį su seneliais, tetomis, dėdėmis, kitais artimais giminaičiais.
Išvados
Skyrybos turint vaikų gali būti sudėtingos, bet su tinkamu planavimu ir informacija, galima padaryti šį procesą kuo mažiau skausmingą visiems susijusiems asmenims. Svarbu, kad tėvai bendradarbiautų ir visada laikytųsi vaiko geriausių interesų.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Kaip Pedagogai Efektyviai Bendradarbiauja Su Tėvais Vaikų Darželyje – Patarimai Ir Strategijos
- 10 metų vaiko gimtadienis: idėjos, pramogos ir tobulas šventės scenarijus