Gabus ir, atrodo, mokyklos suolui subrendęs šešiametis tėvams gali kelti klausimų - verta ar ne leisti jį į pirmą klasę? Vienos šeimos nori, kad vaikas dar turėtų galimybę pažaisti, pasidžiaugti vaikyste kiek ilgiau. Kiti linkėdami vaikui gero ateityje siekia, kad jis kuo anksčiau pradėtų išnaudoti savo gebėjimus, ugdytųsi, nestovėtų vietoje.
„Vaiko leidimas į mokyklą nuo šešių metų turi būti apgalvotas žingsnis. Iki septynių metų vaikas mokosi per žaidimus, aktyvias veiklas, tad tėvai turi įvertinti, ar vaikas gali priimti mokykloje keliamus reikalavimus, kai nuo pat pirmų savaičių reikalaujama išsėdėti pamokose, klausytis ir vykdyti mokytojo pateiktas užduotis, susikaupti“, - sako D.
Svarbūs Aspektai Vaiko Pasirengimui Mokyklai
Vaiko brandumas mokyklai yra jo sėkmės pagrindas. Apskritai, priešmokyklinis ugdymas padeda lavinti pažinimo, elgesio ir socialinius bei emocinius įgūdžius, kas yra itin svarbu.
Intelektinė Branda
Pasak psichologės, vaiko intelektinė branda apima pakankamai išsivysčiusius jo pažintinius ir kalbinius gebėjimus. „JAV tyrėjų komanda, vadovaujama Q. Pan (2019), pastebėjo, kad vaikai, kurie, pradėdami priešmokyklinę klasę pasižymėjo pakankama socialine-emocine ir intelektine branda, buvo akademiškai sėkmingesni, t. y. pasižymėjo geresniais skaitymo ir skaičiavimo įgūdžiais. Maža to, jie išliko sėkmingesni ir pirmoje bei antroje mokyklos klasėse. Tyrimo rezultatai rodo, kad vaikams naudinga lankyti priešmokyklines klases, kuriose jau yra mokoma akademinių dalykų“, - sako psichologė V. Rekienė.
Socialinė-Emocinė Branda
Vaiko socialinė-emocinė branda apima pagrindinius vaiko turimus socialinius įgūdžius ir požiūrį (nuostatas), kurie padeda kurti ir palaikyti pozityvius santykius su kitais.
„Pakankamai socialiai ir emociškai brandus vaikas turi poreikį užmegzti ir palaikyti ryšį su kitais vaikais bei suaugusiaisiais, supranta taisykles bei jų reikšmę, geba kontroliuoti savo elgesį, moka kryptingai veikti ir pabaigti užduotis iki galo, domisi mokymosi procesu ir išreiškia norą mokytis „kaip mokinys“, tai yra, teigiamai priima tokius mokyklos atributus kaip pamokos, uniforma ir pan. Supykęs brandus vaikas dažniausiai naudoja atsitraukimo, o ne puolimo muštis strategijas, geba įvardinti savo pagrindinius jausmus“, - pasakoja psichologė V.
Savarankiškumas
Dar viena svarbi pirmos klasės mokinio kompetencija - savarankiškumas. Pirmokas turėtų gebėti pats apsirengti, užsisegti drabužėlius, savarankiškai susitvarkyti tualete. Mokykloje veiklos greitai keičiasi, viena pamoka keičia kitą, pertraukos yra riboto laiko.
Savireguliacija
„Vaiko savireguliacijos gebėjimus galime įvertinti matydami, kiek ilgai jis geba išbūti prie vienos veiklos, ar gali ją atlikti nuo pradžios iki pabaigos, kaip tvarkosi su iškylančiais sunkumais. Natūralu, kad mokykloje vaikai patirs ne tik pasisekimą, bet ir susidurs su užduotimis, kurių nepavyks iš karto išspręsti. Tokiose situacijose vieni vaikai gali bandyti atkakliai, prašyti pagalbos ir vienkartinės nesėkmės nesieti su savęs vertinimu. Kiti su nesėkme gali susitapatinti, pradėti laikyti save nevykėliais, leisti užvaldyti save stiprioms neigiamoms emocijoms, mėtyti daiktus, suplėšyti sąsiuvinį, šaukti“, - sako D. Švedavičienė atkreipia dėmesį, kad mokyklinukai taip pat jau turi suprasti, kad ne visi norai pildosi iš karto ir kartais juos reikia atidėti kuriam laikui. O tam tikrais atvejais tie norai gali ir nebūti išpildyti.
Kantrybę, atkaklumą, savireguliacijos gebėjimus galima ugdyti vaikui atliekant kasdienes veiklas ar užduotėles. Tėvai turėtų užtikrinti vaiką, kad nieko tokio, jei veikla nepavyksta iš karto.
„Žinoma, atrodo, kad daug lengviau vaikui padėti apsirengti, už jį sutvarkyti kambarį, bet jis tada gauna žinutę, kad yra tam nepajėgus ir kad dalykai pasidaro savaime.
Priešmokyklinis Ugdymas
Priešmokyklinį ugdymą Lietuvoje teikia valstybiniai, savivaldybių bei privatūs vaikų darželiai, taip pat valstybinės ir privačios bendrojo lavinimo mokyklos. Yra tėvų, kurie renkasi vaikus ugdyti namuose. Pagrindinė priešmokyklinio ugdymo funkcija - diegti ir lavinti pasirengimo mokyklai įgūdžius, tam, kad vaikas galėtų sėkmingai įsitraukti į formalųjį švietimą. Tyrimai rodo, kad šiam lavinimui sąlygos yra palankesnės priešmokyklinėje grupėje mokykloje, o ne namų aplinkoje.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5-eri metai (vaikas, gimęs 2019 m. nuo sausio 1 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam 5-eri metai sueina tais kalendoriniais metais iki rugsėjo 1 dienos (vaikas, gimęs 2019 m. nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d.) Priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti atlikus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos vertinimą PPT.
Tyrimų Duomenys
Kaip rodo tyrimų rezultatai, priešmokyklinio amžiaus vaikai, gyvenantys kaime, pasiekė žemesnį brandumo mokyklai lygį. Viena iš pagrindinių to priežasčių - dauguma, net 75 proc., kaimo priešmokyklinukų buvo ugdyti namuose, o 79 proc. miesto vaikų lankė ikimokyklinę įstaigą. Kita svari priežastis - skirtingos ugdymo(si) sąlygos priešmokykliniais metais.
Patarimai Tėvams
- Tėvai turėtų užtikrinti vaiką, kad nieko tokio, jei veikla nepavyksta iš karto.
- Atkreipti dėmesį, pradėdami leisti savo atžalas į mokyklą.
- Aptarkite su vaiku, kur ir kokiu tikslu vykstate. Nuraminkite vaiką, atsakykite į jo klausimus. Galite paaiškinti, kad vykstate į įstaigą, kuri padeda geriau suprasti, kas vaikui sekasi geriausiai ir kas - sunkiau. Ten dirba žmonės, kurie mėgsta bendrauti su vaikais.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Atraskite, Kaip Ovuliacijos Testas Gali Žymiai Padidinti Jūsų Šansus Pastoti!
- Vaikų piešiniai Vasario 16: patriotiškumas ir kūrybiškumas