Kaip rodo „Eurostat“ statistika, pastaraisiais metais Lietuva kartu su Latvija yra tarp daugiausia skyrybų registruojančių šalių Europos Sąjungoje. Neretai skyrybų proceso metu šalims sunku susitarti dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir kt. klausimų, todėl skyrybų procesas trunka ne vienerius metus.
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas
Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, pirma teisminį procesą inicijuojančiai šaliai pasinaudojus privalomuoju mediacijos institutu. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra vienas iš tėvų valdžios elementų. Tėvų valdžia naudojasi abu tėvai po lygiai. Vadinasi, tik jie abu ir turėtų spręsti, kurioje aplinkoje, kurioje valstybėje geriau augti vaikui.
Tačiau tai nereiškia, kad vaikas privalo gyventi kartu su abiem tėvais. Svarbu nustatyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Pavyzdžiui, Lietuvoje tėvams pradedant gyventi skyrium ar nutraukus santuoką, turi būti išspręstas ir vaikų gyvenamosios vietos klausimas, t. y. su kuriuo iš tėvų lieka gyventi vaikas.
Tėvų teisės ir pareigos
Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Vaiko nuomonės svarba
Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau CK) 3.177 straipsnyje nustatyta jog, teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Įstatymai griežtai nenustato būtinos vaiko išklausymo formos sprendžiant klausimą, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų. Tačiau įstatymai įtvirtina, kad vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija numato, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras.
Vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą instituciją, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, matyti, kad vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą.
Tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas, t.y. vaiko nuomonė nėra visa lemianti, o yra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje, todėl sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų.
Teismų praktika
Kaip rodo teismų praktika, vaiko išreikštas noras gyventi su vienu iš tėvų gali turėti lemiamą reikšmę byloje dėl gyvenamosios vietos nustatymo, ypač tada kai tėvų vaikui sudaromos gyvenamosios aplinkos sąlygos yra iš esmės tokios pačios. Svarbu paminėti, jog teismo vertinimu, vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų bei sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. gruodžio 16d. nutartis byloje Nr. Šios amžiaus ribos yra tik orientacinės ir teismas kiekvieną kartą turi įvertinti ne tik vaiko amžių, bet ir jo brandą, bei požiūrį į susiklosčiusią situaciją. Kaip jau minėta teismas spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vertina svarbių aplinkybių visumą, kuri leidžia nustatyti, kuris iš tėvų gali geriausiai užtikrinti vaiko interesus.
Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas
Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti:
- kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą;
- šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;
- tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas raidos sąlygas;
- vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį;
- vaiko norus ir prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, kitų šeimos narių ar giminaičių ir kt.
Psichologiniai aspektai ir rekomendacijos
Žinia apie skyrybas visiems šeimos nariams yra iššūkis. Skyrybos susijusios su didesne fizinės ir emocinės sveikatos sutrikimų rizika bei išaugusia konfliktų ir nemalonių jausmų išgyvenimo tikimybe.Pasitaiko, jog besiskiriančios poros į savo atžalas žvelgia kaip į turtą, kurį nori pasidalinti ir pamiršta svarbų dalyką, kad vaikas - asmenybė.
Dažna klaida - vaikai atsiduria tėvų „mūšio ugnyje“: kiekvienas iš tėvų žeria kaltinimus ir nepasitenkinimą apie kitą, bando patraukti vaiką į savo pusę, galbūt net grasina ekonominėmis ar kitokiomis sankcijomis visai šeimai. Anot psichologės, šioje skaudžioje situacijoje būtų labai gerai, jei sutuoktiniai santykius aiškintųsi nedalyvaujant vaikams.
Jei vaikas yra jaunesnis nei 6 metų, geriausia, kad jis liktų su tuo iš tėvų, kuris juo labiau rūpinosi kasdienybėje, prižiūrėjo, nes greičiausiai prie jo jis yra prisirišęs labiau. Teisingiausias sprendimas - leisti pasirinkti vaikui.
Rekomendacijos tėvams
Kaip nurodo tėvus konsultuojanti AISTĖ DĖDELĖ, viena iš svarbiausių rekomendacijų besiskiriantiems tėvams yra tai, kad vaikai tų pasikeitimų patirtų kuo mažiau, įskaitant tėvų bendravimą ir santykį su vaiku, gyvenamąją vietą, ugdymo įstaigą ir kt., o tai tėvams tampa nemenku iššūkiu. Todėl labai svarbu užtikrinti, kiek tai yra įmanoma pagal aplinkybes, kad vaikas ir toliau jaustųsi taip pat mylimas, kad nekiltų (arba kiltų kuo mažiau) trukdžių po skyrybų matytis su išeinančiu tėčiu ar mama, kad būtų laikomasi tų pačių taisyklių būnant tiek su tėčiu, tiek su mama, kad naujieji partneriai nekliudytų susitikti su vaiku.
Taip pat jokiu būdu vaikui girdint nebūtų žeminamas ir menkinamas buvęs partneris, t. y. vaiko tėtis ar mama. Tai turėtų būti vienas iš svarbiausių skyrybų proceso uždavinių, o jei jų nepavyksta tėvams patiems taikiai ir sklandžiai spręsti, pasitelkiama specialistų (mediatorių, psichologų, konsultantų ir pan.) pagalba.
Gyvenimas pakaitomis pas abu tėvus (50/50 principas)
Kalbant apie psichologinius vaiko išgyvenimus, kaip vieną iš naudingiausių gyvenimo po skyrybų būdų galima įvardyti paukščio lizdo metodą (angl. birdnesting), kuris Lietuvoje dar gan neįprastas, tačiau, sparčiai populiarėjantis ne tik JAV bei Australijoje, tačiau ir tokiose Europos šalyse kaip Nyderlandai, Jungtinė Karalystė. Taigi, „paukščio lizdo“ visa esmė ta, kad vaikai lieka ir toliau nuolatos gyventi savo vaikystės namuose, o pamainomis keičiasi tik tėvai, t. y. išsikrausto ir atsikrausto į senuosius savo namus pagal skyrybų metu susitartą buvimo su vaikais grafiką.
Vis dėlto toks sprendimas reikalauja didesnių finansinių resursų ir ne visoms šeimoms yra prieinamas. Todėl verta paminėti dar vieną vaikams palankią alternatyvą, labai populiarėjančią Lietuvoje, o daugelyje Vakarų šalių jau tapusia norma - gyvenimas pakaitomis pas abu tėvus, arba vadinamasis 50/50 gyvenamosios vaiko vietos principas. Idealiu atveju išsiskyrę tėvai lieka gyventi netoli vienas kito, kad vaikams nereikėtų keisti mokyklos ar darželio, užklasinių veiklų vietos, o prireikus jie lengvai galėtų pasiekti abejus namus.
Vaiko išvykimas į užsienį
Pagal suformuotą teismų praktiką, skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolat gyventi, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Kadangi teisės nustatyti vaiko gyvenamąją vietą įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu, sprendžiant dėl išvykimo su vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę, teismas atsižvelgia į vaiko norą.
Bylose dėl leidimo išvežti vaiką į užsienio valstybę nuolat gyventi taip pat įvertinamos tam tikros aplinkybės, pavyzdžiui, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas, ar tėvą (motiną) ketinantį į kitą valstybę išvykti su vaiku nuolat gyventi su Lietuva kas nors sieja, t. y. ar yra artimųjų, su kuriais bendrauja ir palaiko ryšį Lietuvoje, ar turi Lietuvoje turto, moka mokesčius ir kita.
Svarbu žinoti, kad į kitą valstybę ketinantis su vaiku išvykti nuolat gyventi tėvas (motina) turėtų iš anksto pasirūpinti gyvenamąją vieta, turėti užsienyje darbą ar bent darbo pasiūlymą, žinoti, kokią ugdymo įstaigą vaikas galės lankyti, kaip bus užtikrinama vaiko sveikatos priežiūra.
Statistika
Remiantis Valstybės duomenų agentūros informacija, Lietuvoje per metus porų vis dar išsiskiria kone pusė tiek, kiek sudaroma santuokų. Iš pirmo žvilgsnio statistika tėra tik sausi skaičiai, tačiau liūdnoji jos dalis ta, kad daugiau nei pusė oficialiai besiskiriančiųjų turi bendrų nepilnamečių vaikų, kurie neretai lieka gyventi nepilnoje šeimoje. Vien 2020 m. Lietuvoje beveik 6000 vaikų po skyrybų liko nuolat gyventi tik su vienu iš tėvų.
| Metai | Santuokų skaičius | Skyrybų skaičius |
|---|---|---|
| 2021 | 16,8 tūkst. | ~8 tūkst. |
| 2020 | - | ~6000 vaikų liko gyventi su vienu iš tėvų |
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Leukocitų norma šlapime nėštumo metu: svarbiausi faktai ir ką tai reiškia jūsų sveikatai
- Neįtikėtinas Vaikiško Grožio Salono Rinkinys – Atraskite To Buliausią Vaikų Grožio Tendenciją!