Kūno kvapas dažnai signalizuoja apie sveikatos būklę. Pajutę specifinį kvapą, nedelskite ir pirmiausia pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reiškia acetono kvapas vaikams kosint ir kokie kiti kvapai gali įspėti apie ligas.
Acetono kvapas iš burnos: ką tai reiškia?
Jei vaikas ilgai negauna maisto, vemia, yra intoksikuotas, geria mažai skysčių, šlapime atsiranda acetono. Dažniausiai acetono kvapas, sklindantis iš burnytės, siejamas su organizme per didele gliukozės koncentracija - cukriniu diabetu.
Taigi, gliukozė nebepatenka į audinius ir organus. Norėdamas kompensuoti gliukozės trūkumą, organizmas pradeda skaidyti riebalus, iš jų gamindamas gliukozę ir acetoną. Kai organizme susidaro acetono perteklius, jis pradeda išsiskirti per odą: tai primena pūvančių obuolių ar nagų lako valymo priemonių kvapą.
Tėveliai pastebi vaiko dažną gėrimą, šlapinimąsi, valgymą, nors gausiai valgo, tačiau svoris neauga, kai gliukozės kiekis yra žymiai didesnis, atsiranda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, mieguistumas, sauso oda, dažnas kvėpavimas. Reiktų kuo skubiau atlikti gliukozės koncentracijos nustatymą ir bendrą šlapimo tyrimą.
Negalima atmesti kitos patologijos - kaip gestroesofaginio refliukso, vadinamo GERL. Šiai ligai dažniausiai būtingas sausas užsitęsęs kosulys, pilvuko skausmas, pykinimas.
Ką daryti, jei vaikui jaučiamas acetono kvapas?
Jei jaučiate acetono kvapą iš vaiko burnos ir pastebite kitus simptomus, tokius kaip nejudrumas, vėmimas, būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojas atliks reikiamus tyrimus ir nustatys priežastį.
Kosulys vaikams: priežastys ir tipai
Kosulys - tai besąlyginiu refleksu paremtas apsauginis organizmo atsakas į kvėpavimo takų (nosies ertmės, gerklų, trachėjos, bronchų) dirginimą, siekiant pašalinti iš jų svetimkūnį ar kitokį žalingą dirgiklį. Kosulį gali sukelti ne tik kvėpavimo takų, bet ir krūtinplėvės (pleuros), šiuos organus inervuojančių nervų šaknelių ar paties kvėpavimo centro, esančio galvos smegenyse, dirginimas. Kosint iš kvėpavimo takų kartu su stipriai suspausto oro srove pašalinami įvairūs dirgikliai - dulkės, gleivės, pūliai, skrepliai, mikroorganizmai, kraujo krešuliai ir kt.
Pagal trukmę kosulys skiriamas į ūminį (trunkantį iki 8 savaičių) ir lėtinį (8 sav. arba ilgiau). Ilgiau besitęsiantis kosulys gali būti sunkios ligos požymis, todėl visuomet turėtų būti vertinamas labai rimtai. Lėtinis kosulys sutrikdo miegą, mažina darbingumą, kartais sunkina bendravimą ir blogina gyvenimo kokybę. Labai stiprus kosulys gali refleksiškai išprovokuoti vėmimą, sukelti galvos, krūtinės ląstos skausmą, net šonkaulių lūžimą. Moterų kosulio refleksas yra jautresnis nei vyrų, todėl moterys greičiau „užsikosti“, joms kosulys labiau linkęs virsti lėtiniu.
Kliniškai kosulys skiriamas į:
- sausas, neproduktyvus (jei ligonis nieko neatkosti) ir
- drėgną, produktyvų (atkosima pilkšvai baltų ar skaidrių, gelsvų ar žalsvų pūlingų skreplių).
Dažniausia kosulio priežastis - ūminės ir lėtinės kvėpavimo takų infekcijos. Ūminį kosulį dažniausiai sukelia vadinamosios peršalimo ligos. Lėtiniu vadinamas ilgiau nei 2 mėnesius trunkantis kosulys. Jį dažniausiai sukelia lėtinės, nepakankamai efektyviai gydomos kvėpavimo organų ligos: bronchų astma, lėtine obstrukcinė plaučių liga, tuberkuliozė, bronchektazės.
Kiti kūno kvapai, signalizuojantys apie ligas
Be acetono kvapo, yra ir kitų kūno kvapų, kurie gali įspėti apie sveikatos problemas:
- Pūvančios žuvies kvapas: gali signalizuoti apie retą medžiagų apykaitos ligą trimetilaminuriją.
- Kačių šlapimo arba amoniako kvapas: gali rodyti inkstų ar kepenų nepakankamumą.
- Virtų kopūstų kvapas: gali signalizuoti apie genetines mutacijas, dėl ko skaidoma amino rūgštis tirozinas.
Taip pat, kai kurios ligos gali būti diagnozuojamos pagal specifinį žmogaus iškvepiamo oro ar kūno kvapą:
- Apsinuodijimas arsenu (česnakų kvapas)
- Fenilketonurija (pelių kvapas)
- Vidurių šiltinė (šviežiai iškeptos duonos kvapas)
- Sepsis (vynuogių kvapas)
Šlapimo tyrimai vaikams: ar reikia profilaktiškai tirti?
Taip. Tai reikėtų padaryti kartą metuose, ypač svarbu pirmaisiais mažylio gyvenimo metais ir prieš pradedant lankyti mokyklą, sako vaikų nefrologė prof. „Jei vaikutis serga, šlapimą tirtis reikėtų pagal poreikį. Tarkime, darželinukas skundžiasi, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis būtų nemalonu, pakyla aukšta temperatūra. Visi šie požymiai įspėja apie galimą inkstų ar šlapimo sistemos organų infekciją. Tokiu atveju tyrimas padeda tiksliai įvertinti, kokie vaistai reikalingi, leidžia stebėti ligos eigą”, - sako gydytoja A.
Šlapimo tyrimą taip pat rekomenduojama atlikti praėjus kelioms savaitėms po stiprių infekcinių ligų, ypač tų, kurių sukėlėjas buvo streptokokas, - išsiaiškinama, ar bakterija neišprovokavo kokių nors pakitimų inkstuose, nesukėlė glomerulonefrito. Kartais šlapimas tiriamas ir tiesiog sunegalavus, kai gydytojui neaiški susirgimo priežastis.
Tinkamiausias ir informatyviausias yra rytinis šlapimas, geriausia, jei jis paimtas iš vidurio srovės. Prieš šlapinantis į tyrimams skirtą sterilų indelį, vaiką reikėtų apiprausti po tekančio vandens srove, geriausia - be jokio muilo ir prausiklio, mat net mažiausi šių priemonių likučiai, patekę į šlapimą, gali iškreipti tyrimo rezultatą. Atvežti rekomenduojama per porą valandų nuo paėmimo, antraip gali būti iškreipti tyrimo rezultatai. Šlapimo nepatariama laikyti šiltoje vietoje, tarkime, vasarą karštame automobilyje.
Burnos kvapas: ką jis gali pasakyti?
Blogas burnos kvapas būdingas maždaug 25 proc. pasaulio gyventojų. Tačiau ne visiems jis atsiranda dėl netinkamos dantų priežiūros. Blogas burnos kvapas gali būti ir ligos požymis.
Dėl nemalonaus burnos kvapo gali būti kaltos ir kvėpavimo takų, kepenų, inkstų, onkologinės ligos, diabetas, virškinimo sutrikimai. Nenumokite į šią problemą ranka, nes ji gali gerokai apkartinti gyvenimą.
Blogas burnos kvapas vadinamas halitozė. Jį dažniau sukelia burnos ertmėje esančios bakterijos. Stomatitas, dantų ėduonis, gingivitas, t. y. Gajmoritas arba kitas nosies ertmės uždegimas, dėl kurio žmogus gali miegoti atvira burna. Angina ir lėtinis tonzilitas, t. y.
Saldus kvapas paprastai rodo kepenų patologiją arba hepatitą, rūgštų kvapą gali sukelti padidėjęs rūgštingumas virškinimo trakte.
Burnos kvapo priežastys ir sprendimo būdai
Kai dantys nepakankamai kruopščiai valomi, neprižiūrimi, nenaudojamas tarpdančių siūlas, o turint implantų - specialūs šepetėliai, tarp jų įstrigę maisto likučiai ima gesti ir skleisti blogus kvapus. Dėl to kaltos bakterijos, gyvenančios ant dantų ir liežuvio, kurį taip pat reikia valyti. Pūvantys, sugedę dantys taip pat neskleidžia rožių aromato.
Jeigu burnos gleivinė labai sausa (taip atsitinka sutrikus seilių liaukų veiklai ir susirgus kserostomija), ji neapsivalo savaime, susidaro palankios sąlygos daugintis ir plisti anaerobinėms sieros bakterijoms, kurios skleidžia itin aštrų kvapą.
Sergant kai kurių lokalizacijų vėžiu, kepenų ir kitomis metabolinėmis ligomis organizmas išskiria tam tikras chemines medžiagas, jų mišinius, kurie turi savitą kvapą, jis sklinda iš šių pacientų burnos.
Jei nustosite rūkyti, burnos kvapas išsyk pagerės. Jeigu burna nuolatos džiūsta, gerkite daugiau skysčių, naudokite specialius drėkinančius purškiklius, skalavimo priemones. Vietoje jų kasdien valgykite natūralaus jogurto be cukraus. Tyrimai rodo, kad jis sumažina medžiagų, kurios kaupiasi ant liežuvio ir sukelia blogą burnos kvapą, koncentraciją.
Burna gali džiūti ir nemaloniai atsiduoti dėl to, kad turite įprotį kvėpuoti per ją, o ne per nosį. Taip atsitinka ir stipriai knarkiantiems asmenims, ir netaisyklingai kvėpuojant bėgiojimo metu, dažniausiai pradedantiesiems bėgikams.
Ambroksolis: vaistas nuo kosulio
Ambroksolis aktyviai veikia kvėpavimo takų gleives, stimuliuoja epitelio mukociliarinį klirensą, skatina uždegiminio sekreto, patogenų, svetimkūnių pasišalinimą iš trachėjos ir bronchų.
Klinikiniai tyrimai ir medicinos praktika įrodo, kad ambroksolis gali reikšmingai pagerinti sergančiųjų ūminėmis ir lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis subjektyvią būklę ir savijautą bei gyvenimo kokybę.
Daugeliu mokslinių klinikinių tyrimų įrodytas ambroksolio veiksmingumas gydant įvairias ligas, pasireiškiančias kvėpavimo takų gleivių hipersekrecija, net ir tokias sunkias, progresuojančias, kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL).
Ambroksolis racionaliai dera su kitais kvėpavimo ligoms gydyti vartojamais vaistais - antibiotikais, imunomoduliatoriais, bronchodilatatoriais, gliukokortikoidais, antialerginiais.
Ambroksolio poveikis:
- skystina gleives ir padeda jas pašalinti iš kvėpavimo takų, gerindamas kvėpavimo takų virpamojo epitelio funkciją (mukociliarinį klirensą);
- slopina gleivinės uždegimą (uždegimo mediatorių citokinų, leukotrienų, histamino gamybą ir išskyrimą), pasižymi antioksidaciniu veikimu; slopina Na+ kanalus ir skausmo signalų plitimą jais);
- pagerina antibiotikų patekimą į bronchų ir plaučių audinį;
- gerina plaučių funkciją;
- skatina surfaktanto sintezę;
- sukelia saikingą bronchodilataciją.
Kitaip nei acetilcisteinas, kuris gali netgi sumažinti kai kurių antibakterinių vaistų aktyvumą, ambroksolis gerina antibiotikų patekimą į plaučius, didina antibiotikoterapijos veiksmingumą, sumažina komplikacijų riziką. Unikali ambroksolio savybė yra ta, kad jis padidina antibiotikų kiekį plaučių audinyje ir gleivėse.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Neįtikėtini Rožinės Gydymo Metodai Nėštumo Metu – Išbandykite Dabar!
- Neįtikėtina nauda mamoms ir kūdikiams – kodėl šie užsiėmimai keičia gyvenimus!