Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, sergančiųjų alerginėmis ligomis skaičius sparčiai didėja. Nuo alerginių kvėpavimo takų ligų kenčia net apie 20 procentų populiacijos. Tai alerginė sloga, alerginis akių junginės uždegimas, alerginė astma. Labai dažnai visų šių trijų alerginių ligų simptomai būna drauge.
Alerginių Ligų Priežastys
Ligos atsiradimo priežastis yra ne viena. Pastebėta, kad polinkis sirgti alergine liga gali būti paveldėtas. Kitos priežastys, kaip nustatė mokslininkai, yra infekcinių ligų sumažėjimas, didėjanti aplinkos tarša ir urbanizacija. Viso pasaulio mokslininkus domina šių ligų išsivystymo priežastys, atliekama daugelis mokslinių tyrimų.
Tik šių tyrimų dėka galime geriau suprasti ligą: jos priežastis, eigą, pasekmes. Tai leidžia sukurti naujus sėkmingus šių ligų gydymo būdus. Lietuvos gydytojai taip pat pastebi kasmet sparčiai augantį sergamumą šiomis ligomis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytojai pulmonologai, alergologai ir klinikiniai imunologai kartu su laboratorinės medicinos specialistais tiria šių ligų priežastis, ieško naujų ligos diagnostikos ir gydymo būdų.
Alerginės Kvapavimo Takų Ligos ir Namų Dulkės
Atvėsus orams, dažnas iš mūsų ištisas dienas praleidžiame uždarose patalpose: darbe ir namuose. Jose gausu namų dulkių erkių - mažų, be mikroskopo nematomų voragyvių. Šių erkių gausu patalpose, kur minkšti baldų apmušalai ir kilimai sudaro idealią aplinką joms gyventi. Namų dulkių erkių sukeltų alerginių ligų simptomai lengvai gali būti atpažinti kiekvieno.
Čiaudulys, nosies niežėjimas ar sutrikęs kvėpavimas gali būti nuolatinės alerginės slogos požymiai. Kartu dažnai rausta, niežti ir ašaroja akys. Kai kada varvanti, niežtinti nosis ir čiaudulys primena paprastą peršalimą. Tačiau jei simptomai užsitęsė keletą savaičių, galima įtarti alerginę slogą. Ši liga diagnozuojama paprastai - užtenka papasakoti savo ligos simptomus gydytojui ir atlikti alerginius odos testus ar specialius kraujo tyrimus.
Namų dulkių erkių alergenai ir pakitusi imuninės sistemos reakcija į juos sukelia ligą. Vyksta sudėtingos reakcijos, kuriose dalyvauja daugelis imuninės sistemos veikėjų - ląstelės ir baltymai, vadinami antikūnais. Pakartotinai įkvėpus alergeno imuninė sistema reaguoja sukeldama imuninį atsaką ir atsiranda ligos simptomų nosyje ar plaučiuose. Nuolatinis ar dažnas alergeno patekimas į kvėpavimo takus sukelia ilgalaikį arba lėtinį alerginį uždegimą.
Daugelis aplinkos veiksnių taip pat gali pabloginti ligos eigą. Dažniau alerginėmis ligomis serga tie asmenys, kurių artimi giminaičiai taip pat kentėjo nuo alerginės ligos. Jei jau nuo ankstyvo amžiaus aplinkoje gausybė alergenų, susirgti alergine liga yra didelis pavojus. Reikia pastebėti, kad šiomis ligomis dažniausia suserga vaikai ir jaunuoliai.
Alergijos Simptomai Vaikams
Čiaudėjimas, niežėjimas, odos bėrimas - šie simptomai parodo, kad vaikui prasidėjo alergija. Kas ją lemia: gyvenimo ypatumai, užteršta aplinka, maiste randamos pridėtinės medžiagos, paveldėjimas. Priežasčių yra ne viena. Tie, kurie susidūrė su alerginėmis reakcijomis žino, kad rasti kas alergizuoja labai sudėtinga. Bet įmanoma. Kai kurie vaikai, atrodo, yra alergiški netgi orui. Uodo įkandimas, suvalgytas saldainis ar išgerta ramunėlių arbata baigiasi niežėjimu, tinimu ar kita alergijos išraiška.
- Čiaudulys
- Niežėjimas
- Odos bėrimas
- Sloga
- Akių ašarojimas
- Kosulys
Alergijos Diagnozavimas
Šiandiena sveikatos specialistai rekomenduoja tyrimus, kurie padeda nustatyti alergijos priežastis. Šie tyrimai nėra skausmingi, atliekami nesudėtingai, todėl gali būti daromi ir vaikams.
Gydytoja alergologė supažindina su nepagražinta realybe - šiuo metu Europoje apytiksliai kas ketvirtas žmogus serga alerginiu rinitu. Jis nustatomas atsižvelgiant į paciento nusiskundimus bei atliktus tyrimus: odos dūrio mėginius arba specifinių imunoglobulinų įkvepiamiems alergenams, nustatymą.
Odos dūrio mėginiai - labai greitas alergijos nustatymo būdas. Šios procedūros metu alergenų lašai lašinami ant vidinio dilbio paviršiaus, tuomet milimetro smaigalio adata įduriama į paciento odą, palaukiama 15 minučių ir pasirodo rezultatai, kuriuos galima vertinti. Dūrio vietoje paraudusi ir šiek tiek patinusi ranka parodo, kad žmogus turi tam tikros rūšies alergiją.
Kitas būdas, kuris padeda išsiaiškinti, ar žmogus alergiškas - paciento kraujo ištyrimas laboratorijoje. Paėmus kraują nustatomi specifiniai imunoglobulinai E tam tikram alergenui. Priklausomai nuo to, kokie specifiniai imunoglobulinai nustatomi, sprendžiama apie paciento įsijautrinimą namų dulkių erkėms, žiedadulkėms, gyvūnų plaukams ar pelėsiniams grybams.
Alergijos Gydymas
Tai yra pagrindinis ligos gydymo ir profilaktikos metodas, leidžiantis išvengti alerginės ligos pasireiškimo ar paūmėjimo. Medikamentų alerginėms kvėpavimo takų ligoms gydyti yra įvairių - vartojamų per burną, lašinamų į akis, purškiamų į nosį ir įkvepiamųjų.
Modernus ir veiksmingas alerginių kvėpavimo takų ligų (alerginės slogos ir astmos) gydymas yra alergenų specifinė imunoterapija. Gydant šiuo būdu mažinamas žmogaus jautrumas alergenui, palaipsniui keičiant organizmo imuninį atsaką ir užtikrinant toleranciją alergenui. Šis gydymo būdas sumažina ar pašalina alergijos požymius, jau per pirmuosius gydymo metus sumažina vaistų nuo alergijos vartojimo poreikį, neleidžia atsirasti kitoms alergijoms, neleidžia alerginiam rinitui progresuoti iki astmos.
Toks gydymas trunka 3-5 metus, o jo teigiamas poveikis užtrunka net iki 10 metų baigus gydymą. Taip gali būti gydomi ir vaikai, ir suaugusieji. Norint įveikti alergines ligas, reikalingos žinios apie jas. Klinikiniai stebėjimai ir moksliniai tyrimai leidžia geriau suprasti jų kilmę ir sudaro sąlygas naujų, efektyvesnių gydymo metodų pritaikymui.
Bendradarbiaujant mokslininkams, gydytojams ir pacientams galima daugiau sužinoti apie ligą, išmokti ją valgyti, išvengti komplikacijų ir pagerinti sergančiųjų alerginėms ligomis gyvenimo kokybę. Anot jos, efektyviausias bet kokios alergijos gydymas - alergeno vengimas, tačiau tai neretai būna neįmanoma išeitis.
Vis tik, tam, kad organizmas ne taip audringai reaguotų į sąlytį su alergenu, taikoma specifinė imunoterapija. Jos metu yra palaipsniui didinama gydomojo alergeno dozė. Tokiu būdu dažnai pasiekiamas geras rezultatas. Šis gydymas trunka mažiausiai tris metus, tačiau kantrybė dažniausiai vainikuojama gera gyvenimo kokybe.
Kaip Sumažinti Alergenų Kiekį Namuose?
Visiškai iš namų, antklodės ar pagalvės, užpildytos natūraliu pluoštu, išprašyti šių nematomų ir nemalonių gyvių tikrai nepavyks, tačiau alergiški vaikai turėtų kuo mažiau kontaktuoti su dulkių erkutėmis. Dulkių erkutės intensyviausiai dauginasi 25 laipsnių temperatūroje ir 75-80 proc. drėgmėje, todėl visi specialistai rekomenduoja tėveliams, kurie augina alergiškus vaikus ar patys kenčia nuo alergijos, reguliariai vėdinti miegamojo patalpas arba naudoti specialius drėgmės pertekliaus surinkėjus.
Kita ginklas prieš dulkines erkutes - švara ir šviesa. Kartą per savaitę būtina kruopščiai išvalyti kambarius, kilimus, užuolaidas ir net pliušinius vaikų žaislus, kuriuose taip pat knibžda šių alergijos sukėlėjų.
- Patalynės užvalkalus reikėtų keisti bent kas savaitę.
- Skalbti ne mažesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje.
- Čiužinius ir kilimus reikia siurbti su geru dulkių siurbliu.
- Stengtis pirkti ne minkštus, o odinius baldus.
- Kilimų apskirtai patarčiau neturėti.
Taip pat drėgna šluoste kruopščiai valyk dulkes nuo baldų, radiatorių, gėlių lapų. Jei nori sumažinti alergenų kiekį namuose, atsisakyk dulkes traukiančių daiktų. Rekomenduojame be gailesčio atsisveikinti su pliušiniais žaislais, pagalvėlėmis, įvairiais smulkiais suvenyrais, džiovintų gėlių kompozicijomis ar verbomis iš Kaziuko mugės.
Patarimai Alergiškiems Vaikams Renkantis Patalynę
Daugeliui tėvų dar vaikystėje jų pačių tėvai ar seneliai tiesiog „įkalė“ į galvą, kad pati geriausia vaikiška patalynė yra pagaminta tik iš natūralių medžiagų, tokių kaip plunksnos ar pūkai. Taip, natūralūs užpildai išties yra labai švelnūs odai, miego metu leidžia jai kvėpuoti, tolygiai paskirsto drėgmę bei temperatūrą, todėl naktimis kūnas patiria maksimalų komfortą. Deja, tokie patalai, ypač tada, jei nėra tinkamai vėdinami ir prižiūrimi, tampa idealia vieta gyventi dulkių erkutėms.
Nuo tų laikų, kai sintetiniai patalynės užpildai graužė ir erzino odą, technologijos patobulėjo per kelis šviesmečius. Latekso, silikonizuoto poliesterio pluoštu ar jo kamuoliukais, viskozės ir elastano putų poliuretanu, sinteponu ir kitomis sintetinėmis medžiagomis užpildytos pagalvės ar antklodės, skirtos vaikams ir suaugusiesiems, savo savybėmis nei kiek nenusileidžia natūralioms medžiagoms.
Tokia patalynė yra atspari drėgmei, kūno odai leidžia kvėpuoti, todėl miego metu neprakaituojama, nesukaupia drėgmė. Visgi, į alerginius susirgimus linkusiam vaikui, specialistai rekomenduoja rinktis sintetinio užpildo patalynę ir medvilninius jos užvalkalus.
Mitai Apie Alergiją
Vis dėlto nors apie ją šiandien kalbama ir rašoma išties daug, bet paprastai dalijamasi klaidingomis nuomonėmis apie tai, kas tai yra, kokios priežastys, kokie simptomai ir kaip su ja kovoti. Ne, alergija - ne liga, o būsena, pasireiškianti alerginiais sutrikimais. Alergija dulkių erkutėms pasireiškia šienligės ir astmos simptomais: nosies tekėjimu, čiauduliu, niežuliu, akių ašarojimu, dusuliu.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Neįtikėtini pratimai pilvo stangrinimui po gimdymo – atgaivinkite savo figūrą greitai ir efektyviai!
- Ar Tikrai Reikia Notaro Patvirtinimo Vaikui Išvykstant Į Angliją? Sužinokite Svarbiausią Informaciją!