Kiekvienos vasaros pabaigoje ištinka mokyklos pasiruošimo karštinė, kai prekybos centrai prisipildo kanceliarinių priemonių, nusidriekia eilės prie uniformų, socialiniai tinklai mirga nuo informacijos, kaip pasiruošti mokyklai, kaip motyvuoti vaikus ir pan.
Vaikų teisės ir pareigos
Visų pirma, svarbu įsisąmoninti, kad vaikas turi teisę ne tik mokytis, bet ir žaisti. Vadinasi, kaip ir visais kitais gyvenimo atvejais, taip ir šiuo, reikia atrasti ir išlaikyti pusiausvyrą tarp vaiko teisės mokytis ir teisės žaisti. Metodai, kaip ir vaiko poreikiai, gali būti skirtingi. Svarbiausia, kad mokymasis atitiktų vaiko galimybes ir poreikį įgyti žinių, socializuotis ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui.
Kaip žinoma, vaiku laikomas asmuo iki 18 metų, kurio įstatyminiu atstovu yra tėvai arba globėjai. Nepaisant to, augant vaiko gebėjimams, atsakomybė pačiam priimti tam tikrus su jo gyvenimu susijusius sprendimus taip pat didėja.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje nustatyta, kad asmenims iki 16 metų mokslas privalomas. Tai yra ne tik vaiko teisė, bet ir pareiga. Vaikas iki 16 metų negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo švietimo programas, privalo reguliariai lankyti mokyklą, be pateisinamos priežasties nepraleisti pamokų ir kitų privalomų ugdymo proceso užsiėmimų.
Vis dėlto, kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, mokyklos nelankančių vaikų skaičius vis dar išlieka pakankamai didelis, t. y. 16-17 tūkst. vaikų iki 16 metų. To priežastys įvairios.
Primintina, kad pagal Švietimo įstatymą, tėvai (globėjai) privalo vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos yra suėję 5 metai, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Taip pat tėvai (globėjai) privalo vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Tėvai, netinkamai vykdantys šias pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Vis dėlto, valstybė nesiekia bausti tėvų - pirmiausia ji siūlo pagalbą vaikui ir šeimai.
Vaiko nuomonės svarba
Kaip minėta pirmiau, augant vaiko gebėjimams, didėja ir jo galimybės pačiam priimti sprendimus. Pavyzdžiui, vaikas nuo 14 metų turi teisę pasirinkti vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką.
Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad visus sprendimus dėl vaiko turėtume priimti ne taip, kaip suaugusiems atrodo geriau, o kartu su vaiku. Vaiko nuomonės išklausymas ir vaiko dalyvavimas priimant su jo gyvenimu susijusius sprendimus - tai vienas svarbiausių vaiko teisių apsaugos principų.
Todėl tėvai, spręsdami su vaiku susijusius klausimus, turėtų bandyti tartis tarpusavyje, įgyvendinti ne savo svajones ir ne siekti pateisinti savo lūkesčius turėti „tobulą” vaiką, o padėti vaikui susivokti greitai besikeičiančiame pasaulyje ir atrasti jame savo vietą.
Švietimo prieinamumas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje nustatyta, kad mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Švietimo įstatyme nurodyta, kad mokymas valstybinėje ir savivaldybės mokykloje pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti, yra nemokamas. Tačiau nevalstybinėje mokykloje mokestį už ugdymą, mokymą nustato mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas).
Girdime diskusijas apie tai, kad mūsų šalyje vis labiau jaučiamas vaikų suskirstymas į tuos, kurių tėvai gali apmokėti vaikų ugdymo išlaidas privačiose mokyklose, ir tuos, kurie lanko nemokamas ugdymo įstaigas. Gali skirtis ne tik ugdymo paslaugų kokybė, pvz., geresnės mokymo priemonės, mažesnės klasės ir pan., bet ir pasiekti rezultatai.
Vis dėlto, jei vertintume baigiamųjų egzaminų rezultatus, jie rodo, kad nemažą dalį geriausių įvertinimų surenka vaikai ne iš didžiųjų miestų ir privačių ugdymo įstaigų, o besimokantys valstybinėse ar savivaldybių mokyklose.
Švietimo įstatyme nustatyta, kad individualiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kitomis) mokinį aprūpina tėvai (globėjai). Pažymėtina, kad mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje, nemokami pietūs skiriami nevertinant šeimos gaunamų pajamų be atskiro tėvų (globėjų) prašymo.
2023 m. valstybė truputį padidino finansavimą švietimui, tačiau, kaip matyti, mokytojai ir toliau lieka nepatenkinti per mažu darbo užmokesčiu ir per dideliu darbo krūviu. Verta sutikti, kad ne kiekvienas gali būti mokytoju, todėl pasirinkusiems šį kelią ir norintiems bei galintiems juo eiti, turėtų būti teisingai atlyginta. Tačiau „teisingai” kiekvienas supranta skirtingai.
Tėvų vaidmuo ugdant atsakomybę
„Tiek teisių, tiek ir atsakomybių tėvai savo vaiką turi mokyti nuo mažų dienų. Ir labai svarbu, kad vaikas suvoktų, jog šie du dalykai - neatsiejami. Juk kartu su teisėmis ateina ir atsakomybės“, - sako vaiko teisių gynėja G. Salickienė.
Pašnekovė kaip vaiko atsakomybių pavyzdį pasitelkia būtent vaikų teises: „Vaikas turi teisę į pagarbą, o jo atsakomybė - gerbti save ir kitus, nesvarbu, kokia kitų žmonių išvaizda, kultūra, pažiūros, tikėjimas. Taip pat vaikas turi teisę į sveikatos priežiūrą, bet turi nepamiršti ir pats saugoti savo ir aplinkinių sveikatą. Dar reikia laikytis susitarimų ir taisyklių. Mokytis, ugdyti savo gabumus. Tai ne tik teisė, bet ir atsakomybė.“
Žinoma, geriausia pamoka ta, kuri rodoma savu pavyzdžiu. Tad tėvams G. Salickienė pataria kasdien rodyti vaikams, kodėl svarbu atsakingai atlikti priskirtus darbus, laikytis susitarimų, gerbti aplinkinius. Be to, vaikui svarbu žinoti, kad švarūs namai, skanus maistas, nauji daiktai neatsiranda savaime. Tėvai dėl to sunkiai dirba, nes viena iš jų atsakomybių - užtikrinti visokeriopai laimingą vaikystę savo vaikams.
Žinodami, kad ir jų tėvai turi tam tikrų atsakomybių ir jų laikosi, vaikai matys pozityvų pavyzdį ir jiems patiems bus lengviau tas pareigas prisiimti. Tiesa, G. Salickienė priduria, kad pagarba, tolerancija yra tas rodiklis, kurio kiekvienas turi mokytis nuo mažumės. Ir netgi suaugusiems kartais šią atsakomybę pravartu prisiminti.
Kaip skatinti vaiko atsakomybę
Vieno būdo, kaip skatinti nesavanaudišką, empatišką vaiko elgesį, vaiko teisių gynėjai neturi. Tačiau net ir tame amžiaus tarpsnyje, kai teisės vaikui svarbiau už atsakomybes, vaiko teisių gynėjai su tėvais dalinasi keliomis išties veiksmingomis auklėjimo priemonėmis: „Geriausia išeitis - bendravimas. Kaltinimai, pykčiai, ultimatumai problemos neišspręs, tačiau ramus pokalbis gali. Atsakomybes vaikui priskirkite palengva, neverskite, bet bandykite susitarti gražiuoju. O jeigu patiems susitarti su vaiku neišeina, visada galima kreiptis į specialistus.“
Didysis iššūkis neretai iškyla ankstyvos paauglystės metu. Tai tas laikas, kai saviraiška, turiningas laisvalaikis kuriam laikui jauno žmogaus mintyse praranda prasmę. Vietą užima socialiniai tinklai, draugai, kurie ne visada daro gerą įtaką. Tokiu atveju vaiko atsakomybės gali nukentėti.
Tėvų, mokytojų ir kitų specialistų pareiga yra, esant reikalui, tas atsakomybes vaikui priminti. „Paauglystės laikotarpiu ne vaikas ateina pas tėvus, bet tėvų atsakomybė yra eiti pas vaikus, belsti ir klausti: „ar galime pasikalbėti“, „ar galime aptarti“, „ aš norėčiau su tavimi nueiti ten“, „gal planuojame kartu nueiti ten“. Paauglystės laikotarpiu labai svarbus yra pačių vaikų įsitraukimas į bendrą veiklą. O juos įtraukti, paskatinti gali būtent šeima“, - aiškina pašnekovė.
Mokyklos sutarčių sudarymas
Problema kartais kyla dėl vaikų mokymo sutarčių sudarymo, nutraukimo, pakeitimo, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, abu tėvai turi teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme bendru sutarimu. Todėl idealiu atveju, net ir esant nustatytai vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų, abu tėvai turėtų tartis dėl vaikui tinkamos ugdymo įstaigos parinkimo ir su ja sudaryti mokymo sutartį.
Deja, dažnai situacija gali būti priešinga, kai tėvai nesutaria dėl konkrečios ugdymo įstaigos, jos vietos ir pan. Tokiu atveju kilusį ginčą reikėtų spręsti pasitelkiant tarpininkus, mediatorius. Jei ir mediacijos metu nepavyksta rasti sprendimo, t. y.
Panašus:
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Bembis ir jo vaikai: jautri istorija apie gamtą ir šeimą
- Inga Jankauskaitė: viskas apie vaikus, šeimą ir karjerą
- Ar Reikia Lyginti Naujagimio Drabužėlius? Ekspertų Nuomonės ir Naudingi Patarimai
- Džimbos Vaikai – Neįtikėtina Kalėdų Žvaigždelės Istorija, Kuri Sužavės Visus!