Lietuvoje pastojančių paauglių skaičiai vis mažėja, tačiau vis tiek išlieka didesni nei Vakarų Europos ar Skandinavijos šalyse.
Paauglių gimstamumo rodikliai Lietuvoje
Paauglių kūdikių gimstamumo rodiklis nurodo vaikų, gimusių tūkstančiui 15-19 metų amžiaus merginų, skaičių.
Lietuvoje rodikliai iš tiesų gerėja, tai yra vis mažiau vaikų gimsta paauglėms merginoms. Šiuo atveju kalbame apie gimstamumo rodiklį. Ir šis rodiklis ypatingai pagerėjo per pastaruosius kelerius metus.
Tarkime, 2019 metais jis buvo 10 gimimų tūkstančiui 15-19 metų amžiaus paauglių, o 2022 metais - 6.
Tiksliai negaliu pasakyti, bet spėčiau, kad įtakos turėjo pandemijos laikotarpis, nes 2020, 2021, 2022 metai su tuo siejasi, buvo pereita į nuotolinį mokymą ir bendravimo intensyvumas buvo žymiai mažesnis.
Kai žiūriu kitų šalių duomenis apie tos pačios amžiaus grupės paauglių gimstamumą, tai daugelyje šalių rodikliai irgi sumažėjo būtent šiuo laikotarpiu.
Jei kalbėtume apie jauniausias paaugles merginas, tai yra 15-17 metų, tai jų gimdymai visuomet buvo laikomi probleminiais. Jo augimas didžiausias buvo paskutiniais sovietmečio metais, maždaug nuo 1987 metų ir jau paskui nepriklausomybės laikotarpiu.
Iš duomenų matau, kad kiekvienais metais jų būna gana nemažai, visuomet virš šimto, ne taip seniai buvo keli šimtai. Galbūt keli šimtai absoliučiais skaičiais atrodo daug, bet jei žiūrėtume procentaliai, tai Lietuvoje didžioji dauguma paauglių nėštumų baigiasi gimdymu.
Pavyzdžiui, 2021 ir 2022 metais, atitinkamai 74 proc. ir 71 proc. nėštumų baigėsi vaiko susilaukimu.
Priežastys, lemiančios didesnius paauglių nėštumo skaičius Lietuvoje
Pagrindinės priežastys, lemiančios didesnius skaičius nei Vakarų Europoje ar Skandinavijoje:
- Pajamų bei socialinė-ekonominė nelygybė šalyje.
- Ryškūs skirtumai tarp galimybių gyvenant mieste ir kaime.
- Neišsamus lytinis švietimas arba jo nebuvimas.
- Konservatyvios kultūrinės nuostatos visuomenėje.
- Mąstysena „man taip nenutiks“.
Gyvenimo įgūdžių programos problemai spręsti nepakaks, nes dalis merginų vyro ar vaikino susiradimą, šeimos sukūrimą mato kaip pabėgimo kelią nuo smurto ar prastos padėties savo šeimoje.
Kai kada paauglės merginos nesuvokia potencialios prievartos elemento ar galios disbalanso: pavyzdžiui, vaikinai atsisako naudoti prezervatyvus, ragina nebijoti, yra kur kas vyresni, spaudžia dėl lytinių santykių.
Kai kuriais atvejais paaugliams trūksta žinių apie lytinius santykius, kontracepciją, bet ne visuomet: kartais žinios yra, bet tam tikrose situacijose jos lieka nepanaudotos, ypač jei tai susiję su alkoholio vartojimu.
Visuomenėje trūksta vaikinų atsakomybės akcentavimo, nes nėštumas ir teoriškai, ir praktiškai tampa merginos problema.
Lietuvoje medikamentinis abortas leidžiamas iki 9 nėštumo savaičių, chirurginis - iki 12 nėštumo savaičių. Jeigu yra medicininės indikacijos, tada gydytojo sprendimu nėštumą galima nutraukti iki 22 nėštumo savaičių. Pacientė priimti sprendimą savarankiškai gali nuo 16 metų pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą.
Socialinė-ekonominė nelygybė ir paauglių gimstamumas
Bendrai yra manoma, kad šalims vystantis, gerėjant ekonominei situacijai, gimstamumas tarp paauglių iš esmės natūraliai mažėja.
Šalyse gerėjant ekonominei situacijai apskritai gimstamumas linkęs mažėti, atsiranda kiti žmonių poreikiai, aukšto ekonominio išsivystymo šalyse užauginti vaiką tampa sunkiau ir brangiau.
Ir su paauglių gimstamumo rodikliais matome, kad didžiausias gimstamumas yra Afrikos šalyse, Lotynų Amerikos šalyse, o Europoje jie sąlyginai mažesni.
Bet yra tyrimai, kurie rodo, kad jeigu pačioje šalyje didelis nelygybės mastas, tai toje šalyje, tikėtina, bus didesni paauglių gimstamumo rodikliai.
Kaip pavyzdys pateikiamos Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios išsiskiria gana aukštais paauglių gimstamumo rodikliais, nors tai aukšto išsivystymo šalis. Viena iš priežasčių, mokslininkų nuomone, labai didelė socialinė nelygybė.
Jei kalbėtume apie Europą, tai vieni didžiausių paauglių gimstamumo rodiklių yra Bulgarijoje ir Rumunijoje. Tarkime, jeigu Lietuvoje 2021 metais buvo 6,6, tuo metu Bulgarijoje buvo 36,5, tai yra gerokai aukštesnis. Kai Norvegijoje - 1,7, Švedijoje - 2,4.
Skandinavijos ir Vakarų Europos valstybėse paauglių gimstamumo rodikliai yra gerokai mažesni nei Lietuvoje, bet jei paimtume tas šalis, kurios prasčiau išsivysčiusios, tai ten rodikliai daug aukštesni.
Bet socialinė-ekonominė lygybė yra vienas iš veiksnių, jų yra ir daugiau. Mokslininkai taip pat mini bendrą kultūrą bei požiūrį į seksualinius santykius.
Kultūrinės nuostatos ir lytinis švietimas
Yra šalių, pavyzdžiui, Skandinavijos ir Vakarų šalys, kur ta kultūra laisvesnė. Visų pirma, tokiose šalyse užtikrinamas pilnavertis lytinis švietimas mokyklose, kai kuriose šalyse subsidijuojama kontracepcija, tas prieinamumas prie kontracepcijos yra paprastesnis, nereikia tėvų sutikimo, jei norima nutraukti nėštumą. Vienas iš tokių svarbesnių veiksnių, tai reprodukcinės sveikatos paslaugų prieinamumo užtikrinimas.
Romų bendruomenėse nėra neįprasta mergaitėms gana anksti ištekėti ir susilaukti vaikų. Manau, kad tai tikrai susiję. Kai peržvelgiau naujausius duomenis, tai šalys, kur paauglių gimstamumo rodikliai pandemijos laikotarpiu ir po jo nesumažėjo arba sumažėjo nežymiai, yra Bulgarija, Rumunija, Vengrija, o būtent šiose šalyse gyvena nemažos romų bendruomenės.
Kadangi romų vaikai gana anksti iškrenta iš formalios švietimo sistemos, spėčiau, kad pandeminio laikotarpio suvaržymai neturėjo didelės įtakos jų tarpusavio bendravimo dažnumui. Bet tautinis elementas turi įtakos.
Jeigu kalbėtume apie Lietuvą, tai mes pastebėjome, kad aukšti rodikliai yra kai kuriose Lietuvos savivaldybėse. Viena iš tų savivaldybių yra Šalčininkų. Šiuo atveju irgi galima kelti hipotezę, kad tai susiję su tuo, jog ten gyvena didelė dalis lenkų tautybės žmonių. Gali būti, kad mokyklose nėra informacijos apie lytinį švietimą.
Nors mes turėjome mokyklose kompromisinę Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą, formaliai ji buvo, pagal ją reikėjo informuoti apie kontracepciją, bet praktikoje, kai mes kalbėdavomės su mokytojais, tai nuo kiekvieno mokytojo priklausydavo, ką jis nuspręsdavo kalbėti. Nebuvo institucinės atsakomybės.
Pavyzdžiui, mes turėjome atvejų, kai vienoje mokykloje kalbindavome kelis mokytojus, tarkime, biologijos ir etikos - pagrindinių pamokų, kur jau būtų erdvės kalbėti apie lytiškumą. Bet vienas mokytojas nežino, ką kitas mokytojas pasakoja savo pamokose.
Etikos mokytoja sako, aš tikrai apie kontracepciją nekalbu, nes apie tai kalba biologijos mokytoja, o biologijos mokytoja sako, oi ne aš tikrai apie kontracepciją nekalbu, kalbu apie tai, kaip blogai yra nutraukti nėštumą, ir rodau filmus, kaip vyksta nėštumo nutraukimas ir kaip tai baisu.
Labai daug laisvės buvo palikta pačiam mokytojui, nebuvo metodinės medžiagos, dauguma mokytojų būdavo pasimetę, kaip visa tai įtraukti.
Galima kelti hipotezę, kad tokiose savivaldybėse, kaip Šalčininkų, apie kontracepciją nebuvo kalbama arba tokių pamokų išvis nebuvo, galbūt ten stipresnės pronatalistinės, prieš abortus nuostatos.
Prievarta ir galios disbalansas
Bent jau mūsų tyrime net tais atvejais, kai vyras būdavo daug vyresnis, pavyzdžiui, dešimčia metų, tai merginos pačios to netraktuodavo kaip prievartos, nors, aš manyčiau, kad kai yra toks didelis amžiaus skirtumas, tai tikrai nėra lygiaverčiai santykiai, yra galios disbalansas.
Aišku, galios disbalansas gali susiformuoti ne tik skirtingos amžiaus poroje, abu gali būti ir panašaus amžiaus, bet kartais vyras daro spaudimą merginai.
Mūsų tyrime buvo atvejis, kai paauglė norėjo nutraukti nėštumą, bet mama nepritarė, o norint nutraukti nėštumą, kai paauglė jaunesnė nei 16 metų, reikia tėvų sutikimo.
Toje poroje vyras buvo vyresnis apie 10 metų, o mergina buvo 17-metė. Bet kai ji pastojo, jie susituokė. Jau interviu metu jie gyveno kaip šeima. Pati mergina buvo iš socialiai pažeidžiamos aplinkos, probleminės šeimos, tai ji jautėsi labai laiminga, nes galėjo pabėgti iš savo šeimos.
Merginos, su kuriomis kalbėjomės, nematė kitų galimybių išeiti iš savo artimiausios aplinkos. Jeigu tu gyveni disfunkcinėje aplinkoje, kiek yra galimybių gerai mokytis? Kaip tu gali susikaupti ir projektuoti savo ateitį, konstruoti ją per pasiekimus, mokyklos baigimą, planavimą stoti į universitetą? Tiesiog nėra tokių galimybių, nėra tokių svarstymų ir gaunasi, kad vienintelis kelias yra suaugti, gyventi suaugusiojo gyvenimą, tuo pačiu išeiti iš savo disfunkcinės šeimos bei kurti savo šeimą, galbūt sutikti vyrą, kuris užtikrintų gerovę, kaip tuo metu įsivaizduojama šeimos gerovė.
Dalis atvejų buvo, kai merginos pačios norėjo susilaukti vaikų būdamos 17 metų. Jau norėjo kurti šeimą, mokykla nebedomino, tėvų šeimoje nebuvo gera situacija.
Ir čia yra ta kita medalio pusė. Mes kalbame apie lytinį švietimą ir kad jis tikrai svarbus. Aš irgi manau, kad tai svarbi dedamoji, bet tai nėra dalykas, kuris išspręs šį klausimą pilnai. Nes kita dedamoji yra mūsų jau aptarta socialinė-ekonominė nelygybė ir čia jau ne lytinio švietimo klausimas, o tiesiog galimybių nematymas gyventi kitaip.
Gyvenimo įgūdžių programa
Aš nemanau, kad programa paveiktų tą dalį paauglių. Aišku, čia galima svarstyti. Gyvenimo įgūdžių programa yra kur kas platesnė, ten kalbama ir apie seksualinę prievartą, kas yra sutikimas lytiniams santykiams, o ši dalis irgi y...
Kai kurios paauglės nesupranta, kad laukiasi, ir apie tai sužino iš mamos įtarimų pastebėjus pasikeitusią išvaizdą. Kitos nepilnametės, bėgdamos nuo girtuokliaujančių tėvų, jau sulaukusios 16-os planuoja šeimą ir mano, kad susilaukti kūdikio - gera mintis.
„Yra atvejų, kai merginos nesuprato, kad laukiasi. Jos nepastebėjo savyje vykstančių pokyčių, tik mamos po kiek laiko iš išvaizdos pasikeitimų įtarė, kad dukros gali lauktis. Tikrai akivaizdu, kad mergina dar nėra pasiruošusi būti mama, kai ji net nepažįsta savo kūno, nesupranta pokyčių, yra per jauna. Tokiais atvejais nėštumas pastebimas labai vėlai, kai jau nebegali jo nutraukti, nėra kito pasirinkimo - tik gimdyti“, - interviu portalui LRT.lt sako V.
Savo tyrime analizavome atvejus, kai kūdikis gimsta paauglėms iki 19 metų. Lietuvoje, pavyzdžiui, mūsų motinystės ir vaiko priežiūros atostogos susietos su darbu. Jei nedirbta - o kaip galima tai spėti būnant tokio amžiaus, tėvai gauna labai mažas išmokas.
ES vidurkis siekia 5,2 paauglių gimdymų tūkstančiui 15-19 metų merginų, o Lietuvoje šis rodiklis buvo virš 7. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vakarų Europos šalyse, Skandinavijos šalyse, tie rodikliai artimi nuliui, o ypač maži pačioje jauniausioje paauglių grupėje.
Taip iš dalies gali būti ir dėl to, kad jei paauglė pastoja, ten gali būti dažniau nutraukiamas nėštumas. Pas mus kitaip - Lietuvoje labai stiprus pronatalistinis diskursas (nuostatos, palaikančios prokreacinę elgseną), o abortas labai demonizuojamas.
Dažnai net nesvarstoma - visa aplinka paaugles stumia į tokią situaciją, kad „jau geriau pagimdyk - kaip nors“.
Paauglių gimdymų klausimu Lietuva - aukščiau ES vidurkio. ES šalių vidurkis apima daug įvairių šalių, tarp jų yra tokios šalys kaip Bulgarija ir Rumunija, kuriose šie rodikliai ypač aukšti, kelis kartus aukštesni nei ES vidurkis, todėl jos vidurkį labai pakelia.
Lietuvoje dar iki šių metų nėštumo nutraukimas paauglei buvo leistinas tik su tėvų sutikimu, ji pati negalėjo priimti to sprendimo.
Taip pat kalbame apie tam tikrą kultūrinę aplinką - mažiau paauglių gimdo tose šalyse, kuriose paauglių seksualinis elgesys nėra stigmatizuojamas, kur manoma, kad tai tikėtina paauglių gyvenimo dalis. Svarbus aspektas - ir lytinis švietimas. Matome koreliaciją, kad paaugliai mažiau gimdo tose šalyse, kuriose yra vadinamasis visapusiškas lytiškumo ugdymas, įtraukiantis mokslinę informaciją apie tai, kaip apsisaugoti nuo nėštumo, lytiniu keliu plintančių ligų. Tada paaugliai turi žinių, kaip apsisaugoti nuo nėštumo.
Paauglių nėštumai kaimuose
Atliktame tyrime rašote, kad Lietuvos kaimuose paauglių nėštumų rodikliai visą tiriamąjį laikotarpį išlieka dvigubai didesni nei miestuose. Matėme, kad kaimuose rodiklis buvo dvigubai didesnis beveik visu tiriamu laikotarpiu.
Tai iš dalies susiję su tuo, kad neretai kaimuose moterys greičiau susilaukia vaikų, galbūt turi kitokią gyvenimo trajektoriją nei mieste gyvenančios moterys. Netgi tarptautiniai tyrimai rodo, kad yra koreliacijos tarp ankstyvų paauglių gimdymų ir socialinės atskirties šalies viduje. Jei šalies viduje yra didelių socialinių skirtumų, socialinės nelygybės, tikėtina, kad paauglių gimstamumo rodiklis ten bus didesnis. Lietuvoje ši taisyklė taip pat pasitvirtino.
Tyrimas atskleidė, kad tos moterys, kurios susilaukė vaikų paauglystėje, turėjo žemesnį išsilavinimą, kartais tik pagrindinį, jos dažniau gyvendavo didelėse šeimose, kai viename namų ūkyje gyvena daugiau nei penki ar šeši asmenys.
Interviu paprastai nepradedi nuo savo tyrimo klausimo, bandai pažinti žmogų. Tai įvadinis klausimas, kad žmogus galėtų atsipalaiduoti, bet šiame tyrime daugeliui merginų tai buvo toks skaudus klausimas. Tokios tragiškos ir labai skausmingos istorijos.
Vakarų moksliniai straipsniai labai dažnai sako, kad visi ankstyvi gimdymai būna nenorimi, tokiame amžiuje neplanuoti, kad taip įvyksta atsitiktinai. Kai kurios mergaitės, būdamos 16 metų, mano, kad gera mintis dabar susilaukti vaiko ir kurti savo šeimą, nes gyvenimas dabartinėje šeimoje yra toks sudėtingas ir tragiškas, kad nėra kito būdo, kaip išeiti iš tos situacijos.
Kyla daug etinių klausimų - jei vyras vyresnis, ar nėra seksualinės prievartos elementų. Pačios paauglės to taip netraktavo, jos manė, kad tai įvyko abipusiu sutarimu.
Visgi dažniau buvo taip, kad vyrai nepasilikdavo merginų gyvenime, paaiškėdavo, kad jie turi savų problemų, galbūt tam tikrų priklausomybių, nedirbdavo. Nemažai atvejų, kai, panašu, merginų gyvenimas pasidarydavo blogesnis, gimus vaikui, nes vaiku reikia rūpintis, jį reikia išlaikyti, o partneris visiškai prie to neprisideda.
Buvo ir tokių atvejų, kai merginos vaikų neteko, negalėjo jiems suteikti tinkamų sąlygų ir juos pasiėmė globos įstaigos.
Vienos labiausiai sukrėtusių situacijų, kai merginos nesuprato, kad laukiasi.
Tikrai akivaizdu, kad mergina dar nėra pasiruošusi būti mama, kai ji net nepažįsta savo kūno, nesupranta pokyčių, yra per jauna.
Merginos pasakodavo apie pasibjaurėjimą savo kūnu. Buvo ir labai skaudžių pasidalijimų, kad paauglės svarstydavo apie pasitraukimą iš gyvenimo, nes manė, kad negali, kad nepajėgs.
Kai kurios merginos susidūrė su patyčiomis mokykloje, tai taip pat siaubinga. Sunkūs tie atvejai, kai partneris nedalyvauja, kai nepripažįsta, kad jis tėvas, neigia, kad tai jo vaikas.
Prisimenu skaudų atvejį, kai mergina pasakojo, kad norėjo nutraukti nėštumą, bet mama neleido, sakė, kad pagimdytų, užaugins. Situaciją ji prisimena su skausmu, sakė, kad labai nenorėjo vaiko gimdyti, norėjo nutraukti nėštumą ir negalėjo.
Prisimenu ir kitą istoriją. Globos namuose gyvenanti mergina pastojo, o ją globos namų darbuotoja ragino „susitvarkyti, nutraukti nėštumą“. Jai tai buvo taip nepriimtina, taip užgaulu.
Ankstyvų nėštumų padariniai
Akcentuojama, kad ankstyvi nėštumai veikia ir paauglės, ir kūdikio sveikatą, gali būti sunkesnis nėštumas ir sunkesnis gimdymas.
Tačiau yra ir kitų iššūkių - sustabdyti mokslai, užkirstas kelias mokslą tęsti universitete, mažesnės karjeros galimybės, atotrūkis darbo rinkoje.
Merginos nebūtinai susilaukia tik vieno vaiko - kai kurios, būdamos paauglėmis, susilaukia ir antro, trečio vaiko. Mūsų tyrimo duomenys rodo, kad maždaug 10 proc. pirmo vaiko susilaukusių paauglių susilaukia ir antrojo.
Negana to, kad neturime normalios paauglių nėštumų prevencijos, bet neturime ir vėlesnės pagalbos. Viskas paliekama savieigai arba institucijų personalo geranoriškumui.
Merginos skundėsi, kad būna sudėtinga susitarti mokyklą baigti nuotoliniu būdu, kad mokyklų vadovai nelankstūs. Kita paauglė skundėsi, kad negavo vietos darželyje, todėl metais ilgiau turėjo būti su vaiku. Valstybiniame darželyje buvo pasakyta, kad jai jokių prioritetų nebus, kad ji nėra vieniša ar daugiavaikė motina, todėl nebus jokios pirmenybės.
Visuomenės požiūris
Užsiminėte, kad dažnai merginai neduodama pasirinkti, aborto klausimas nekeliamas, alternatyvos tarsi nėra. Šioje srityje dirbantys ekspertai taip pat sako, kad naudojamės mergaitėmis demografiniams rodikliams gerinti, kad nuskamba argumentų, jog Lietuvos visuomenė sensta, mažėja gimstamumo rodikliai, todėl jei mergina pastoja, ji turėtų nėštumą tęsti, tai tarsi matoma kaip teigiamas dalykas. Tam, kad keistųsi situacija, turėtų keistis ir visuomenės požiūris?
Susiduriu su požiūriu, kad „nieko tokio, tegu gimdo, vis tiek lietuvių trūksta“. Bent jau būtų rūpinamasi tomis merginomis, sudaromos sąlygos kokybiškai auginti vaikus. Bet tai klasikinis kovojančiųjų prieš abortus požiūris - jiems vaikai rūpi tik iki gimimo.
Požiūris, kad jei anksti susilaukiama vaiko, tai viskas tik į gera, yra nesąžiningas. Tada ir socialinė politika, įvairios demografinės politikos orientuotos į „pagrindinę“ problemą - mažą gimstamumą.
Neretai girdime argumentą, kad vaikams nereikia pasakoti apie lytiškumą, nes tai gali paskatinti ankstyvą seksualinį gyvenimą, ankstyvus nėštumus. Bet ir jūs pasakojote apie atvejus, kai paauglės net nesupranta, kad laukiasi. Apie kokias žinias galima kalbėti? Paauglė neturėjo jokių žinių, bet laukiasi.
Žinios labai svarbu. Aišku, veikia ne tik žinios, bet ir socioekonominis kontekstas, galios žaidimų santykis. Gali turėti žinių, bet jei tavo partneris daug vyresnis, žinios gali būti nepritaikytos.
Dažnai metama ta korta, kad jei paaugliams pasakosi apie kontracepciją ar lytinius santykius bei sutikimą, tai paskatins paauglius turėti ankstyvų lytinių santykių. JAV atlikti tyrimai rodo, kad paauglės iš tų valstijų, kuriose yra susilaikymu grįsta lytinio švietimo programa, turi daug didesnę tikimybę pastoti nei, pavyzdžiui, europietės paauglės.
Prieštaraujanti tam, kad lytiškumo informacija būtų įtraukta, pusė vartoja tokias sąvokas kaip lytinis ugdymas ir lytinis švietimas. Žinoma, visi gali turėti savo nuomonę ir atstovauti skirtingoms pozicijoms, bet yra šioks toks muilinimas - turėtų būti aiškiai įvardijama, kas slepiasi po tuo lytiniu ugdymu. Slepiasi manymas, kad lytinis švietimas turi būti grįstas susilaikymu iki santuokos. Tai abstinencija grįstas lytinis švietimas. Nežinau, ar kas nors mano, kad šiuolaikinėje visuomenėje tai yra adekvatu.
Naivu tikėtis, kad, jei nesuteiksime informacijos, vaikai jos neieškos kitur. Vaikai naršo internete, kalbasi su bendraamžiais - informacijos daug, tačiau kyla grėsmė, kad tuo atveju, jei nesuteiksime tinkamos, mokslu pagrįstos informacijos, vaikai jos gaus iš kitur, tik ji gali būti žalinga, netiksli.
Be abejonės, tikrai tą grėsmę įžvelgiu. Mokyklose turėtų būti suteikiama žinių, nenukrypusių į vieną ar kitą pusę, tiesiog faktinė informacija. Itin svarbu kalbėti apie sutikimą turėti lytinių santykių, kas tai yra, ką tai reiškia.
Lūkestis, kad tėvai atliks tą funkciją, yra naivus. Tėvai taip pat nėra turėję adekvataus lytinio švietimo, nes jo tikrai ilgą laiką nebuvo. Labiau hierarchiniame tėvų ir vaikų santykyje lytiškumo temos ne visada atrodo priimtinos, jau nekalbant apie tai, kad dalis vaikų nebūtinai turi tėvus. Iš kur šiems vaikams gauti tos informacijos, kas turėtų atlikti tą funkciją?
Aš neįžvelgiu didelių baimių, manau, kad programa reikalinga. Tikrai reikėjo ko nors naujo, adekvatesnio šiems laikams. Vykdydami savo tyrimą, kai dar veikė ankstesnė programa, kalbėjome su mokytojais - ir tada jie buvo nepatenkinti, kad nebuvo jokių gairių, jie nežinojo, kaip ką integruoti, nebuvo aiškios tvarkos.
Buvo atvejų, kai, pavyzdžiui, biologijos mokytojas parodo filmą apie abortą, „kaip tai baisu“, bet nekalba apie kontracepciją, nes „tai kenkia sveikatai“. Neturėdami gairių, mokytojai vadovaujasi savo pačių nuovoka, kaip jie patys supranta, kas yra svarbu.
Kai kurie mokytojai buvo išėję kažkokius kursus, kaip vėliau paaiškėjo, juos vedusios organizacijos turi sąsajų su religinėmis organizacijomis. Tarkim, jie išėjo lytiškumo ugdymo mokymus, gavo daug reikalingos informacijos apie tai, „kokia žalinga moderni kontracepcija“, ir tai puikiausiai dėstė mokyklose. Dabar matau, kad programa iki galo nėra ištobulinta, neaišku, kas už šią programą prisiims institucinę atsakomybę.
Aš pačioje programoje nepastebėjau ko nors blogo, atvirkščiai - ir turinys pateiktas nuosekliau.
Statistika ir požiūris
Kasmet nėštumą nutraukia apie 900 paauglių, o apie tūkstantį pagimdo, tačiau ginekologė teigia, kad paauglių nėštumų skaičius kasmet po truputį mažėja. Pasaulinės literatūros duomenimis, paaugliai per pirmuosius lytinius santykius nesisaugo - praeina net metai, kol jie pradeda reguliariai naudoti kokią nors kontracepciją, todėl teigiama, kad apie 50 proc. nepilnamečių pastoja per pirmąjį lytinio gyvenimo pusmetį.
Medikai visada už gyvybės išsaugojimą, tačiau kiekvienu atveju reikia vertinti realią situaciją. Tačiau tikrai neteisinga gąsdinti, kad jeigu jos nutrauks pirmą nėštumą, vėliau negalės susilaukti vaikų. Pasaulinė vaisingumo asociacija nėra įtraukusi nėštumo nutraukimo į galimų nevaisingumo priežasčių sąrašą. Taigi mes neturime jokios teisės gąsdinti, nes tokie gąsdinimai neparemti moksliniais tyrimais.
Intymūs santykiai
Kalbėdami apie intymius santykius mes dažnai pamirštame, kad tai vienas iš natūralių žmogaus poreikių, kurių nepatenkinus kyla psichologinių problemų. Konsultacijų metu dažnai pastebiu, kad mano klientės drovisi apie tai kalbėti.
Kai sakau, kad tai natūralus žmogaus poreikis, į kurį būtina atsižvelgti lygiai taip pat, kaip į valgymą, miegą, meilės ir prieraišumo jausmus, jos labai sutrinka, nes nežino, kaip apie tai kalbėti. Tikrai nemažas procentas moterų intymius santykius laiko ne poreikiu, o savo pareiga vyrui. Ką tokia moteris gali papasakoti savo dukrai?
Panašus:
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Bembis ir jo vaikai: jautri istorija apie gamtą ir šeimą
- Inga Jankauskaitė: viskas apie vaikus, šeimą ir karjerą
- Knygos suaugusiems alkoholikų vaikams: pagalba ir supratimas
- Atskleisk Tikslų Gimimo Laiką Su Vedų Astrologija, Feng-shui Ir Numerologija – Sužinok Dabar!
- Sužinokite viską apie motinystės ir tėvystės pašalpas Lietuvoje – kaip gauti didžiausias išmokas!