Gyventojų apklausos rodo, kad net trečdalis lietuvių nežino, kad kartu su giminaičio turtu jie gali paveldėti ir jo finansinius įsipareigojimus. Kai kuriais atvejais giminaičio įsiskolinimus gali tekti padengti ir asmeninėmis lėšomis.
Skolos Paveldimos Tik Su Turtu
Taigi, kokiais atvejais vaikai gali paveldėti tėvų skolas? Su tokiu klientų klausimu neretai susiduriantys skolų išieškojimu užsiimančių įmonių atstovai paaiškina, jog LR Civilinio kodekso 5.1 straipsnis numato, kad paveldėti galima ne tik materialinį turtą (nekilnojamus ir kilnojamus daiktus), tačiau ir nematerialinius dalykus, įskaitant vertybinius popierius, prekinius ženklus, patentus, o taip pat ir palikėjo turtines prievoles, įskaitant finansinius įsipareigojimus. Paprasčiau tariant, priimdami paveldimą turtą, jūs kartu priimate ir visas galimas skolas.
Pagudrauti šiuo atveju taip pat greičiausiai nepavyks - Lietuvos įstatymai numato, kad paveldėtojas negali priimti palikimo dalimis, todėl turi apsispręsti rinktis arba jį visą (o tai reiškia - ir su potencialiomis skolomis), arba nieko. Skolų išieškotojai ir antstoliai, gavę pranešimą apie skolininko mirtį, sustabdo jo vardu pradėtas vykdomąsias bylas iki tol, kol paaiškėja skolininko turto paveldėtojai.
Tuo atveju, kai žmogus nepalieka jokio materialinio turto, kurį būtų galima paveldėti ar perduoti valstybei, skolų išieškojimas yra nutraukiamas. Svarbu žinoti, jog asmens skolos po mirties savaime neišnyksta - visi finansiniai įsipareigojimai „prikabinami“ prie jo turto. Tokios skolos gali atitekti mirusiojo turto paveldėtojui, jam oficialiai prisiimant paveldėjimą.
Paveldėtojas Gali Apsaugoti Savo Turtą
Kai kuriais atvejais per ilgus metus susikaupusios skolos gali būti itin didelės bei viršyti skolininko turto vertę. Svarstant, ar jums priimti gautą palikimą, svarbu atsižvelgti į konkretų individualų atvejį ir nuspręsti, ar tai padaryti verta, antraip padengti susikaupusias skolas gali tekti jau iš jūsų asmeninio turto. Tai numato Civilinio kodekso 5.52 straipsnis, kuriame įtvirtinta taisyklė, kad įpėdiniui priėmus palikimą už palikėjo skolas jis atsako visu savo turtu.
Kad taip nenutiktų, turto paveldėtojams rekomenduojama apsaugoti savo asmeninį turtą priimant palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Juo numatoma, kad paveldėtojas už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Lietuvos antstolių rūmai skelbia, kad dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą antstoliui dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Sudarę paveldėto turto sąrašą ir pasirašę reikiamus dolumentus, jūs užtikrinsite, kad visos galimos skolos būtų išskaičiuojamos tik iš minėtojo turto, o ne iš jūsų asmeninės banko sąskaitos. Dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo per tris mėnesius nuo palikėjo mirties datos reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Palikimo Priėmimas Pagal Turto Apyrašą
Palikimą priimantiems įpėdiniams tenka ne tik pasirūpinti paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už savininko skolinius įsipareigojimus, jeigu tokių buvo. Jeigu abejojama ir nežinoma, kiek palikėjas turėjo turto, ar jis turėjo skolų, tai patogiausia ir saugiausia priimti palikimą pagal paveldimo turto apyrašą.
Civilinio kodekso 5.53 straipsnis įtvirtina sąlygą, kad įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kiek priimama palikimo pagal apyrašą, tiek ir skolų palikėjas turi padengti, nesvarbu kokio dydžio jos yra. Jeigu skolos yra mažesnės, tai ir problemų nėra.
Įpėdiniai taip pat gali priimti mirusiojo turtą pagal įstatymą arba faktiškai pradėdami jį valdyti, tačiau šiais atvejais rizikuojama pavėluotai sužinoti apie palikėjo skolas. Natūralu, kad apie mirusiojo skolas dažnai nieko nežino tolimesni giminaičiai, su kuriais bendravimas buvo nutrūkęs. Bet praktikoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai nemalonios staigmenos užklumpa artimai bendravusius sutuoktinius.
Sudarydami apyrašą antstoliai patikrina visus oficialius registrus, kuriose gali būti informacijos apie palikėjo turtą ir skolas. Jeigu paveldimas būstas, tai teiraujamasi ir komunalines paslaugas teikiančių įmonių, ar nėra įsiskolinimų. Taip pat patikrinami duomenys Antstolių informacinėje sistemoje. Iš jų matyti, ar palikėjas buvo skolininkas arba išieškotojas.
Kaip minėta, šiuo metu notarai netgi primygtinai rekomenduoja sudaryti paveldimo turto apyrašą visada, kai įpėdiniais tampa nepilnamečiai ar neįgalūs asmenys. Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Paveldimo turto apraše antstolis pateikia visų palikimą sudarančių daiktų sąrašą ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas.
Asmeninio Pobūdžio Teisės ir Prievolės
Su palikėjo turtu gali būti paveldima didžioji dalis jo turėtų teisų ir skolų. Įpėdiniams nepereina tik asmeninio pobūdžio teisės ir prievolės. Tarp asmeninio pobūdžio teisių yra teisė į pašalpas, kurios buvo mokamos palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją (išskyrus įstatymo numatytas išimtis) ar iš palikėjo darbo santykių kylančios teisės ir pareigos.
Tačiau, jeigu palikėjui priklausę išlaikymo išmokos, pašalpa, pensija ar darbo užmokestis nebuvo išmokėti iki jo mirties, tai įpėdiniai įgyja teisę reikalauti šių lėšų. Kadangi įpėdinis už palikėjo skolas atsako paveldėto turto ribose, apyraše labai svarbu įrašyti ir tinkamą turto kainą. Todėl tais atvejais, kai yra didelės vertės turto ir skolų ir kai kyla abejonių dėl realios turto vertės, įpėdiniai neretai kviečiasi ir turto vertinimo ekspertus.
Vykdomųjų Dokumentų Pateikimo Senatis
Svarbus dalykas išieškojimo procese yra ir vykdomųjų dokumentų pateikimo senaties terminas. Bendrasis pateikimo terminas pagal Civilinio proceso kodeksą nuo 2011 m. spalio 1 dienos yra 5 metai (nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio d. buvo taikomas 10 metų pateikimo senaties terminas) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu išieškotojas nepateikia antstoliui vykdomojo dokumento ir sueina senaties terminas, jis praranda teisę reikalauti skolos grąžinimo priverstine tvarka.
Vis dėlto galiojantis senaties terminas yra pakankamai ilgas, kad išieškotojas turėtų galimybę kreiptis į antstolius. Pagal dabartinio CPK 606 straipsnį vykdomieji dokumentai dėl grąžinimo į darbą gali būti pateikti per vieną mėnesį nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. Terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų sprendimai, nustato atitinkami įstatymai.
Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos (alimentai), vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam yra priteistos išmokos. Šiam laikotarpiui pasibaigus, nesumokėti alimentai arba jų dalis išieškomi kaip bet kuri kita skola - t. y. sulaukęs 18 metų jaunuolis nepraranda teisės į tėvo nesumokėtus alimentus.
CPK 607 straipsnis numato, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti nutrūksta, kai dokumentas pateikiamas vykdyti. Jeigu išieškoma tik dalis skolos, arba dalį skolos geruoju sumoka pats skolininkas ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, senaties terminas taip pat nutrūksta. Naujas senaties terminas dėl likusios skolos dalies pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui.
Mokesčių Skolų "Nurašymas"
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnį valstybei nesumokėtų socialinio draudimo, muito ir kitų mokesčių bei su jais susijusių sumų (dažniausiai - delspinigių) - priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Galima sakyti, kad tokiu atveju mokesčių skolos „nurašomos“.
Panašus:
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Bembis ir jo vaikai: jautri istorija apie gamtą ir šeimą
- Inga Jankauskaitė: viskas apie vaikus, šeimą ir karjerą
- Pykinimas Nėštumo Metu: Kada Prasideda ir Efektyviausi Būdai Palengvinti Simptomus
- Nėštumo mėnesiai pagal savaites: išsamus ir paprastas vadovas kiekvienai mamai