Nėštumas - tai nepaprasta žmogaus kelionė. Per ateinančius mėnesius surinkome apie 12 mokslu paremtų knygų, išanalizavome daugybę mokslinių tyrimų, parsisiuntėme nėštumo programėles bei vienas su kitu dalinomės šimtais straipsnių. To informacinio srauto metu iškilo keletas įdomių faktų, kuriuos surinkau čia.
Nereta nėščiąsias vargina vidurių užkietėjimas. Tai nėra liga, o greičiau funkcinių sutrikimų, nulemtų nėštumo fiziologijos, simptomas. Laikoma, kad viduriai užkietėję tada, kai tuštinimasis retesnis nei 3 kartai per savaitę. Išmatos, esant vidurių užkietėjimui, yra sausos, kietos kaip akmenukai, sunkiai pasišalinančios.
Be to, vargina nemalonūs jutimai pilvo apačioje, skausmas defekacijos metu, nevisiško pasituštinimo jausmas po defekacijos. Užsilaikius išmatoms žarnyne, jos kietėja, džiūsta, susidaro dideli kamščiai, trukdantys išmatų evakuacijai ir dujų pasišalinimui. Vyrauja klaidinga nuomonė, kad žmogus privalo tuštintis kasdien. Iš tiesų žmonės tuštinasi įvairiai.
Yra duomenų, kad net 50 proc. nėščiųjų užkietėja viduriai. Vienoms tai atsitinka pirmojo nėštumo trečdalio metu, kitoms - nėštumo pabaigoje, o dar kitoms viduriai kietesni tik nėštumo pradžioje ir pabaigoje. Viduriai kietėja ir toms nėščiosioms, kurioms iki nėštumo niekada nebūdavo šio negalavimo. Vidurių užkietėjimą nulemia keli veiksniai, susiję su fiziologiniais pokyčiais nėščiosios organizme. Sumažėja vandens kiekis storojoje žarnoje, nes vanduo maksimaliai absorbuojamas į kraujo apytaką motinos ir vaisiaus reikmėms.
Todėl išmatos sausėja, džiūsta, kietėja. Vidurių užkietėjimą provokuoja geležies preparatai, kai kurie vaistai nuo skausmo, padidėjusio kraujospūdžio, antacidiniai vaistai, kalcio preparatai ir t.t. Neretai atkaklios obstipacijos priežastis būna moters skydliaukės funkcijos nepakankamumas (hipotirozė), kuri nėštumo metu gali pasunkėti. Užsitęsus vidurių užkietėjimui, pablogėja apetitas, atsiranda šleikštulys.
Vidurių užkietėjimas pradedamas gydyti koreguojant dietą. Nėščioji pirmiausiai turėtų gerti pakankamai vandens (1,5-2 litrus per dieną). Būtina sportuoti, rytais daryti lengvą mankštą, plaukioti, vaikščioti, judėti - tai sveika ne tik dėl bendros būklės, bet ir žarnyno veiklai stimuliuoti. Ypač svarbi augalinė ląsteliena (maistinės skaidulos), esanti daržovėse, vaisiuose, uogose, grūdinėse kultūrose, rupaus malimo duonoje, praturtintoje saulėgrąžomis, sėlenomis.
Rekomenduojama dienos norma yra apie 20 g, tačiau tokį kiekį maiste reikia pasiekti palaipsniui, per 2 savaites. Labai svarbu vartoti daug skysčių, nes be vandens augalinė ląsteliena neturi laisvinamojo poveikio ir gali sukelti žarnų užsikimšimą. Naujausių tyrimų duomenimis, maistinės skaidulos apsaugo ir nuo nėščiųjų preeklampsijos (nėščiųjų hipertenzijos).
Mikroklizmutės Microlax veikia vietiškai ir nesukelia pavojaus nėštumui. Jos suminkština išmatas ir patepa žarnų sieneles. Tai saugi ir efektyvi priemonė. Jos veikliosios medžiagos skatina vandens patekimą į žarnyną, sulaiko skysčius sukietėjusiame žarnyno turinyje, todėl susidaręs kamštis suminkštėja ir lengvai pasišalina. Tuo pačiu metu padidėja žarnyno turinio apimtis, jis suskystėja, ir atsiranda noras tuštintis. Veikliosios medžiagos nepraeina pro žarnyno sienelę ir toliau į organizmą nepatenka.
Jos nepakitusios pasišalina iš organizmo kartu su išmatomis. Dėl šių priežasčių ir dėl švelnaus poveikio Microlax ir rekomenduojamas nėščiosioms. Kas yra Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė Tai išskirtinai nėštumui būdinga būklė, kai dėl nėščiosios kūne atsiradusių pokyčių sutrinka jos kepenų veikla - tulžies rūgščių apykaita.
Pakitus kepenų veiklai sutrinka tulžies nutekėjimas, tulžies kapiliarai išsiplečia, juose padidėja spaudimas ir tulžies sudedamosios dalys patenka į limfinius kapiliarus ir per limfą pasiekia kraują, su kuriuo yra išnešiojamos po visą organizmą, taip per placentą pasiekdamos ir vaisių. Sergant intrahepatine nėščiųjų cholestaze tulžies druskos kaupiasi organizme ir sukelia niežulį. Tai dažniausias šios ligos simptomas, kuris praeina po gimdymo. Kokia šios ligos kilmė? Tikslios priežastys, kodėl atsiranda nėščiųjų intrahepatinė cholestazė, nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui įtakos gali turėti hormonų poveikis, paveldimumas ar aplinkos veiksniai Hormonai Manoma, kad padidėjęs nėštumo hormonų kiekis gali pakeisti kepenyse vykstančius procesus, kurių metu perdirbamos įvairios medžiagos.
Viena iš tų medžiagų - tulžies druskos. Pastebėta, kad dėl didesnio hormonų fono, intrahepatinė cholestazė dažniau pasitaiko moterims besilaukiančioms dvynių ar trynių. Genetiniai veiksniai Pastebėta, kad ši liga turi šeiminį polinkį, be to, didelė pasikartojimo rizika ir kito nėštumo metu. Moterims, kurių mamos ar seserys turėjo cholestazę, rizika atsirasti šiam sutrikimui nėštumo metu taip pat didesnė. Aplinkos veiksniai Nėščiųjų cholestaze dažniau serga moterys iš Šiaurės Amerikos ir Skandinavijos.
Kokie pokyčiai įvyksta nėštumo metu? Sutrikus kepenų funkcijai, moters kraujyje padaugėja tulžies rūgščių, kurios praeina placentos barjerą ir patenka į vaisiaus organizmą, amniono skystį. Patekusios į vaisiaus kraują, tulžies rūgštys gali nukeliauti į kitus audinius ir ten kauptis. Manoma, kad susikaupusios tulžies rūgštys gali sukelti staigią vaisiaus žūtį.
Staigios vaisiaus žūties priežastis nėra visiškai aiški, tačiau literatūroje nurodoma, kad smarkiai padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija vaisiaus audiniuose gali sukelti vaisiaus širdies ritmo sutrikimą ar placentos kraujagyslių spazmą (tokiu būdu sutrikdoma vaisiaus kraujotaka). Vaisiaus žūties rizika didėja augant tulžies rūgščių kiekiui motinos kraujyje. Ši rizika žymiai padidėja, kai TR yra ≥100 µmol/l bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Taip pat pastebėta, kad padidėjęs tulžies rūgščių kiekis moters kraujyje gali sukelti padidėjusią oksitocino receptorių gamybą gimdos raumenyse.
Oksitocinas tai hormonas, kuris skatina gimdą susitraukti. Oksitocinas yra labai svarbus gimdymo procesui. Būtent dėl padidėjusio šių receptorių kiekio įtariama, kad intrahepatinė cholestazė gali sukelti ir priešlaikinį gimdymą. Kokie ligos požymiai? Pagrindinis intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - niežulys. Tipiniu atveju (80 proc.) jis pasireiškia antrąjį ir trečiąjį trimestrą (dažniausiai po 28-osios nėštumo savaitės), retesniais atvejais (20 proc.) - pirmąjį trimestrą Niežulys Svarbu paminėti, kad bėrimai odoje nėra būdingi. Ant odos galima stebėti tik nusikasymo žymes.
Niežulio intensyvumas gali būti įvairus - nuo nežymaus iki labai intensyvaus ir net varginančio. Dažniausiai niežti padų ir delnų srityse, nors kartais pasitaiko ir viso kūno niežulio atvejų. Niežulys gali varginti nuolatos. Kai kurioms moterims niežulys sustiprėja naktį, dėl to gali sutrikti miegas, pablogėti nuotaika, suprastėti dėmesio koncentracija Svarbu paminėti, kad niežulys gali atsirasti ankščiau nei kraujo laboratorinių tyrimų pakitimai. Gelta Gelta - tai pageltusi oda ir akių odenos. Gelta pasireiškia ganėtinai retai, apie 10-20 proc. atvejų. Ji pasireiškia kraujyje padidėjus kepenyse gaminamo bilirubino kiekiui, kai rodikliai viršija 34 μmol/l.
Svarbu paminėti, kad gelta gali pasireikšti tik akių odenos (akių baltosios dalies) pageltimu. Kiti požymiai Itin retai gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, apetito stoka, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, šlapimo ir išmatų pokyčiai (šlapimas patamsėja, o išmatos pašviesėja). Išskirtinis ir labai dažnas intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - staigi simptomų baigtis po gimdymo. Visgi, retais atvejais simptomai gali tęstis ir pagimdžius.
Kaip nustatoma INC? INC nustatoma remiantis pacientės skundais bei atlikus kraujo tyrimus. Pagrindinis pacientės skundas, kai skiriami kraujo tyrimai - niežulys. Nors dažniausiai niežulys vargina rankų, padų ir pilvo odos sritis, jis taip pat gali būti ir labai nežymus, pasireiškiantis kitose kūno vietose. Kiti (retesni) požymiai, kuomet galima įtarti ir diagnozuoti INC: gelta, nuovargis, pykinimas, vėmimas, tamsus šlapimas, balkšvos išmatos. Pasireiškus skundams, iškart atliekami kraujo tyrimai (atliekami ryte - nevalgius ir negėrus skysčių):
- Tulžies rūgštys (pagrindinis kraujo tyrimas)
- Kepenų fermentai (AST, ALT, LDH)
Šie tyrimai kartojami periodiškai, siekiant stebėti ir vertinti skiriamo gydymo efektyvumą, ligos eigą.
Gydymo principai Pagrindinis INC gydymo tikslas - sumažinti simptomus ir nėštumo komplikacijų riziką. Pirmiausia, pacientėms akcentuojama mitybos korekcijos svarba. Sveika ir subalansuota mityba mažina išskiriamą tulžies rūgščių kiekį, todėl tai, iš esmės, yra vienas iš gydymo metodų. Pagrindinis ir labai svarbus vaistas, skiriamas INC gydymui - ursodeoksicholio rūgštis. Tai preparatas, kuris mažina kepenų fermentų kiekį, gerina tulžies tekėjimą kepenyse, mažina niežulį. Svarbu tai, kad naudojant šį vaistą mažėja perinatalinės nėštumo baigties tikimybė, t.y., mažėja vaisiaus pažeidimo, mirties rizikos bei didėja šansas, kad nėštumas bus sėkmingas, vaisius išnešiotas.
Šio vaisto dozavimą koreguoja gydytojas, atsižvelgiant į pacientės skundus, simptomų pasireiškimo laiką (pvz., vakaras, naktis), tulžies rūgščių kiekį kraujyje. Remiantis įvairiais tyrimų duomenimis nuatatyta, kad laikantis mitybos rekomendacijų ir vartojant skirtą gydymą, niežulys sumažėja iki 60-85 %, o visiškai išnyksta iki 41% pacienčių. SVARBU: ursodeoksicholio rūgštis yra saugi, kadangi neturi žalingo poveikio vaisiui ir naujagimiui.
žymės: #Nestumo #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Stiprus skausmas pilvo apačioje nėštumo metu: kada kreiptis į gydytoją?
- Stiprus maudimas pilvo nėštumo pradžioje: pagrindinės priežastys ir efektyvūs sprendimai
- Stiprūs pilvo skausmai nėštumo pradžioje: sužinokite priežastis ir veiksmingiausius sprendimus
- Stiprus pilvo skausmas nėštumo metu: pagrindinės priežastys ir efektyvūs sprendimai
- Neįtikėtina tiesa: kaip kūdikis maitinasi dar įsčiose – viskas, ką turite žinoti!
- Šokiruojančios Jaunimo, Netekusio Globos, Iššūkiai Lietuvoje – Atraskite Tikrąją Tiesą!