Nauji mokslo metai - nauji rūpesčiai tėvams, o dalis jų susiję ir su išaugusiomis sumomis korepetitoriams. Šiandien, kai vaikų fizinis aktyvumas mažėja, o ekranų laikas didėja, ši tema tampa ypač aktuali. Daugelis tėvų susiduria su dilema - ar leisti savo atžalą į papildomas treniruotes po pamokų, ar geriau skirti laiką akademiniams užsiėmimams ir poilsiui?
Moksliniai tyrimai rodo, jog norint pagerinti vaikų mokymosi rezultatus būtina dėmesį skirti ne tik papildomoms pamokoms, tačiau ir užklasinėms veikloms.
Sporto nauda vaikams
Reguliarus dalyvavimas sporto treniruotėse padeda vaikams išugdyti tvirtą fizinį pagrindą. Reguliarios treniruotės pagerina motorinių įgūdžių vystymąsi - koordinaciją, pusiausvyrą, lankstumą ir reakcijos laiką. Vaikų, kurie reguliariai sportuoja, raumenys stipresni, kaulai tankesni, o širdies ir kraujagyslių sistema veikia efektyviau. Taip pat reguliarus fizinis aktyvumas stiprina vaiko imuninę sistemą, mažindamas sergamumą peršalimo ligomis.
Fizinis aktyvumas glaudžiai susijęs su psichologine gerove. Sportuojantys vaikai patiria natūralų endorfinų išsiskyrimą, kuris gerina nuotaiką ir mažina streso lygį. Be to, treniruotės gali būti puikus būdas vaikams išreikšti save ir atrasti savo stiprybes.
Reguliarios treniruotės ugdo savidiscipliną ir atkaklumą. Vaikas mokosi, kad norint pasiekti geresnių rezultatų, reikia nuolat tobulėti, kartais pakentėti ir įdėti daug pastangų. Sportas taip pat moko vaikus priimti tiek pergales, tiek pralaimėjimus. Jie išmoksta džiaugtis pasiekimais, bet taip pat susitaikyti su nesėkmėmis ir iš jų mokytis.
Komandinės sporto šakos - krepšinis, futbolas, tinklinis - ugdo bendradarbiavimo įgūdžius. Treniravaotės skatina socialinę integraciją ir padeda vaikams užmegzti naujus ryšius už mokyklos ribų. Tai ypač naudinga drovesniems vaikams, kuriems kartais sunku užmegzti pokalbį klasėje. Vaikai taip pat išmoksta efektyviau komunikuoti - perteikti savo mintis, išklausyti kitus, duoti ir priimti grįžtamąjį ryšį. Šie įgūdžiai labai vertinami ir suaugusiųjų pasaulyje. Sportas moko empatiją ir pagarbą kitiems - tiek komandos draugams, tiek varžovams.
Mokslininkai nustatė, kad moksleiviai, pradėję aktyviai sportuoti, pasiekė geresnių rezultatų moksluose, be to, numetė svorio, sumažėjo patiriama psichologinė įtampa. Tokių tyrimų, patvirtinančių sporto naudą mokymosi efektyvumui, randame ne vieną. Taip yra todėl, kad užsiimant fizine veikla pagerėja smegenų aprūpinimas deguonimi. Fiziškai aktyvūs žmonės sumažina stresą ir geriau miega. Besimokydami tam tikrų fizinių judesių lavinamas neuroraumeninis sąmoningumas. Smegenys harmoningai vystosi, lavėja, gerėja koncentracija ir atmintis.
Tapyba kaip alternatyva sportui
Viena iš užklasinių veiklų - tapyba - gali tapti efektyviu sprendimu, padedančiu kovoti ir su vaikų priklausomybe nuo ekranų. Tai patvirtina ir moksliniai tyrimai. Tapyba vaikams padeda pailsėti nuo nuolatinės technologijų srovės ir susitelkti į savo jausmus, mintis ir idėjas. Tapybos užsiėmimuose reikia nuoseklumo ir dėmesio, tapant paveikslą vaikas turi skirti laiko detalėms, spalvoms ir formoms, o tai padeda gerinti dėmesio koncentraciją. Be to, eksperimentuojant, tyrinėjant spalvas ir formas bei ieškant sprendimų, kaip perteikti tam tikrą mintį ar emociją, kartu ugdomas ir kritinis mąstymas, nes vaikai turi tikslą pasiekti norimą rezultatą.
Tapyba gali būti puikus būdas vaikams išreikšti savo jausmus ir emocijas, padėti susidoroti su stresu, liūdesiu. Tapyba ypač padeda tose disciplinose, kur reikalingas vizualinis suvokimas, pavyzdžiui, geometrijoje ar fizikoje. Taip yra dėl to, jog tapantys vaikai greičiau išvysto aštrų žvilgsnį detalėms, mokosi pastebėti smulkius niuansus, spalvų skirtumus ir tekstūras. Kūrybingumas svarbus daugelyje mokymosi sričių, nuo lietuvių kalbos, muzikos pamokų iki matematikos uždavinių sprendimo.
Galimi iššūkiai ir kaip juos įveikti
Nors treniruotės daugeliu atvejų yra naudingos, svarbu aptarti ir galimus iššūkius, su kuriais gali susidurti treniruotes lankantys vaikai bei jų tėvai. Viena didžiausių rizikų yra vaiko fizinis ir psichologinis pervargimas. Kai treniruotės tampa per intensyvios, per dažnos ar per ilgos, vaikas gali pradėti jausti nuolatinį nuovargį. Psichologinis perdegimas pasireiškia, kai sportas iš malonios veiklos virsta našta. Vaikas gali prarasti motyvaciją, vengti treniruočių ar netgi jausti nerimą prieš jas.
Sporto traumos taip pat kelia susirūpinimą. Pernelyg intensyvi fizinė veikla, ypač augimo laikotarpiu, gali sukelti įvairias traumas - nuo raumenų patempimų iki rimtesnių sužalojimų. Kitas didelis iššūkis - laiko planavimas ir įvairių veiklų suderinimas. Treniruotės paprastai vyksta po pamokų ir gali užimti kelias dienas per savaitę.
Svarbiausias žingsnis - atpažinti, kad vaiko jausmai yra realūs ir svarbūs, net jei suaugusiojo akimis atrodo nepagrįsti. Vaiko baimė sporto treniruočių - natūralus reiškinys, kurį galima suprasti ir įveikti taikant tinkamas strategijas. Nuoseklumas, kantrybė ir besąlygiškas palaikymas padeda vaikams atrasti džiaugsmą judesyje ir kolektyvinėje veikloje.
Patarimai tėvams, kaip padėti vaikui įveikti baimę sportui
- Pasikalbėkite apie jausmus, išsiaiškinkite priežastis, pasiūlykite laikiną pertrauką ir ieškokite alternatyvių veiklų.
- Rinkitės individualius ar mažesnių grupių užsiėmimus, atsižvelkite į vaiko asmenybę ir pageidavimus.
- Prievarta didina baimę; rekomenduojama skatinti palaikyti, bet nenuteikti prieš sportą.
Tėvų vaidmuo
Tėvų įsitraukimas ir palaikymas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko sėkmę ir pasitenkinimą sportine veikla. Svarbu rodyti susidomėjimą vaiko veikla - klausinėti apie treniruotes, pasiekimus, iššūkius. Tačiau šis susidomėjimas neturėtų virsti apklausa ar tardymu. Stenkitės dalyvauti vaiko sportiniame gyvenime - lankykitės varžybose, padėkite treniruočių dienomis. Tai rodo, kad vertinate vaiko pastangas ir interesus.
Venkite pernelyg akcentuoti rezultatus. Pergalės ir medaliai yra malonūs, tačiau jie neturėtų tapti pagrindiniu tikslu. Akcentuokite pastangas, tobulėjimą, sportinių vertybių mokymąsi. Atpažinkite signalus, kada vaikas patiria per didelį spaudimą. Jei pastebite, kad jūsų vaikas pradeda vengti treniruočių, skundžiasi fiziniais negalavimais prieš užsiėmimus, praranda anksčiau turėtą entuziazmą - tai gali būti ženklai, kad kažkas negerai.
Atviras ir konstruktyvus bendravimas su treneriais yra esminis sėkmingo sportinio kelio elementas. Susipažinkite su treneriu, jo darbo metodais ir filosofija. Jei kyla problemų ar klausimų dėl treniravimo metodų, kalbėkite tiesiogiai su treneriu, ne vaiko akivaizdoje.
Su vaiku kalbėkite apie jo patirtis treniruotėse atvirai ir nuoširdžiai. Užduokite atvirus klausimus, kurie skatina diskusiją, o ne tik „taip” ar „ne” atsakymus. Mokykite vaiką prisiimti atsakomybę už savo sportinį kelią. Padėkite jam išsikelti realius, pasiekiamus tikslus ir apmąstyti, kaip jų siekti.
Galiausiai, būkite geru pavyzdžiu. Jūsų požiūris į fizinį aktyvumą, sportą, pergales ir pralaimėjimus daro didžiulę įtaką jūsų vaiko požiūriui.
Sportuojančių mergaičių palaikymas
Vis dėlto, kas septinta mergaitė Lietuvoje brendimo laikotarpiu (11-17m.) nustoja sportuoti arba sumažino sporto intensyvumą. Beveik trečdalis tyrimo apklaustųjų atskleidė, kad pagrindinė priežastis - aplinkinių palaikymo ir paskatinimo sportuoti trūkumas.
Daugiau nei pusė tyrimo metu apklaustųjų merginų, kurios sportavo brendimo laikotarpiu, teigia, kad aktyvus gyvenimo būdas pagerino jų fizinį pasirengimą, kas trečiai padidėja pasitikėjimas savimi ir gebėjimas susidoroti su stresu. Pasak kineziterapeutės Agnės Jonkutės, sporto veiklos, ypač komandinės, padeda merginoms ugdyti bendradarbiavimo įgūdžius, mokytis spręsti problemas ir siekti tikslų.
Štai keletas teiginių, paremtų tyrimo duomenimis:
- 57% apklaustų merginų įvardija pagerėjusį fizinį pasirengimą.
- 37% - padidėjusį pasitikėjimą savimi.
- 27% - pagerėjusį gebėjimą susidoroti su stresu.
- 19% - užmezgė puikias draugystes.
- 15% - pagerino komandinio darbo įgūdžius.
- 10% - nurodo pagerėjusius lyderystės įgūdžius ir didesnę akademinę ar darbo sėkmę (9 proc.).
Agnės Jonkutės teigimu, sportas ne tik stiprina kūną, bet ir teigiamai veikia psichinę sveikatą. Fizinis aktyvumas padeda mažinti stresą, nerimą ir depresijos simptomus, gerina miego kokybę bei padeda susidoroti su emociniais iššūkiais, kurie dažnai kyla brendimo metu.
Mokytojų ir trenerių pareiga skatinti mergaites sportuoti ir rasti kitokių aktyvaus gyvenimo būdų. Svarbu atrasti širdžiai artimą sportą, kuris motyvuotų tobulėti ir suteiktų geras emocijas. Pasitaiko atvejų, kai nepasisekus tam tikroje srityje merginos apskritai praranda norą sportuoti. Mūsų kaip mokytojų ir trenerių pareiga stengtis, kad šis noras neblėstų ir pasiūlyti joms alternatyvas, kurios padėtų prisijaukinti aktyvų gyvenimo būdą.
Šaltinis: Delfi
Panašus:
- Sportas Nėštumo Metu: Nauda, Saugumas ir Rekomendacijos
- Sportas Planuojant Nėštumą: Galingi Patarimai Būsimoms Mamoms Sveikai Ir Energijai
- Sportas Nėštumo Metu: Saugūs Pratimai ir Nepakeičiami Patarimai Sveikai Nėštumo Kelionei
- Atraskite Efektyviausius Jautrių Vaikų Ugdymo Metodus Aplinkos Poveikiui Valdyti!
- Žydrūnas Plytnikas: Įdomiausi Faktai ir Nežinoma Biografija, Kurią Privalote Žinoti!