Šiame straipsnyje aptarsime kūdikių skiepijimo klausimus, įskaitant vakcinas nuo pneumokoko, vėjaraupių ir kitų infekcijų. Aptarsime argumentus už ir prieš skiepus, taip pat pateiksime informaciją apie įvairias vakcinas ir jų poveikį.
Pneumokokinė Infekcija ir Skiepai
Pneumokokinė infekcija (Streptococcus pneumoniae) yra ūmi bakterinė infekcija, kuri yra viena pagrindinių susirgimų ir mirčių priežasčių pasaulyje, kurių galima išvengti skiepijantis. Ši infekcija plačiai paplitusi tarp vaikų ir suaugusiųjų, ypač didelė rizika susirgti vaikams iki 5 metų ir vyresniems nei 65 metų asmenims. Pneumokokinė infekcija gali sukelti tokias sunkias ligas kaip meningitas, plaučių uždegimas, kraujo užkrėtimas ir dažniausią mažų vaikų ligą - ūmų vidurinės ausies uždegimą. Daugėja atsparių antibiotikams Streptococcus pneumoniae padermių. Tad nuo šios infekcijos geriausia apsisaugoti pasiskiepijant. Rekomenduojama skiepyti vaikus ir vyresnius nei 50 metų asmenis. Vakcinacijos efektyvumas yra daugiau nei 90 proc.
Šiuo metu Lietuvoje nuo pneumokokinės infekcijos naudojamos kelios vakcinų rūšys:
- „Synflorix“
- „Prevenar 13“
- „Pneumovax“
- „Apexxnar“
„Synflorix“ yra pneumokokinė polisacharidinė konjuguota vakcina, skirta apsaugoti nuo Streptococcus pneumoniae bakterijų nuo 6 savaičių iki 5 metų kūdikius ir vaikus. Šios bakterijos gali sukelti sunkias ligas: meningitą, sepsį ir bakteriemiją (bakterijos kraujyje), ausų infekcines ligas ar plaučių uždegimą.
„Prevenar 13“ vakcina skatina organizmą gaminti antikūnus ir saugo nuo 13 tipų Streptococcus pneumoniae bakterijų. Ši vakcina skiriama kūdikiams nuo 6 savaičių ir vaikams bei paaugliams iki 17 metų, kad padėtų apsaugoti vaiką nuo tokių ligų kaip meningitas (smegenų dangalų uždegimas), sepsis ar bakteriemija (bakterijos kraujyje), plaučių uždegimas (plaučių infekcinės ligos) ir ausų infekcinės ligos; suaugusiesiems nuo 18 metų, kad padėtų apsisaugoti nuo tokių ligų kaip plaučių uždegimas (plaučių infekcinės ligos), sepsis ar bakteriemija (bakterijos kraujyje) ir meningitas (smegenų dangalų uždegimas), kurias sukelia 13 Streptococcus pneumoniae bakterijų tipų.
„Pneumovax“ (PPSV23) vakcina rekomenduojama aktyviai vaikų (nuo 2 metų), paauglių ir suaugusiųjų imunizacijai nuo pneumokokų sukeliamų ligų. Tai - polisacharidinė vakcina, kuri apsaugo nuo 23 pneumokokų serotipų sukeltų invazinių pneumokokinių ligų.
„Apexxnar“ vakcina skiepijami visi nuo 6 savaičių amžiaus apsaugoti nuo bakterijos Streptococcus pneumoniae (S. pneumoniae) sukeliamos pneumonijos (plaučių infekcijos) ir invazinių ligų (ligų, kuriomis susergama, kai bakterija išplinta organizme). Apexxnar sudėtyje yra 20 skirtingų rūšių S. pneumoniae dalių.
Vėjaraupiai ir Skiepai
Vėjaraupiai (lot. varicella) - tai ūminė infekcinė liga, kuriai būdingas pūslinis odos bėrimas bei karščiavimas. Ligą sukelia Varicella Zoster virusai, priklausantys Herpes viridae šeimai. Tai ūminė virusinė liga, pasižyminti dideliu užkrečiamumu ir pasireiškianti dviem klinikinėmis formomis: vėjaraupiais ir juostine pūsleline (herpes zoster). Užsikrečiama oro lašeliniu keliu pro kvėpavimo takus, kai sergantysis kosti ir čiaudi. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai: pro odą, liečiant bėrimus. Sergantysis gali apkrėsti aplinkinius dvi dienas prieš išbėrimą, visą bėrimo laikotarpį ir penkias dienas po jo.
Pirmą kartą užsikrėtus Varicella zoster virusu, susergama vėjaraupiais. Dažniausiai serga 2-8 metų vaikai. Vėjaraupių inkubacinis periodas trunka 11-21 dieną. Vėliau pakyla temperatūra, ir odą bei gleivines išberia niežtinčiomis pūslelėmis. Vidutiniškai bėrimas turi apie 200-300 elementų, sunkesniais atvejais jų skaičius gali siekti 500. Beria apie 5 dienas. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotosios galvos dalies, liemens, rankų, kojų. Ant delnų, padų pūslelių paprastai nebūna. Pūslelės greitai trūksta ir susidaro kraujuojančių opelių, kurias skauda. Išbertas vietas kartais labai stipriai niežti, vaikas kasosi, net draskosi. Gali kamuoti pykinimas bei vėmimas. Sergantysis tampa vangus, blogiau valgo ir miega, gali skaudėti galvą.
Varicella zoster virusas patenka į žmogaus, persirgusio vėjaraupiais, nervų sistemos dorsalinius ganglijus ir išlieka juose visą gyvenimą prislopintos būklės. Ilgainiui šis virusas gali vėl suaktyvėti ir kliniškai pasireikšti juostine pūsleline (herpes zoster). Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, patyrę stresą, sergantys ŽIV, vėžiu, po chirurginių procedūrų, vartojantys steroidinių preparatų, po spindulinės ar chemoterapijos, kurių metu sumažėjo imuninės sistemos apsauginiai mechanizmai.
Vėjaraupių eiga dažnai būna lengvos formos. Tačiau kartais liga gali būti sunki, komplikuota ir mirtinai pavojinga, jei pažeidžiami vidaus organai (plaučiai, kepenys), smegenų dangalai, prisidėjus antrinei bakterinei infekcijai, jei liga komplikuojasi pūlingomis odos ir minkštųjų audinių ligomis (dėl to vėliau odoje lieka randai). Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra 25 kartus didesnė nei vaikams. Vėjaraupiai nėštumo metu gali būti persileidimo, priešlaikinio gimdymo, negyvo vaisiaus gimimo, apsigimimų, pvz., galūnių deformacijos, akių ir centrinės nervų sistemos vystymosi sutrikimų priežastis.
Specifinio vėjaraupių gydymo nėra. Sergantysis vėjaraupiais paprastai gydomas namie pagal gydytojo nurodymus. Kadangi tai užkrečiamoji liga, nuo ligos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas 10 dienų. Išbertas vietas rekomenduojama tepti 5 proc. kalio permanganato, 1 proc. briliantinės žalumos tirpalu ar eozino vandeniniu tirpalu. Briliantinė žaluma vaikams vis dar išlieka efektyviausias vaistas nuo vėjaraupių. Išbertas vietas galima tepti ir tepaliukais, mažinančiais niežėjimą. Burną, ypač pavalgius, patartina skalauti ramunėlių nuoviru ar furacilino tirpalu. Jei temperatūra aukštesnė kaip 38,5°C, būtina gerti vaistų nuo temperatūros. Galima vartoti ir antivirusinių vaistų, bet jie veiksmingi tik ligos pradžioje.
Vis dažniau visame pasaulyje apsaugai nuo vėjaraupių vartojama vėjaraupių vakcina. Vėjaraupių profilaktikai naudojama gyva patenuota vakcina, kurioje yra OKA vakcininis vėjaraupių viruso štamas. Vakcina pasižymi labai dideliu veiksmingumu, ji lengvai pakeliama ir nelabai reaktogeniška. Vaikams skiriama viena vėjaraupių vakcinos dozė, suaugusiesiems rekomenduojamos dvi vakcinos dozės (antroji skiriama praėjus 6 savaitėms po pirmosios). Vaikus nuo vėjaraupių gydytojai rekomenduoja skiepyti kartu su tymų-raudonukės-epiderminio parotito vakcina. Skiepytis nuo vėjaraupių tikslinga, nes skiepijimas apsaugo nuo sunkių bei įgimtų ligos formų.
- Kad vaikas kasydamasis nesusižalotų odos, reikėtų trumpai nukirpti nagučius, išvalyti panages.
- Maudykite vaiką, kai nukris temperatūra. Prauskite vėsiu vandeniu. Venkite šiltų vonių, nes stiprina niežėjimą.
- Kiekvienais metais JAV nuo vėjaraupių bei jų sukeliamų komplikacijų hospitalizuojama apie 11 000 ligonių ir užregistruojama apie 100 mirties atvejų.
- Kas penktas persirgęs vėjaraupiais vėliau suserga juostine pūsleline (herpes zoster)!
Kūdikių Tuštinimasis
„Kakutis“ ir „sysiukas“ yra vieni dažniausiai vartojamų žodžių auginant mažus vaikus. Naujagimis turi pasituštinti bent kartą per pirmas 48 valandas (tai reikalinga, kad medikai įsitikintų, kad neužakusi analinė anga). Pirmas dienas naujagimis tuštinasi mekonijumi - tamsiai žaliomis, bekvapėmis, tąsiomis ir lipniomis išskyromis. Maždaug 3-5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis, jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tuštinasi kelis kartus per parą. Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos). Pirmą kartą naujagimis turi pasišlapinti per 48 valandas. Pirmosiomis dienomis šlapinasi retai, šlapimas gali būti rausvas (dėl šlapimo rūgšties kristalų). Tai nėra normalu. Naujagimis turėtų pasituštinti bent 2 kartus per parą. Jei visą dieną nesulaukiate “kakučio”, gali būti, kad vaikui trūksta pieno.
Taip, mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų.
10-14 gyvenimo parą prasideda fiziologinis kataras (kitaip dar vadinamas fiziologiniu viduriavimu), kuomet naujagimis ima tuštintis skystomis išmatomis kelis kartus per parą. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tai nepavojinga, tačiau dirgina kūdikio odą, todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, ilgiau leisti pabūti be sauskelnių, tepti apsauginiais kremais pagal poreikį. Kataras prasideda dėl to, kad motinos pienas tampa brandus.
Reikėtų kuo skubiau susisiekti su gydytoju, nes viduriavimas gali reikšti infekciją. Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą. Tamsios, juodos išmatos, sudarytos iš suvirškinto kraujo (vad. „melena“). Raudonos žele pavidalo išmatos. Šviesios, beveik baltos išmatos. Spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies.
Lietuvos Infektologų Draugija
Lietuvos Infektologų draugija (LID) dalyvauja įvairiose iniciatyvose, tokiose kaip Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė bei Pasaulinė AIDS diena. Draugija taip pat vykdo apklausas apie visuomenės žinias susijusias su ŽIV/AIDS, hepatitais ir antibiotikų vartojimu.
Atsakymai į Klausimus
Šiame skyriuje rasite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie įvairias infekcijas ir jų gydymą:
- Kuo pavojinga juostinė pūslelinė? Neuralgija po juostinės pūslelinės yra dažniausia ir labai svarbi komplikacija. Skausmas kartais nepakenčiamas, intensyvėjantis prilietus ar atšaldžius odą, judant.
- Ar praėjus tokiam dideliam laikotarpiui yra prasmė pasitikrinti dėl Laimo ligos ir kitų erkių sukeliamų ligų? Jei šiuo metu nėra skundų, galėtų būti naudingas nebent serologinis tyrimas dėl erkinio encefalito. Dėl Laimo ligos nesant skundų tirtis nereikia, nes radus antikūnų kraujyje nesant klinikinių požymių gydymas neskiriamas.
- Ar yra tikimybė, kad antibiotikai nepadėjo, ir ta bakterija vis lieka pas mane organizme? Ar vis ją kažkur “pasigaunu”? Pūliniai lytinių organų srityje gali pasikartoti apie 6 proc. atvejų. Antibiotikai šalia chirurginio absceso gydymo gali būti skiriami tais atvejais, kai yra nepasveikimo ar infekcijos išplitimo rizika.
- Ar dabar tas auksinis stafilokokas likęs visam gyvenimui? Vien tik radimas S. aureus žaizdoje dar nereiškia, kad yra infekcija. Gali būti nešiojimas. Auksinis stafilokokas dažniausiai aptinkamas nosiaryklėje arba ant odos.
- Ar tie traukuliai negali būti susiję su hospitaline infekcija? Iš klausimo nėra aišku, iš kur išaugo bakterija. Čia galėjo būti hospitalinė šlapimo takų infekcija. Jeigu kartu buvo ir sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas, jo metu gali būti plaučių ir smegenų pabrinkimas, gali išsivystyti traukuliai.
- Ar greitieji ŽIV pasitikrinimo testai iš tiesų yra efektyvūs apie 99 proc.? Greitasis testas gali padėti įtarti ar atmesti ligą, bet tikrai ne 100 proc. Jeigu yra ŽIV įtarimas, reikia atlikti dar ir kombinuotą testą iš venos, nepaisant to, kad greitasis testas neigiamas.
- Ar tikslinga ši vakcina praėjus tiek laiko? Vakcina nuo pasiutligės suleidžiama kuo anksčiau, tačiau tikslinga ir praėjus daugiau laiko, jeigu yra bent mažiausias įtarimas.
- Ar išties atliekami tokie kraujo tyrimai ir ar tikslinga juos pasidaryti? Taip, tokie tyrimai yra atliekami. Jeigu yra įtarimas, kad žmogus galėjo persirgti erkiniu encefalitu, t. y. Ig G antikūnų prieš erkinio encefalito virusą tyrimas yra mokamas (apie 10 eurų), galima atvykti ir jį pasidaryti Infekcinių ligų konsultacinėje poliklinikoje.
- Kuriais atvejais, susirgus gripu, turi būti skiriami antigripiniai priešvirusiniai vaistai? Antigripiniai priešvirusiniai vaistai gali būti skiriami visiems, ypač komplikuoto gripo atveju ar esant sunkiai gretutinei patologijai.
- Ar kraujo tyrimas, nustatantis aezinofilų kiekį, yra patikimas? Kraujo tyrimas padeda orientuotis nustatant diagnozę. Jeigu nustatomas padidėjęs eozinofilų skaičius, viena iš priežasčių yra parazitai.
- Ar encefalomielitas pagydomas? Encefalitu vadinamas galvos smegenų parenchimos uždegimas. Nugaros smegenų uždegimas vadinamas ,,mielitu”. Jeigu tuo pačiu metu pažeidžiamos galvos ir nugaros smegenys, liga vadinama ,,encefalomielitu”.
- Kuo pavojinga šlapimo pasėlyje rasta Klebsiella pneumoniae? Besimptomė bakteriurija (kai teisingai paimtame šlapimo pasėlyje nustatomos bakterijos, nors kitų klinikinių infekcijos požymių nėra) yra dažna būklė įvairiose pacientų grupėse.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Ko reikia vaikui į lopšelį: būtiniausi daiktai ir patarimai
- Kiek Laiko Reikia Maitinti Kūdikį Krūtimi? Rekomendacijos ir Patarimai Mamoms
- Ar vykstant į Latviją reikia paso vaikui? Reikalavimai ir patarimai
- Sužinokite Naujagimio Galvos Apimtį: Normos, Patarimai ir Svarbiausi Aspektai
- Kur kreiptis dėl vaiko pinigų: Viskas apie išmokas ir paraiškas!