Beveik kiekvieno kūdikio gyvenime ateina diena, kai jis į burną įsikiša pirštą, nykštį ar net visą kumštį. Mamos sunerimsta, ar netaps pirštų čiulpimas ilgai užsitęsusiu žalingu įpročiu.
Pirštų Čiulpimas Kūdikiams: Natūralus Procesas
Jau mamos įsčiose vaikelis kažką veikia. Kartkartėmis sukruta, pabaksnoja alkūnėmis, pasispardo kulnais. O stebint vaikelį gimdoje tyrimo ultragarsu metu išsiaiškinta, jog dažniausias mažojo užsiėmimas - čiulpti savo rankelę (nykštį, pirštus, kumštį). Manoma, jog taip žmogučiai mokosi žindimo meno ir treniruoja burną bei lavina ir stiprina liežuvio raumenis būsimam svarbiausiam savo darbui gimus - maitinimuisi iš motinos krūties. Tikriausiai taip ir yra, nes nykštys vos ne idealiai atitinka gerai apžiotos krūties dalies formą kūdikio burnoje.
Gimusiam kūdikiui jau nebereikia būti susirietusiam, taigi ir jo rankos nutolsta nuo burnos. Kai naujagimis iškart paguldomas ant mamos krūtinės, jis priglunda ir girdi pažįstamą širdies plakimą, kuris mažylį nuramina, o sulenktos vaikelio rankos siekia kaip tik mamos krūtų spenelius. Juos čiuopdami, naujagimio pirštai dirgina spenelio odos nervinius receptorius ir skatina išsiskirti hormoną oksitociną iš mamos hipofizio į kraują. Todėl kiekvieną kartą kūdikiui žindant reikia jo rankas palikti laisvas, nesurišti vystyklais ir neapmauti pirštinėmis.
Pirštukų čiulpimas po gimimo tampa visiškai kitokiu elgesiu - mažylis siekia motinos krūties ir prigludęs prie jos patenkina savo poreikį pavalgyti. Tačiau žindymas yra ne tik būdas teikti kūdikiui geriausią maistą - motinos pieną, bet ir greitas bei užtikrintas vaikelio nuraminimas. Būna, jog pamatę pirštą kūdikio burnoje, pabūgę, kad tai netaptų blogu įpročiu, suaugę žmonės mažyliui į draugus įperša čiulptuką.
Išties „tuštukai“ yra didelių žmonių sugalvota apgaulinga priemonė, nesivarginant patenkinti tikruosius mažojo žmogaus poreikius. Todėl tai nėra geras problemos sprendimas. Vaiko pirštai, ypač nykštys, daug labiau negu čiulptukas-tuštukas atitinka žindamos krūties kūdikio burnoje formą. Siaurą tuštuką kūdikis laiko beveik sučiaupta burna - tarp vaiko dantenų lieka vos 4-5 milimetrų tarpas. Taip įpratęs, kūdikis, ir glaudžiamas prie krūties, plačiai nebeišsižioja, o sučiumpa burna tik spenelį. Tada kenčia abu: kūdikis - dėl neprivalgymo, o mama - dėl pieno sąstovio krūtyse ir traumuojamų spenelių (siurbiant ir maigant tarp dantenų) sukeltų bėdų. Dar viena blogybė - čiulptukai gali tapti infekcijos pernešėjais, ypač jeigu juos nuvalo aplaižydami sergantys suaugusieji.
Likus maždaug mėnesiui, kol išdygs pirmasis dantukas, kūdikis pradeda justi perštintį dantenų niežulį. Pats vaikas geriausiai išmatuoja šito jutimo intensyvumą, ir jeigu šis viršija kantrybės slenkstį, bando tą niežulį malšinti kasydamasis ranka ar pirštu. Tai kūdikiui teikia savotišką malonumą ir pažinimo džiaugsmą, todėl pirštai gali dar ne kartą grįžti į burną ir ten užsibūti net ir nebesant pirminės priežasties - dantukų dygimo sukeltų jutimų. Žinoma, natūraliausias būdas kūdikį nuraminti yra mamos pasiūlytas dažnesnis žindymas - sudirgusias dantenas nuramins kontaktas su krūties oda. Todėl būna vaikų, kurie užauga niekada piršto į burną nekišę.
Į kūdikio burną atkeliavus pirštukams, prasideda labai svarbus vaiko psichomotorinio (proto ir judesių) vystymosi etapas - susipažinimas su savo kūnu ir jo galimybėmis. Burna - pirmoji „tyrimų laboratorija“. Joje kūdikis išsiaiškina, kad anksčiau daug kartų prieš akis chaotiškais betiksliais judesiais šmėsčiojusios rankos yra jo paties kūno dalys ir kad jos… nevalgomos! Kita vertus, pirštais kūdikis ištiria savo burną, jos sandarą. Išmokęs pirštus į burną įsikišti „tyčia“, mažasis žmogus atranda ryšį tarp veiksmo ir pasekmės ir pradeda sąmoningai koordinuoti savo judesius. Tai yra didžiulė pažanga. Šis etapas gali tęstis maždaug iki to laiko, kai kūdikis jau išmoks pasiekti ir sugriebti pamatytus daiktus, išlaikyti juos rankoje. Štai tada vietoje pirštukų į burną ištirti keliaus viskas, kas pasitaikys ropojančio mažylio kelyje.
Paeiliui rankomis vaikas atras ir savo kojas, ausis, nosį, intymiąsias kūno vietas… O kaip dažnai rankos visur sugrįš ir užsibus paskui, priklausys nuo to, ar atsiras ir pakaks kitų augančio žmogučio vystymąsi skatinančių ir į kitas veiklas nukreipiančių užsiėmimų.
Šešių mėnesių mažylis jau pradeda po truputį sėdėti, šliaužti, bando kažką sakyti, moka pakviesti bendrauti, gali imti žaislą ir perkelti jį iš vienos rankos į kitą. Šių įgūdžių vystymąsi jūs kasdien stebite ir džiaugiatės mažylio laimėjimais. Ne tik dideli žmonės, bet ir mažas vaikas, net kūdikis gali būti su charakteriu. Ir savam sprendimui jis gali teikti pirmenybę. Juolab jeigu ne vieną kartą jam teko įsikišti į burną nykštį vietoj mamos krūties ir tai kūdikis darė kaip tik tiksliai tuo momentu, kai to poreikį patenkinančio veiksmo labiausiai reikėjo. Sukėlęs maksimalų efektą, jis gali likti kūdikio atmintyje kaip geriausias. O kadangi šį veiksmą kūdikis atlieka savo sprendimu ir valia, net ir labai mažas žmogus gali jausti savotišką pasididžiavimą, savo vertę. Todėl gal ir nederėtų blokuoti šių vaikelio savarankiškumo apraiškų.
Jeigu pirštą nuolat čiulpia metinukas, tai gali būti požymis, kad sulėtėjo vaiko vystymasis arba jis apleistas. Yra daug nuomonių, kodėl negerai ilgai čiulpti pirštą. Nuogąstaujama, kad gali suplonėti pirštukas, kad užaugs kreivi dantys, deformuosis gomurys, susiformuos netaisyklingas sąkandis. Ilgas ir reguliarus piršto čiulpimas rodo, kad vaikutis nuolat jaučiasi nesaugus, todėl ieško nusiraminimo.
Epizodiškas, tik retkarčiais, piršto čiulpimas laikomas normaliu dalyku ir nedaro jokios žalos nei kalbos raidai, nei vaiko raidai maždaug iki dvejų metų. Tokio amžiaus vaikai čiulpdami pirštą nusiramina, jaučiasi saugūs, pagaliau jiems tiesiog patinka. Anksčiau manyta, jog piršto čiulpimas yra nekenksmingas, kol dar neišdygę nuolatiniai dantys, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad neigiamas poveikis gali atsirasti jau 2-4 metų vaikams. Ilgai nykštį arba čiulptuką čiulpiantiems vaikams dažniau išsivysto įvairūs sąkandžio formavimosi defektai, gali likti tarpas tarp viršutinių ir apatinių priekinių dantų, nenatūraliai susiaurėja gomurys.
Psichologai nepataria tramdyti vaiką ir nuolat kartoti, kad ištrauktų pirštą iš burnos. Jeigu tėvai draudžia, vaikui tenka paklusti, bet vidinis diskomfortas ir užslopintas nervingumas lieka. Geriau nereikia pyktis su vaiku dėl šio įpročio, kritikuoti pagavus čiulpiantį, bet pastebėti ir pasidžiaugti, kai jis to nedaro. Todėl nedrauskite vaikui čiulpti nykščio, kai jis užsigauna, išsigąsta, supyksta ir pan. Geriau tuomet priglauskite ir pasakykite, kad mylite.
Atpratimą nuo piršto, kaip ir nuo čiulptuko, galima paspartinti. Ir geriausiai tam tiktų bendra su vaiku veikla. Tokia, kuri nukreiptų vaiko dėmesį ir skatintų kūrybiškas mintis bei duotų įdomaus darbo rankoms. Neužsiūkite naktinių drabužėlių rankogalių, neapklijuokite vaiko pirštų pipiriniais pleistrais ir netepliokite nykščio įvairiausiomis bjaurastimis. Vaikas vien dėl to nepasidaro laimingesnis. Geriau sukurkite jaukią aplinką, praleiskite su juo daugiau laiko, žaiskite aktyvius žaidimus.
Folio Rūgštis: Svarbi Nėštumo Komponentė
Nėštumo metu vartojami maisto papildai, ypač folio rūgštis, yra labai svarbūs jūsų sveikatai ir kūdikio vystymuisi. Folio rūgštis gali padėti sumažinti sunkių įgimtų defektų, pažeidžiančių galvos ir nugaros smegenis, riziką. Rekomenduojama pradėti vartoti folio rūgštį prieš pastojant ir tęsti visą pirmąjį nėštumo trimestrą. Folio rūgšties į savo kasdienę mitybą įtraukti paprasta, nes daugelyje prenatalinių vitaminų yra rekomenduojamas jos kiekis. Folio rūgšties taip pat galima rasti įvairiuose maisto produktuose, pavyzdžiui, lapiniuose žalumynuose, citrusiniuose vaisiuose, pupelėse ir praturtintuose grūdiniuose produktuose.
Folio rūgštis yra labai svarbi vaisiaus nervų vystymuisi, ypač nervinių vamzdelių, kurie būtini centrinei nervų sistemai, formavimuisi. Norint užtikrinti sveiką kūdikio vystymąsi, gali būti svarbu vartoti pakankamą folio rūgšties kiekį prieš pastojimą ir visą pirmąjį nėštumo trimestrą. Vartojant maisto šaltinius ir mūsų parduotuvėje esančius maisto papildus, galima sumažinti nervinio vamzdelio defektų riziką ir pagerinti bendrą motinos sveikatą.
Rekomenduojamos Folio Rūgšties Dozės
Daugumai suaugusiųjų rekomenduojama folio rūgšties paros norma yra 400 mikrogramų (mcg). Nėščioms ar planuojančioms pastoti moterims rekomenduojama 600 mcg per parą. Jei maitinate krūtimi, ši rekomendacija padidėja iki 500 mcg per dieną.
Jei planuojate nėštumą, turite MTHFR mutaciją arba norite maksimalios bioaktyvios formos - rinkitės L‑methylfolate.
Galimas Šalutinis Poveikis
Nors folio rūgštis gali būti naudinga daugeliui žmonių, kai kuriems gali pasireikšti nepageidaujamų reakcijų. Gali pasireikšti virškinimo diskomfortas, kai kuriems asmenims pasireiškia tokie simptomai kaip pilvo pūtimas, dujų kaupimasis ar skrandžio sutrikimai. Alerginės reakcijos, nors ir retai, bet gali pasireikšti. Perteklinis folio rūgšties vartojimas gali maskuoti vitamino B12 trūkumo simptomus ir negydomas sukelti neurologinių komplikacijų. Kai kurie tyrimai rodo, kad labai didelės folio rūgšties dozės gali padidinti tam tikrų vėžinių susirgimų riziką, nors tyrimai dar tęsiami.
Per didelis folio rūgšties kiekis gali paslėpti vitamino B12 trūkumo simptomus, todėl labai svarbu vengti didelių dozių. Pilno grūdo grūdai, pavyzdžiui, kvinojos, ir praturtinti grūdai taip pat gali padidinti folio rūgšties kiekį.
Folio deficitą dažniausiai rodo nuolatinis nuovargis, blyški oda, nervų bei virškinimo sutrikimai, taip pat sausos burnos požymiai - opelės ir keistas liežuvio pojūtis.
Vaikų Odos Priežiūra Šaltuoju Metų Laiku
Vien pažiūrėjus pro langą nupurto šaltis? Tai ženklas, kad laikas pasiruošti napamainomus šaltojo sezono pagalbininkus - šiltus rūbus ir batukus. Tačiau svarbiausia yra pasirūpinti vaikų veido apsauga rudenį ir žiemą.
Kaskart, kai sumažėja saulės, nukrinta oro temperatūra, orai tampa vėjuoti ir vyrauja žema santykinė drėgmė, dažnai tiek mažam, tiek dideliam oda pradeda sausėti, suaktyvėja uždegiminiai procesai, oda parausta, šerpetoja, atsiranda dermatito požymių, bėrimas atvirose vietose, sausumas. Tiems, kas turi polinkį į spuogus, paryškėja uždegiminiai aknės bėrimai. Labiausiai pažeidžiami tokiu oru tampa kūdikiai ir vaikai - jų oda yra plonesnė, jautresnė aplinkos poveikiui, tad odos pažeidimai gali būti greitesni, smarkesni - likti ilgam.
Trumpalaikis ir nežymus šalčio poveikis yra grįžtamas procesas: oda tiesiog paraus, šiek tiek paburks, gali pradėti šerpetoti, luptis. Miegas vežimėlyje ar greitas pasivaikščiojimas lauke atvėsus orams - puikus laikas tiek mažyliui ir jo kvėpavimo takams, tiek pavargusiai mamai, kuri gali ramiai stumdama vežimą pasivaikščioti, aktyviai praleisti laiką, ir galbūt paklausyti įdomios audioknygos.
Svarbu stebėti, kad vanduo nebūtų per karštas (apie 37 laipsnius), o maudynės netrukų per ilgai, gal net trumpiau nei šiltaisiais mėnesiais - tai padės išvengti odelės sausumo. Dažnai kartu su šildymo sezonu prasideda ir odos problemos. Kad to išvengti svarbu drėkinti sausą patalpų orą. Neretai drėgmės lygis namuose nesiekia net 30 procentų, tuo tarpu žmogui optimali santykinė oro drėgmė yra apie 50 %.
Nors esant žemesnėms temperatūros nesinori gerti taip dažnai, kaip vasarą, tačiau namuose vaikai ir kūdikiai privalo gauti pakankamai skysčių - to reikia ne tik bendrai jų sveikatai, bet ir odai, kad neišsausėtų. Krūtį (žindomiems) ar vandens (nežindomiems ar didesniems kūdikiams) galima pasiūlyti ir prieš einant į lauką.
Drabužiai taip pat turi didelę įtaką kūdikių ir vaikų odelei. Čia svarbiausias principas tiek mažiausiems, tiek didžiausiems - drabužių sluoksniavimas. Arčiausiai kūno labiausiai tinka pagaminti iš merino vilnos, vyresniems gali būti speciali termo apranga, kuri greitai išgarina drėgmę ir perteklinę šilumą, kad lankstantys šaltyje vaikai neperkaistų ir nesuprakaituotų. Taip pat kūdikio aprengimas priklauso nuo to, kur jis lauke bus. Rengdami vaiką atsiminkite - kvėpavimas turėtų būti atviras, laisvas. Jeigu burna uždengta, kvėpuojant vandens garai ant veido odos kristalizuojasi, pavirsta ledu ir dėl to oda dar labiau šąla.
Absoliučiai būtinas dalykas kiekvienam vaikui šaltuoju sezonu. Net jei jūsų vaikui 5eri ar 10 metų ir jo oda sveika - keičiantis orams reikia apsaugoti net pačią sveikiausią odą ir net pačio didžiausio žmogaus. Tam tikslui visiškai netinka jokie drėkinamieji ir maitinamieji kremai ar emolientai. Jie veikia tik komforto temperatūroje (namuose, o lauke kai yra šilti orai), tokius kremus gerai naudoti vakare, prieš miegą. O nuo šalčio ir vėjo apsaugoti gali tik specialus kremas ar tepalas - jo struktūra turėtų būti gana riebi, tiršta. Nes būtent tokia gali sukurti efektyvų „skydą“ nuo vėjo ir šalčio.
Einant į šaltą orą, būtina pasirūpinti ir lūpomis. Tokios yra ir vokiečių gamybos Weleda kosmetikos priemonės, kurios nuo pat pirmos prekės, nuo pirmo bandymo pavergė mūsų širdis. Weleda kosmetika vaikams yra unikali ir nuostabi tuo, kad yra VISIŠKAI natūrali! Jokių priedų, konservantų, dažiklių. Štai todėl drąsiai rekomenduojame ir WELEDA CALENDULA BABY apsauginį kremą nuo vėjo ir šalčio su medetkomis (30 ml). Šis riebus kremas sukūria tokį gerą „skydą“ ant odelės, kad tiesiog jaučiate jo efektyvumą ir patikimumą.
Naudojimas: Nedideliu WELEDA CALENDULA BABY apsauginio kremo nuo vėjo ir šalčio kiekiu reikia patepti atvirus lauke vaiko odos lopinėlius: veidą, rankas, kaklą, kiekvieną dieną ruošiant odą žvarbiam orui arba saugant nuo jo. Grįžus iš lauko tikrai nesistenkite kažkaip prievarta to sluoksnio nuplauti - dėl visų natūralių sudedamųjų dalių jis yra labai vertingas odelei, be to valandų bėgyje dauguma jo įsigeria į odą.
Miego Maišų Kūdikiams Pasirinkimas
Tikriausiai ne kartą teko klausti savęs ar mažyliui tikrai ne per šalta / šilta. Bėda, kad jis pats negali to pasakyti, o Jums vistiek norisi žinoti. Tai vienas tų klausimų dėl, kurių tėveliai jaudinasi ryte, per pietus, dieną ir vakare - o ypač, naktį, miego metu. Todėl žemiau rasite informaciją, kaip išsirinkti miegmaišį kūdikiui ar vyresniam vaikui.
Tam, kad šis klausimas paliktų Jūsų galvas ramybėje, pateiksime vadovą, kaip pasirinkti tinkamą miego tekstilę mažyliui. Dauguma miegmaišių turi TOG vertę, kuria yra vertinamas gaminio šiltumas, tačiau ne visiems aišku kaip ja naudotis.
TOG arba Thermal Overall Grade - miego drabužių ir patalynės izoliacijos ir šilumos matavimo vienetas. Paprastai tariant, kuo žemesnė TOG vertė, tuo plonesnis ir lengvesnis yra audinys ir atvirkščiai. Šis matavimo vienetas yra svarbus todėl, kad priešingai nei suaugusieji, kūdikis dar negali reguliuoti savo kūno temperatūros, taigi atsižvelgus į miego kambario temperatūrą ir TOG vertę, visai nesunkiai galėsite įvertinti kokią aprangą ir tekstilę reikėtų rinktis savo mažyliui.
Kaip išsirinti tinkamą miego derinį (vadovaujantis žemiau pateikta lentele):
- Pamatuokite kambario, kuriame miega vaikas, temperatūrą.
- Žemiau pateiktoje lentelėje, įvertinkite, kuri TOG reikšmė (kairėje pusėje) yra tinkama esamai temperatūrai.
- Pasirinkite gaminį atsižvelgdami į vaiko amžių, ūgį ir raidos etapą:
- Kokono tipo miegmaišis su galimybe paslėpti rankas tinkamas 0 - 12 mėn. amžiaus mažyliams
- Įprastas vaikiškas miegmaišis tinkamas maždaug 3 - 24 mėn.
Chromas: Svarbus Mikroelementas
Chromas - tai vienas iš organizmui reikalingų mikroelementų, apie kurį dažnai girdime kalbant apie gliukozės kontrolę, energijos balansą ir netgi svorio metimą. Chromas (lot. Chromium) - tai natūraliai gamtoje randamas mikroelementas, kurio organizmui reikia labai mažais kiekiais, tačiau jis atlieka svarbias funkcijas. Viena iš geriausiai ištirtų chromo funkcijų - jo poveikis gliukozės metabolizmui.
Chromas dažnai reklamuojamas kaip pagalbinė priemonė norintiems sulieknėti. Yra tyrimų, kuriuose nagrinėjamas chromo poveikis nuotaikai, ypač esant depresijos simptomams ar energijos stokai. Nors chromo papildai yra plačiai prieinami, dažnai pakanka subalansuotos mitybos, kad organizmas gautų pakankamą jo kiekį. Nors chromas yra esminis mikroelementas, kuris palaiko normalią gliukozės apykaitą ir padeda reguliuoti insulino poveikį, jo pasisavinimas iš maisto ir papildų gali priklausyti nuo įvairių veiksnių.
Kai kurie produktai ir įpročiai gali pagerinti chromo įsisavinimą, o kiti - sumažinti jo biologinį prieinamumą organizme. Vienas iš svarbiausių elementų, kuris padeda geriau įsisavinti chromą, yra vitaminas C. Tyrimai rodo, kad vitaminas C padidina chromo biologinį prieinamumą organizme ir pagerina jo pasisavinimą iš žarnyno. Fitocheminės medžiagos, kurias randame daržovėse, vaisiuose ir grūduose, taip pat gali pagerinti chromo pasisavinimą. Kai kuriuose tyrimuose pastebėta, kad paprasti angliavandeniai (kaip cukrus ir baltieji miltai) gali pagerinti chromo įsisavinimą, nes jie padidina insulino išsiskyrimą, kuris savo ruožtu padeda chromui pasiekti ląsteles.
Perdirbtas maistas, kuriame trūksta natūralių mikroelementų, gali sumažinti chromo įsisavinimą. Šie produktai dažnai būna neturtingi svarbiomis maistinėmis medžiagomis, kurios padeda šiam mikroelementui pasisavinti. Didelis kalcio kiekis maiste gali slopinti chromo įsisavinimą, ypač jei vartojama per daug kalcio papildų. Fosforas taip pat gali konkuruoti su chromu ir sumažinti jo biologinį prieinamumą organizme.
- Su maistu: geriausia chromo papildus vartoti valgant, nes tai padeda pagerinti jo įsisavinimą ir sumažina galimą dirginimą skrandyje.
- Moksliniai tyrimai rodo labai nežymų poveikį.
- Chromo papildai vaikams nerekomenduojami be gydytojo paskyrimo.
- Vartojimas trumpais kursais yra saugus.
- Populiariausias - chromo pikolinatas, gerai įsisavinamas.
Nors chromas dažnai minimas tarp populiariausių papildų, skirtų gliukozės kontrolei, svorio valdymui ar net nuotaikos reguliavimui, būtina suprasti, kad vienas sprendimas netinka visiems. Skirtingai nei vitaminai, kurių trūkumas pasireiškia aiškiais simptomais, chromo deficitas organizme yra sunkiai nustatomas ir retai diagnozuojamas.
Atsakymai į šiuos klausimus padeda išgryninti, ar chromo papildų vartojimas tau būtų naudingas ar visiškai nebūtinas. Todėl prieš įtraukiant bet kokį papildą į kasdienę rutiną, verta pasitarti su gydytoju, dietologu ar klinikiniu mitybos specialistu.
Chromas - tai svarbus mikroelementas, kuris dalyvauja insulino veikloje, padeda palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje ir gali prisidėti prie sveikos medžiagų apykaitos. Jei mityba subalansuota, o sveikatos būklė normali - papildomas chromo vartojimas dažniausiai nereikalingas.
Kompresinės Kojinės: Nauda Kojų Sveikatai
Kai kojoms tenka per didelis krūvis, kojos gali patinti, pavargti ar net tapti skausmingos. Pavyzdžiui, po darbo dienos, kai valandų valandas sėdite ar stovite. Dėl ilgalaikio kūno neveiklumo pablogėja kraujotaka, o kraujas ir skysčiai kojose dėl gravitacijos tiesiog suteka į kulkšnis ir nebegrįžta atgal į širdį.
Kompresinės kojinės atlieka daug naudingų funkcijų: gerina periferinę kraujotaką, skatina limfos nutekėjimą, masažuoja raumenis ir palaiko sąnarius. Spausdamos blauzdas jos gerina kraujotaką ir gali suteikti raumenims malonų palengvėjimą po aktyvios veiklos ar tiesiog ilgos dienos, praleistos ant kojų.
Kompresinių Kojinių Nauda
- Energizuoja kojas
Stabilus kompresinių kojinių spaudimas pagerina vietinę kraujotaką. Tyrimais įrodyta, kad kompresinės kojinės gali pagerinti net viso kūno kraujotaką. Tai padeda kraujui geriau tekėti po visą kūną ir tiekti deguonį pagrindiniams organams ir raumenims.
Geresnė kraujotaka sumažina „sunkių kojų“ pojūtį, tinimo riziką ir diskomfortą dėl daug laiko, praleidžiamo stačiomis. Tai gera žinia ilgai darbe stovintiems žmonėms, pvz., mokytojams ir slaugytojams, taip pat - sportininkams, keliautojams ir kt.
Sveika kraujotaka yra sveiko ir energingo kūnas garantas. Taigi, mūvėdami kompresines kojines labiau tausosite kojų ir raumenų energiją.
- Mažina patinimą ir skysčių susilaikymą
Dažnai skysčiai blauzdose kaupiasi dėl prasto limfos nutekėjimo arba nepakankamo kraujo tekėjimo iš kojų atgal į širdį. Ar tai būtų kraujas, ar limfos skystis, susikaupę skysčiai sukelia blauzdų ir čiurnų patinimą, o tai gali sukelti didelį diskomfortą. Kojų patinimas ir skysčių kaupimasis gali išsivystyti į rimtesnes ligas, tokias kaip kraujo krešuliai, limfedema ir kt.
Toks skysčių susilaikymas mediciniškai vadinamas edema, jai gydyti gydytojai dažnai skiria kompresines kojines. Laipsniškas kojos spaudimas yra ypač veiksmingas, nes šitaip kraujas iš blauzdų stumiamas, į širdį. Tai padeda kovoti su kojų patinimu, nes kompresinės kojinės neutralizuoja gravitacijos poveikį ir padeda išvengti skysčių nutekėjimo iš venų į šalia esančius audinius.
- Mažina skausmą ir gerina atsigavimą
Dėl pagerėjusios kraujotakos, kurią užtikrina kompresinės kojinės kojos jaučiasi lengvesnės ir energingesnės. Kai kojas skauda nuo fizinio krūvio, kompresinės kojinės gali masažuoti bei raminti raumenis, šitaip dar labiau sumažindamos skausmą ir diskomfortą.
Tyrimais nustatyta, kad kompresinės kojinės padeda kojų raumenims atsigauti po treniruotės ar ypač įtemptos dienos, nes raumenų atsigavimas priklauso nuo deguonies ir maistinių medžiagų patekimo į kraują. Kompresinės kojinės taip pat gali sumažinti raumenų įtampą treniruotės metu arba ilgai stovint.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Ko reikia vaikui į lopšelį: būtiniausi daiktai ir patarimai
- Kiek Laiko Reikia Maitinti Kūdikį Krūtimi? Rekomendacijos ir Patarimai Mamoms
- Ar vykstant į Latviją reikia paso vaikui? Reikalavimai ir patarimai
- ACC milteliai nuo kosulio vaikams – veiksminga pagalba peršalus! Sužinokite instrukciją
- Neįtikėtini Julijaus Cezario Pasiekimai, Kurie Pakeitė Istoriją