Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Fluoridas - tai itin svarbi cheminė medžiaga, apsauganti dantis nuo ėduonies. Fluoras didina emalio atsparumą rūgštims, susidarančioms burnoje dėl organizmų veiklos skylant angliavandeniams. Tyrimais įrodyta, jog jis teigiamos įtakos turi ir dantų spalvai.

Kadangi pakankamas mineralų kiekis yra itin reikšmingas formuojantis pieniniams bei nuolatiniams dantims, papildomas fluorido vartojimas yra itin svarbus vaikams iki 16 metų. Didžiausią fluoro kiekį žmogus gauna su maistu - valgydamas ir gerdamas. Fluoras apsaugo nuo dantų ėduonies, todėl fluoro dedama į dantų pastas, skalavimo skysčius.

Lietuvos Respublikos Odontologų Rūmų Rekomendacijos

Lietuvos Respublikos odontologų rūmų Profilaktikos programų koordinavimo komisijos iniciatyva, sukviesta LSMU ir VU mokslininkų darbo grupė, kuri parengė bendrą dantų valymo (fluoro kiekio dantų pastose) rekomendaciją, pagrįstą mokslo įrodymais, Lietuvos vaikams ir suaugusiems:

  • Iki 3 metų vaikams - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 500 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti.
  • 3 - 6 metų vaikams rekomenduojama valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
  • Vyresniems nei 6 metų vaikams ir suaugusiems rekomenduojama valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm - 1450 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.

Fluorozė: Per Didelis Fluoro Kiekis

Per didelis fluoro kiekis sutrikdo normalų emalio ląstelių formavimąsi ir sukelia fluorozę, kuri pasireiškia dažniausiai 3-8 metų vaikams. Lengvo laipsnio fluorozė gali atsirasti, jei vaikas vartoja per daug dantų pastos, turinčios fluoro, jei po dantų valymo gerai neišsiskalauja burnos ir nuolat nuryja pastos. Maži vaikai gali nuryti iki 30 proc. dantų pastos.

Fluorozė gali pažeisti pieninius ir nuolatinius dantis. Fluorozės pažeisti dantys iš pradžių atrodo tarsi ant dantų kauburelių būtų sniego kepurėlės.

Dantų Pastos Negalią Turintiems Vaikams

Jeigu negalia yra sunki, atlikti individualią burnos higieną yra kur kas sunkiau nei sveikam vaikui. Bet tai labai priklauso nuo ligos. Negalia gali būti protinė, fizinė, lengva, vidutinė ir sunki. Kiekvienas atvejis dažnai būna labai individualus. Panagrinėkime pavyzdį: cerebrinis paralyžius, sunki forma. Tokiu atveju burnos higiena sunkėja dėl riboto išsižiojimo, sudėtinga išvalyti vidinius dantų paviršius. Todėl labai svarbu tinkamai naudoti reikiamas priemones ir laiku gauti patarimus, kaip tai daryti. Dažnai reikia papildomų mechaninių ir cheminių priemonių, siekiant kiek įmanoma ilgiau išlaikyti gerą burnos sveikatą.

Kokios Priemonės Rekomenduojamos Negalią Turintiems Vaikams?

Priemonių pasirinkimas didelis, bet labai svarbu, kad tos priemonės būtų pritaikytos konkrečiam atvejui. Priemones parenkame pagal vaiką ir jo ligą, pagal valymo galimybes, klinikinę situaciją burnoje. Taip pat reikia atsižvelgti į vaiko mitybą - ar ji kariogeninė, o gal mažiau kariogeninė. Pagal šią informacijas parenkamas dantų šepetėlis ir jo dydis. Ne vien tik dantų šepetėlis turi būti minkštas ir kokybiška dantų pasta. Tėvai dažnai nežino, kad šepetėlių kokybė skiriasi, net jeigu ant pakuotės parašyta „Minkštas“.

Labai svarbus įrankis - vieno danties šepetėlis. Paprasti mechaniniai šepetėliai turėtų būti kuo mažesne galvute, kokybiški, tankūs. Elektriniai dantų šepetėliai taip pat pritaikomi pagal individualų atvejį, bet dažnai jie yra labai didelė pagalba siekiant kuo geriau išvalyti dantis. Jie šalina apnašą vibruodami, juos labai dažnai rekomenduoju.

Išvalyti dantis galime gerai ir rankiniu šepetėlių. Bet kai vaikui neišeina kokybiškai išvalyti dantų dėl pvz. ribotų judesių, elektrinis šepetėlis yra labai naudingas, nes nereikia judinti rankos.

Kalbant apie tarpdančių valymą, esant ribotam išsižiojimui ar vaiko pasipriešinimui, įprastiniu dantų siūlu nelabai pavyks išvalyti tarpdančių. Tokiu atveju pravartu naudoti vienkartinius tarpdančių siūlus.

Kokia Dantų Pasta Yra Tinkama?

Dantų pastos pasirinkimas yra labai svarbus dalykas. Reikia atkreipti dėmesį į veikliąsias medžiagas. Bet pastą turėtų parinkti ne tėvai, o specialistas, kuris atsižvelgs į vaiko ligą. Svarbu rinktis pastą su fluoru. Tinkamai naudojant pastą su veikliosiomis medžiagomis, galima sustabdyti ankstyvąjį dantų ėduonį ir išsaugoti sveikus dantis. Taip pat galima naudoti ir įvairius dantų kremus, jie užkerta kelią ėduoniui.

Burnos skalavimo skystis gali bent kažkiek pagerinti švarą burnoje, ypač paliatyvioje slaugoje, kai savarankiškai neišeina išvalyti dantų.

Ką Daryti, Jeigu Vaikas Nenori Valyti Dantų Ir Atsisako Tai Daryti?

Ir sveiki vaikai gali nenorėti valyti dantų. Negalią turintys vaikai gali tam priešintis. Tai pagrindinis skirtumas. Bet reikia ieškoti sprendimų. Pirmiausia užduodu klausimą, kodėl nenori, kodėl priešinasi. Jeigu valymas vaikui nesukelia diskomforto ar skausmo, jis neturėtų tam priešintis. Dažnai pasipriešinimas kyla tuomet, kai dantys valomi neteisingai arba netinkamomis priemonėmis, pvz. kietu šepetėliu, kai šepetėlis kišamas per giliai. Tad būtina išsiaiškinti priežastis. Būna ir taip, kad priešinamasi ir be priežasties. Tuomet galima pasikonsultuoti su specialistu, ko galima imtis. Galima išbandyti ir išmaniąsias priemones - elektrinį šepetėlį, galbūt netgi gražų, spalvotą šepetėlį, kuris patrauktų vaiko dėmesį ir motyvuotų valyti dantis. Svarbiausia, kad vaikas nejaustų diskomforto.

Kokios Burnos Ligos Dažniausios Negalią Turintiems Vaikams?

Pagrindinės dvi ligos yra dantų ėduonis ir dantenų uždegimas. Jei nėra galimybės gerai išvalyti burną, lieka bakterijos, pradeda kraujuoti dantenos. Taip pat dažna netaisyklingo sąkandžio problema. Taip pat yra ir tam tikrų genetinių sindromų, pvz. Dauno sindromas, kurioms esant jau paauglystėje gali pasireikšti periodonto ligos.

Kokia Tuomet Turėtų Būti Burnos Sveikatos Profilaktika? Ar Lengva Ją Gauti?

Profilaktika yra labai svarbi. Tinkama burnos higiena ir konsultacija apie tai turi būti laiku suteikiama.

Dantų Pastos Sudėtis: Į Ką Atkreipti Dėmesį?

Nagrinėjant dantų pastos sudėtį, svarbu atkreipti dėmesį į veikliąsias medžiagas, abrazyvumą (RDA), fluoro kiekį ir kitus ingredientus. Kiekviena medžiaga atlieka tam tikrą funkciją, pavyzdžiui, apsaugo nuo ėduonies, mažina dantų jautrumą ar naikina bakterijas.

Fluoras Dantų Pastoje

Dėl fluoro dantų pastoje nuomonės išsiskiria. Vieni teigia, kad jo reikia vengti, kiti rekomenduoja dantų pastas tik su fluoru. Svarbu atsižvelgti į fluoro kiekį geriamajame vandenyje ir vartojamuose maisto produktuose. Lietuvos teritorijoje fluorido koncentracija požeminiame vandenyje pasiskirsčiusi nevienodai. Padidėjęs fluoro kiekis geriamajame vandenyje nustatytas Kretingos, Palangos, Klaipėdos, Šilutės, Kelmės rajonuose.

Europos vaikų odontologijos akademija 2019 metais paskelbė šias rekomendacijas apie fluorą vaikiškose dantų pastose: Nuo pirmo dantuko iki 2 metų rekomenduojama valyti dantis su 1000 ppm fluorido turinčia pasta.

Dantų Pastos Vaikams: Rekomendacijos

Dantų pastą vaikams rekomenduojama rinktis pagal Lietuvos Respublikos dantų valymosi rekomendacijose paskelbtą informaciją: 0-3 METAI 0-3 metų vaikams rekomenduojama naudoti dantų pastą su 500 ppm fluoro. Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus!

Taip. Čia pateikiamos Lietuvos Respublikos dantų valymosi rekomendacijos: 0-3 metų vaikams rekomenduojama naudoti dantų pastą su 500 ppm fluoro.

Yra keletas dalykų į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis kasdienę dantų pastą, kuri apsaugotų nuo karieso: Dantų pastoje turi būti fluorido.

Kada Galima Naudoti Dantų Pastą BE Fluoro?

Jei geriamajame vandenyje yra daug fluoro.

Dantų Valymo Patarimai Tėvams

Tėvai atlieka lemiamą vaidmenį užtikrinant savo vaikų dantų sveikatą. Dantų ėduonis (kariesas) ir periodonto ligos neatsitiktinai vadinami „elgsenos ligomis“, nes dažniausiai yra netinkamų įpročių pasekmė. Pagrindiniai kaltininkai - dantų apnašos ir jose esantys mikroorganizmai.

  • Dažnumas: Optimalus variantas yra valyti dantis du kartus per dieną.
  • Tikslas: Dantų valymas šepetėliu ir pasta ne tik mechaniškai pašalina maisto likučius bei apnašas, bet ir sumažina mikroorganizmų kiekį burnoje.
  • Po vakarinio valymo: Labai svarbu, kad vakare, prieš miegą išsivalius dantis, vaikas nieko nebevalgytų ir negertų, išskyrus vandenį.
  • Ankstyva pradžia: Burnos higienos procedūras pradėkite dar neišdygus dantukams.
  • Nuo pirmo dantuko: Kai tik pasirodo pirmasis dantis, būtina pradėti valyti apnašas nuo jo paviršiaus. Iš pradžių tai galima daryti sudrėkintu marlės gabalėliu. Tėvai ar globėjai turi atlikti šį valymą.
  • Šepetėlio pasirinkimas: Vėliau reikalingas vaiko amžių ir rankos dydį atitinkantis dantų šepetėlis.
  • Kas valo dantis? Ikimokyklinukai patys gerai dantų išsivalyti nepajėgia. Todėl iki 6-7 metų dantis vaikams turi valyti tėvai.
  • Savarankiškumas ir kontrolė: Maždaug nuo 6-7 metų vaikas pamažu turėtų pradėti valytis dantis savarankiškai. Tačiau tėvų dalyvavimas ir KONTROLĖ vis dar yra būtini.
  • Dygstantys nuolatiniai dantys: Ypatingą dėmesį reikia skirti dygstantiems nuolatiniams krūminiams dantims. Jei vaikas pats nesugeba jų kokybiškai išsivalyti, tai turi padaryti tėvai.
  • Apnašų indikatoriai: Tėvams įvertinti valymo kokybę gali padėti specialios dažomosios tabletės ar skysčiai, kurie nuspalvina ant dantų likusias apnašas.
  • Tarpdančių siūlas: Dantų šepetėlis gerai neišvalo tarpdančių. Todėl iki maždaug 12 metų šią procedūrą turėtų atlikti tėvai.
  • Burnos skalavimo skysčiai: Iki 6 metų vaikams jie nerekomenduojami.
  • Pirmą kartą pas gydytoją odontologą rekomenduojama apsilankyti išdygus pirmajam dančiui (arba ne vėliau kaip iki pirmojo gimtadienio).

žymės: #Vaikams #Vaika

Panašus: