Šiame straipsnyje aptarsime, ar priklauso vaiko pinigai dirbančiam vaikui vasarą Lietuvoje, kokie yra išmokų dydžiai ir kokios sąlygos taikomos.
Vaiko Pinigų Mokėjimo Sąlygos
Išmoka vaikui mokama nuo vaiko gimimo dienos iki jam sukanka 18 metų. Taigi, jeigu vaikas dirba vasarą, tai neturi įtakos vaiko pinigų mokėjimui, jei jis dar nėra sulaukęs 18 metų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad išmoka vaikui skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Pavyzdžiui, vaikui gimus 2022 m. gruodžio 10 d., o šeimai pateikus prašymą gauti išmoką tik 2023 m., išmoka bus mokama nuo 2022 m. gruodžio 10 d.
Išmokų Dydžiai
Nuo 2024 m. sausio 1 d. vaiko pinigai padidėjo nuo 60 iki 70 eurų. Taip pat, papildoma 50,47 euro dydžio išmoka vaikui (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 56,32 euro) skiriama nepasiturinčioms šeimoms, auginančioms 1 ar 2 vaikus, jeigu šeimos vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 314 eurų (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 352 eurų).
Papildoma išmoka (41 euras) skiriama vaikams su negalia, taip pat vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų.
Papildomos Išmokos ir Parama
Nepasiturinčiai šeimai, auginančiai 1 ar 2 vaikus, papildomai išmoka vaikui skiriama, jeigu šeimos vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 314 eurų (nuo 2024 m. sausio 1 d.).
Į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus: 25 proc. - kai šeimoje du suaugę augina, globoja 1-2 vaikus; 35 proc.
Išmokų Gavėjai ir Statistiką
Vaiko pinigus iš viso gauna apie 518 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje, iš jų apie 144 tūkst. vaikų gauna papildomą išmoką.
Gausi šeima yra tokia, kurioje auginami, globojami 3 ir daugiau vaikų.
Situacijos, Kai Tėvai Dirba Užsienyje
Kaip pabrėžė S. Kulpina, Socialinės paramos koordinavimo reglamentas taikomas atvejais, kai vienas iš tėvų augina vaiką ir gyvena Lietuvoje, o kitas dirba užsienyje. „Tuomet Vaiko pinigus moka ta šalis, kurioje tėvai dirba ir moka mokesčius", - sakė SADM atstovė.
Pavyzdžiui, jeigu tėtis dirba Jungtinėje Karalystėje (JK), o mama nedirbdama augina vaiką Lietuvoje, Vaiko pinigai bus mokami JK dirbančiam tėčiui.
Kaip pabrėžė S. Kulpina, Vaiko pinigų gavėjas tokiu atveju bus tėtis, bet išmoka skiriama vaikui.
Atvejais, kai yra nesutarimų šeimoje dėl to, kad vaiko nepasiekia jam skirta išmoka, S. Kulpina patartų kreiptis į savivaldybę Lietuvoje, kurioje vaiką auginantis žmogus gyvena, ir pranešti, kad užsienio šalis tėčiui (mamai) moka šeimos išmoką, bet jis (ji) vaiko išlaikymui skiriamų pinigų neteikia.
„Tada pildomos atitinkamos formos, informuojama šeimos išmoką mokanti atitinkama šalis ir pinigėliai ateina į Lietuvoje vaiką auginančio asmens ar paties vaiko sąskaitą", - komentavo SADM Piniginės paramos ir būsto skyriaus vadovė.
Skyrybų atveju ar konfliktinėmis situacijomis pasitaiko, kad vaiko išlaikymą teikiantis vienas iš tėvų išmoką sumažina Vaiko pinigų (šeimos išmokos) suma.
Kaip pabrėžė S. Kulpina, užsienyje šeimos išmoka, kaip pas mus Vaiko pinigai, mokama ne tėvams, o vaikams. „Tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus, todėl minusuoti išlaikymo sumą socialinės išmokos dalimi neteisinga", - pabrėžė SADM atstovė.
Kilus ginčui dėl vaikui skiriamos išmokos, konstatuojama, kad Vaiko pinigai yra skiriami tik vaikui.
„Kas kita, jei mama Lietuvoje gyventų su vaiku ir dirbtų, o tėtis gyventų ir dirbtų ES šalyje. Tuomet pirminė kompetencija (mokėti išmoką vaikui. - ELTA) būtų Lietuvoje - ten, kur gyvena mama ir vaikas. Tačiau reikia žinoti, kad šalys, kuriose šeimos išmokos didesnės nei mūsų Vaiko pinigai, vaikui išmoka ir diferencinį priedą. Pavyzdžiui, Vokietijoje vienam vaikui skiriama vadinamoji šeimos išmoka siekia, rodos, 190 eurų, taigi Lietuvoje mama gautų 30 eurų Vaiko pinigų per mėnesį, o diferencinį priedą - skirtumą - mokėtų Vokietija", - aiškino S. Kulpina.
Kaip pabrėžė SADM atstovė, valstybė gerbia kiekvieną vaiką, kiekvienam skiriami vaiko pinigai.
„Gali būti ir taip, kad į Lietuvą iš kitos ES šalies atvažiuoja dirbti žmogus, o jo nedirbanti žmona su vaiku lieka gyventi gimtojoje šalyje. Tokiu atveju būtent Lietuvos pirminė kompetencija mokėti išmoką. Pirminė kompetencija priklauso tai šaliai, kurioje gaunamos socialinio draudimo išmokos. Jeigu nedirba kitoje šalyje vaikų auginti likusi mama", - pakartojo S. Kulpina.
„Tačiau jeigu tik mama dirba, pirminė kompetencija tenka šaliai, kurioje ji su vaiku gyvena. Tada šalis, kurioje oficialiai dirba tėtis, moka diferencinį priedą, jeigu šalyje, kur su dirbančia mama gyvena vaikas, mokama išmoka vaikui yra mažesnė", - aiškino S. Kulpina.
Kaip pabrėžė specialistė, tokia tvarka vienoda visose ES šalyse. Reglamentas siejamas su tėvų darbo vietomis.
„Jeigu abu tėvai oficialiai dirba užsienyje, nesvarbu, kas prižiūri Lietuvoje likusį vaiką, tėvams pareiga išlaikyti vaikus nedingsta. Jie turi kreiptis į šalies, kurioje dirba ir moka mokesčius, kompetentingas institucijas, mokančias išmokas", - pridūrė Eltos pašnekovė.
Socialinių paramos skyrių atstovų savivaldybėse teigimu, užklausų dėl Vaiko pinigų Lietuvoje liekantiems vaikams, kurių tėvai dirba užsienyje, daugėja.
Emigracijos Įtaka
Kaip skelbė ELTA, praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 47,9 tūkst. šalies gyventojų - 4,8 proc., arba 2,4 tūkst., gyventojų mažiau nei 2016 metais.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą imigravo 20,4 tūkst. žmonių, iš jų grįžę Lietuvos piliečiai ir imigravę užsieniečiai sudarė po 10,2 tūkst.
Palyginti su 2016 metais, grįžusių Lietuvos piliečių sumažėjo 4,1 tūkst. (28,5 proc.), o imigravusių užsieniečių padidėjo - 4,3 tūkst. (1,7 karto).
Iš viso pernai 27,5 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo, kai 2016 metas - 30,2 tūkst.
Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2017 metais buvo 16,9 emigranto (2016 metais - 17,5). Vidutinis emigrantų skaičius siekia 28 metus.
Daugiausiai šalies gyventojai emigravo į Jungtinę Karalystę. Pernai į šią šalį išvyko 21,6 tūkst. (45 proc.) emigrantų, į Norvegiją - 5 tūkst. (10,5 proc.), į Vokietiją - 4,1 tūkst. (8,6 proc.), į Airiją - 3,4 tūkst. (7 proc.), į Daniją - 1,7 tūkst. (3,5 proc.), į Švediją - 1,6 tūkst. (3,3 proc.). Į Jungtinę Karalystę 2016 m. emigravo 46,2 proc.
Turint omenyje emigracijos mastus, šis klausimas žmonėms itin aktualus.
Vaiko Pinigų Pokyčiai ir Planai
Kitąmet augs vaiko pinigai, senatvės, netekto darbingumo ir kitos pensijos, minimali alga, nuo rugsėjo ketinama nemokamai mokyklose maitinti visus antrokus, padidės bazinis pareiginės algos dydis, tačiau mokesčiai ir įmokos nesikeis, išskyrus tuos, kurie susieti su minimalia alga.
Kitąmet vaiko pinigai padidės nuo 60 iki 70 eurų.
Šiais mokslo metais šalyje mokosi beveik 350 tūkst. mokinių, iš jų teisę į nemokamą maitinimą turi apie 100 tūkst. mokinių: priešmokyklinukai, pirmokai ir vyresnių klasių mokiniai iš nepasiturinčių šeimų. Įvedus nemokamą maitinimą antrokams, nemokamus pietus ugdymo įstaigose gaus beveik 130 tūkst.