Vaiko pinigai priklauso užsienyje gyvenantiems vaikams iš Lietuvos arba tiems, kurių vienas iš tėvų gyvena Lietuvoje. Praėjusiais metais Lietuva pervedė 130 tūkstančių eurų vaikams, kurie net negyvena Lietuvoje. Tai nepasiturinčių ir gausių šeimų vaikai, kurie ir galėjo gauti paramą. Šiais metais, kai atsirado galimybė visiems gauti vaiko pinigus, šis skaičius turėtų būti keletą kartų didesnis. Kodėl?
Vilnietis Tomas gyvena Lietuvoje, o jo sutuoktinė Rasa su judviejų vaikų gyvena Anglijoje. Taip lėmė šeimyninės aplinkybės - tiek Tomas, tiek Rasa turi gerai apmokamus darbus skirtingose šalyse, tačiau buvo nutarta, kad penkerių metų berniukas gyvens su mama. Ateityje galbūt ir Tomas persikels į Angliją, tačiau kol kas tai nėra artimiausiuose planuose.
„Aš moku mokesčius Lietuvoje, ir gana nemažus, todėl mano vaikas turi teisę į vaiko pinigus čia, net jei negyvena Lietuvoje“, - sakė Tomas. Tiesa, jo artimieji abejojo, ar įmanoma gauti vaiko pinigus nepilnamečiui, kuris net Lietuvoje negyvena. „Mano sūnus kol kas registruotas čia, Lietuvoje“, - paaiškino vilnietis. Tačiau jis nutarė pasiaiškinti Savivaldybės Socialinės paramos skyriuje. Ten jis sužinojo, kad buvo teisus - pinigai jo vaikui priklauso, tačiau yra papildomų sąlygų.
Kreipėsi į Anglijos tarnybas
Kai Tomas užpildė internete prašymą vaiko pinigams gauti, po kurio laiko jam paskambino iš Socialinės paramos skyriaus ir teiravosi, ar vaikas negauna išmokos svetur. „Pasakiau, kad ne, nes motina tikrai neprašė Anglijoje jokių išmokų“, - pasakojo vyras.
Galiausiai jis buvo informuotas, kad Socialinės paramos skyrius kreipsis į atitinkamas Anglijos tarnybas, ir jei šios patvirtins, kad ten jo sūnus tikrai negauna jokių išmokų - vaiko pinigai bus pervedami. „Juk ne sau tų pinigų siekiu, o vaikui. Juos iškart atiduosiu jo gerovei. Bet aš jaučiuosi visiškai teisus reikalaudamas tų pinigų, nes moku mokesčius“, - vis kartojo Tomas. Kol kas jis laukia atsakymų iš tarnybų.
Tačiau po to, kai vaiko pinigai buvo pradėti mokėti Lietuvoje, sukruto emigrantai ar jų vaikus prižiūrintys giminaičiai Lietuvoje.
Pagrindinė taisyklė - negali gauti iš abiejų valstybių
ES galioja reglamentas, kuris privalomos visoms Bendrijos šalims. Jis nurodo, kad šeima negali gauti kelių išmokų iš skirtingų valstybių narių, jei jos yra viso dydžio išmokos. Taigi jeigu vaikas ir gyvena Anglijoje, bet už jį negaunami vaiko pinigai toje šalyje, tai jis gali gauti išmoką Lietuvoje.
Kaip paaiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė, jeigu šeimos nariai gyvena ir dirba keliose ES šalyse, tokiais atvejais yra nustatytos pirmumo taisyklės, pagal kurias sprendžiama, kokia valstybė narė turi mokėti išmoką vaikui. Pavyzdžiui, jei vaikas gyvena Anglijoje, bet už jį išmokos gaunamos Lietuvoje, tai dar priklauso priemoka iki to lygio, koks galioja Anglijoje.
Tiesa, kai kurios ES valstybės narės, nustatant teisę į išmoką vaikui, vertina, ar vaikas priklauso tam pačiam namų ūkiui. Jeigu vaiko tėvai gyvena atskirai, vertinama, ar atskirai gyvenantis vaiko tėvas ar motina išlaiko vaiką.
Jei vienas iš tėvų gyvena ir dirba Lietuvoje, o vaikas gyvena ES šalyje, tačiau negauna ten vaiko išmokų - ar jis turi teisę gauti vaiko pinigus Lietuvoje? E.Samoškaitė paaiškino, kad pagal ES reglamentus išmoka vaikui gali būti mokama už kitoje ES valstybėje narėje gyvenantį vaiką. Kadangi vaiko gyvenamosios vietos valstybėje narėje vaikui išmoka nėra mokama, Lietuvoje vaiko vienas iš tėvų turi teisę gauti viso dydžio išmoką.
Lietuvoje likę vaikai gauna išmokas iš užsienio
Statistika rodo, kad lietuviai emigracijoje nėra itin aktyvūs išmokų prašytojai savo vaikams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2017 metų pabaigoje iš kitų valstybių narių buvo mokamos 2895 išmokos Lietuvoje gyvenantiems vaikams, kurių vienas iš tėvų dirba kitoje šalyje. Daugiausia išmokų buvo mokama iš Norvegijos (1554 išmokos), Jungtinės Karalystės (718 išmokų) ir Airijos (326 išmokos). Tai tie atvejai, kai vienas arba abu tėvai gyvena toje šalyje, o vaikas - Lietuvoje.
Giminaičiai, kurie faktiškai prižiūri vaiką, dėl išmokos vaikui skyrimo gali kreiptis, jeigu savivaldybės administracijai pateiks įgaliojimą ir prašymą skirti išmoką vaiko tėvo ar motinos vardu.
O kaip po „Brexit“?
Daug Lietuvos piliečių gyvena Didžiojoje Britanijoje, nors vaikai - Lietuvoje. Kaip keisis vaiko pinigų mokėjimo tvarka, kai šalis po „Brexit“ pasitrauks iš ES?
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja informavo, kad išmokų šeimai mokėjimas po „Brexit“ priklausys nuo to, ar Jungtinei Karalystei ir kitoms ES valstybėms narėms pavyks susitarti dėl išstojimo sutarties. Jeigu bus pasirašyta išstojimo sutartis, tokiu atveju pereinamuoju laikotarpiu liks galioti šiuo metu taikomos taisyklės, tai yra išmokos vaikui ir toliau bus mokamos vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais.
Tačiau, jeigu Jungtinė Karalystė išstos iš ES be išstojimo sutarties, tokiu atveju Jungtinė Karalystė bus traktuojama kaip trečioji šalis ir išmokos vaikui bus mokamos tik pagal valstybių narių nacionalinius teisės aktus.
Vaiko pinigus pasiima sau
Lietuvoje jau pasitaikė atvejų, kai šeima neinformavo, jog vaikas gauna išmoka ir kitoje šalyje. Todėl susidaro permokos, apie kurias savivaldybės Socialinės paramos skyrius gauna informaciją iš kitų valstybių narių. Tokiais atvejais šeimai tenka grąžinti susidariusią permoką.
Problemų kyla ir tada, kai tėvai išsiskyrę, ir vienas iš tėvų gauna vaiko pinigus Lietuvoje, bet jų neperveda vaikui arba net neinformuoja apie gaunamą išmoką.
Pagal LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnį, vienas iš tėvų, kuris yra apdraustas Ligos ir motinystės socialiniu draudimu, turi teisę į motinystės pašalpą. Šiuo draudimu draudžiamas fizinis asmuo, kuris pats moka ar už jį mokamos, arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Tačiau, svarbu paminėti, kad LR Išmokų vaikams įstatymo nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims. Išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos vienam iš vaiką auginančių tėvų. Šioje situacijoje išmoka vaikui negalima, nes motina pajamų Lietuvoje negauna ir nėra nuolatinė šalies gyventoja.
Jeigu nors vienas iš vaiko tėvų dirba ar gyvena ES šalyje, skiriant išmokas vaikams ir nustatant teisę į išmokas vaikams, vadovaujamasi ne tik LR Išmokų vaikams įstatymu, bet ir atitinkamais reglamentais. Nustatant teisę į išmoką vaikui skirtingose valstybėse narėse, pirmenybė mokėti išmoką šeimai nustatoma vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmokomis mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo taisyklėmis.
Specialistų komentarai
Kaip pabrėžė S. Kulpina, Socialinės paramos koordinavimo reglamentas taikomas atvejais, kai vienas iš tėvų augina vaiką ir gyvena Lietuvoje, o kitas dirba užsienyje. „Tuomet Vaiko pinigus moka ta šalis, kurioje tėvai dirba ir moka mokesčius“, - sakė SADM atstovė. Pavyzdžiui, jeigu tėtis dirba Jungtinėje Karalystėje (JK), o mama nedirbdama augina vaiką Lietuvoje, Vaiko pinigai bus mokami JK dirbančiam tėčiui.
Kaip pabrėžė S. Kulpina, Vaiko pinigų gavėjas tokiu atveju bus tėtis, bet išmoka skiriama vaikui. Atvejais, kai yra nesutarimų šeimoje dėl to, kad vaiko nepasiekia jam skirta išmoka, S. Kulpina patartų kreiptis į savivaldybę Lietuvoje, kurioje vaiką auginantis žmogus gyvena, ir pranešti, kad užsienio šalis tėčiui (mamai) moka šeimos išmoką, bet jis (ji) vaiko išlaikymui skiriamų pinigų neteikia.
Skyrybų atveju ar konfliktinėmis situacijomis pasitaiko, kad vaiko išlaikymą teikiantis vienas iš tėvų išmoką sumažina Vaiko pinigų (šeimos išmokos) suma. Kilus ginčui dėl vaikui skiriamos išmokos, konstatuojama, kad Vaiko pinigai yra skiriami tik vaikui.
„Kas kita, jei mama Lietuvoje gyventų su vaiku ir dirbtų, o tėtis gyventų ir dirbtų ES šalyje. Tuomet pirminė kompetencija (mokėti išmoką vaikui. - ELTA) būtų Lietuvoje - ten, kur gyvena mama ir vaikas. Tačiau reikia žinoti, kad šalys, kuriose šeimos išmokos didesnės nei mūsų Vaiko pinigai, vaikui išmoka ir diferencinį priedą. Pavyzdžiui, Vokietijoje vienam vaikui skiriama vadinamoji šeimos išmoka siekia, rodos, 190 eurų, taigi Lietuvoje mama gautų 30 eurų Vaiko pinigų per mėnesį, o diferencinį priedą - skirtumą - mokėtų Vokietija“, - aiškino S. Kulpina.
Kaip pabrėžė SADM atstovė, valstybė gerbia kiekvieną vaiką, kiekvienam skiriami vaiko pinigai. „Gali būti ir taip, kad į Lietuvą iš kitos ES šalies atvažiuoja dirbti žmogus, o jo nedirbanti žmona su vaiku lieka gyventi gimtojoje šalyje. Tokiu atveju būtent Lietuvos pirminė kompetencija mokėti išmoką. Pirminė kompetencija priklauso tai šaliai, kurioje gaunamos socialinio draudimo išmokos. Jeigu nedirba kitoje šalyje vaikų auginti likusi mama“, - pakartojo S. Kulpina.
Kaip pabrėžė specialistė, tokia tvarka vienoda visose ES šalyse. Reglamentas siejamas su tėvų darbo vietomis.
Statistika
Kaip skelbė ELTA, praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 47,9 tūkst. šalies gyventojų - 4,8 proc., arba 2,4 tūkst., gyventojų mažiau nei 2016 metais. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą imigravo 20,4 tūkst. žmonių, iš jų grįžę Lietuvos piliečiai ir imigravę užsieniečiai sudarė po 10,2 tūkst.
Palyginti su 2016 metais, grįžusių Lietuvos piliečių sumažėjo 4,1 tūkst. (28,5 proc.), o imigravusių užsieniečių padidėjo - 4,3 tūkst. (1,7 karto). Iš viso pernai 27,5 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo, kai 2016 metas - 30,2 tūkst. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2017 metais buvo 16,9 emigranto (2016 metais - 17,5).
Vidutinis emigrantų skaičius siekia 28 metus. Daugiausiai šalies gyventojai emigravo į Jungtinę Karalystę. Pernai į šią šalį išvyko 21,6 tūkst. (45 proc.) emigrantų, į Norvegiją - 5 tūkst. (10,5 proc.), į Vokietiją - 4,1 tūkst. (8,6 proc.), į Airiją - 3,4 tūkst. (7 proc.), į Daniją - 1,7 tūkst. (3,5 proc.), į Švediją - 1,6 tūkst. (3,3 proc.). Į Jungtinę Karalystę 2016 m. emigravo 46,2 proc. visų emigrantų, Airiją - 8,4 proc., Norvegiją - 7,8 proc., Vokietiją - 7,6 proc.
Emigracijos mastai auga, todėl nenuostabu, kad per aštuonerius metus net apie keturis kartus padidėjo kitose šalyse gimusių lietuviško kraujo turinčių mažylių.
Ar gausiu pašalpą?
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų, nesvarbu, kur jūs gimdysite (Lietuvoje ar Anglijoje), jūs turite teisę gauti visas Lietuvoje skiriamas pašalpas už mažylį. Žinoma, jeigu atitiksite visus šioms išmokoms gauti keliamus reikalavimus (esate apdrausta ligos ir motinystės socialiniu draudimu bei iki atostogų turėjote reikiamą stažą).
Tokiu atveju nėštumo ir gimdymo atostogų metu jums bus skiriama 100 proc. jūsų uždarbio dydžio motinystės pašalpa. Reikalavimai šeimos išmokai gauti kiekvienoje valstybėje yra skirtingi.
Pavyzdžiui, vienose valstybėse jos gali būti skiriamos vien dėl to, kad vaikas čia gyvena, kitose valstybėse tik įvertinus visos šeimos pajamas, vaikų skaičių ir pan. Lietuvoje vadinamieji vaiko pinigai mokami ne visiems - tik šeimoms, turinčioms nedideles pajamas. O štai gyvenantieji Anglijoje vaiko pašalpą gali gauti nepaisant šeimos pajamų.
Nesvarbu, ar gimdysite Lietuvoje, ar kitoje valstybėje, kokio dydžio bus jūsų šeimos pajamos - jūsų mažyliui bus skiriama vienkartinė pašalpa (šiuo metu - 1430 Lt). Norintieji jį gauti turi vaiką registruoti civilinės metrikacijos įstaigoje Lietuvoje.
Vaiko pinigai gyvenantiems užsienyje
Dirbate, gyvenate užsienyje? Ar žinote, kad mokėdami mokesčius užsienio šalyje, turite teisę ir į vaiko pinigus konkrečioje šalyje? Jau daugiau nei dešimt metų padedame susitvarkyti dokumentus, skirtus gauti vaiko pinigus šiose šalyse: Vokietijoje, Norvegijoje, Suomijoje.
Vaiko pinigai Vokietijoje
Kas gali gauti vaiko pinigus Vokietijoje? Vaiko pinigus gali gauti asmenys, kurie dirba Vokietijoje, o jų vaikai gyvena Lietuvoje. Kindergeld pinigai gali būti skiriami ir tuomet, kai asmuo neturi registruotos gyvenamosios vietos Vokietijoje, bet dirba ir moka pajamų mokesčius Vokietijoje - kai taikomas neribotas apmokestinimo tipas Vokietijoje.
Vaiko pinigus taip pat gali gauti ir asmenys, dirbantys Vokietijoje su lietuviška darbo sutartimi komandiruočių principu. Svarbu, kad pajamų mokesčiai būtų mokami Vokietijoje ir jiems būtų taikomas anksčiau minėtas neriboto apmokestinimo tipas. Vaiko pinigus gali gauti asmenys, kurie yra išsituokę, o vaikas gyvena su vienu iš tėvų bendrame namų ūkyje, o kitas tėvas dirba Vokietijoje.
Kindergeld Vokietijoje mokama iki 18 metų. Jei suėjus 18 metų vaikas mokosi ar studijuoja - yra galimybė gauti vaiko pinigus iki kol sukaks 25 metai arba kol mokysis. Taip pat galima gauti vaiko pinigus, jei vaikas yra vyresnis nei 18 metų ir ne vyresnis ne 21 metai ir yra registruotas užimtumo tarnyboje, kaip ieškantis darbo.
Kindergeld vaiko pinigų gavimo procesas trunka 6-12 mėn. nuo dokumentų ir duomenų pateikimo „Tax Back Solution“. Dėl vaiko pinigų (Kindergeld) gavimo galima kreiptis iškart pradėjus dirbti Vokietijoje, kai sudaroma darbo sutartis.
Reikalingi dokumentai
- Vaiko (-ų) gimimo liudijimo (-ų) kopijos.
- Santuokos / ištuokos liudijimo kopija.
- Darbo sutarties kopija.
- Paskutinių 3 turimų algalapių kopijos.
Vaiko išmokos Norvegijoje
BARNETRYGD, KONTANTSTØTTE, UTVIDET BARNETRYGD išmokos vaikui Norvegijoje gali būti mokamos pagal NAV institucijos nustatytą tvarką, jeigu esate ES šalies pilietis ir dirbate Norvegijoje, o Jūsų šeima gyvena Norvegijoje arba gimtojoje (ES) šalyje.
BARNETRYGD išmoka. Šią išmoką už vaiką galite gauti: nuo vaiko gimimo datos arba nuo to laiko, kai su vaiku atvykote į Norvegiją, arba kai pradėjote dirbti Norvegijoje. Išmokos vaikui (BARNETRYGD) skiriamos iki kol vaikui sukanka 18 metų imtinai.
UTVIDET BARNETRYGD išmoka. Šią dvigubą išmoką už vaiką vienišiems tėvams galite gauti: nuo vaiko gimimo datos arba nuo to laiko, kai su vaiku atvykote į Norvegiją, arba kai pradėjote dirbti Norvegijoje, arba kai tapote vienišu tėvu / mama. Išmokos vaikui (Utvidet Barnetrygd) skiriamos iki vaikui sukanka 18 metų imtinai.
KONTANTSTØTTE išmoka. KONTANTSTØTTE vaiko priežiūros išmoka skiriama 13-23 mėn. amžiaus vaikams, jeigu vaikas nelanko darželio arba lanko darželį iki 32 valandų per savaitę. Išmoka skiriama daugiausiai 11 mėnesių.
BARNETRYGD vaiko pinigų suma vienam vaikui per mėnesį šiuo metu yra iki 1676 NOK (priklausomai nuo vaiko amžiaus). KONTANTSTØTTE vaiko priežiūros išmoka siekia 7500 NOK/mėn.
Vaiko pinigų gavimo procesas gali trukti 6-12 mėn. nuo dokumentų ir duomenų pateikimo įmonei „Tax Back Solution“. Dėl vaiko pinigų gavimo galima kreiptis iškart pradėjus dirbti Norvegijoje, kai sudaroma darbo sutartis.
Reikalingi dokumentai
- Vaiko (-ų) gimimo liudijimo (-ų) kopijos.
- Santuokos / ištuokos liudijimo kopija.
- Darbo sutarties kopija.
- Paskutinių 3 turimų algalapių kopijos.
Vaiko išmokos Suomijoje
Vaiko pinigų gavimo procesas trunka apie 6 mėn. nuo dokumentų ir duomenų pateikimo „Tax Back Solution“. Dėl vaiko pinigų gavimo galima kreiptis iškart pradėjus dirbti Suomijoje, kai sudaroma darbo sutartis.
Vaiko išmokas ir vaiko priežiūros išmokas galite gauti už praėjusius 6 mėnesius nuo paraiškų pateikimo datos atsakingai Suomijos KELA institucijai.
Norint gauti vaiko pinigus dirbant kitoje šalyje, nebūtina joje turėti registruotą gyvenamąją vietą. Vaiko pinigus iš užsienio šalies galima gauti ir tuo atveju, kai tik vienas iš tėvų dirba užsienyje (pvz., jei esate išsiskyrę arba nesusituokę).
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Kam Priklauso Vaiko Pinigai: Teisiniai Aspektai ir Kaip Juos Tinkamai Panaudoti?
- Nuo ko priklauso vaiko lytis: Moksliniai faktai ir mitai
- Kiek priklauso alimentų vaikui: skaičiavimo principai ir teisiniai aspektai
- Vaikiškos Kėdutės Automobiliui: Geriausi Tipai ir Patarimai Renkantis Saugią Kėdutę
- Sužinokite, nuo kada vaikams saugu valgyti kiaušinius – svarbiausi patarimai tėvams!