Daugelio mūsų gyvenime vykstančių dalykų sėkmė priklauso nuo pasiruošimo. Artėjantys mokslo metai kelia nerimą daugeliui tėvų. Nuo to, kaip vaikas bus pasiruošęs psichologiškai, kiek turės žinių, daug priklausys ir jo tolesni mokymosi rezultatai.
Psichologinis pasiruošimas
Labai svarbu tėvams atsakyti į vaiko klausimus, kalbėtis su juo, galbūt papasakoti savo mokyklinių metų istorijų, paruošti psichologiškai. Tam, kad vaikas jaustųsi gerai artėjant mokslo metų pradžiai, mokyklos reikmenis kartu su juo reikėtų pirkti ne paskutinėmis vasaros dienomis. Būsimiems pirmokams, o ir vyresniems reikia laiko pabūti su naujais daiktais, juos pačiupinėti, pasidžiaugti, „parepetuoti“ mokyklą.
Psichologiškai ruošiant vaiką jam būtina sudaryti sąlygas dirbant patirti sėkmę, ugdyti jo vidinę motyvaciją išmokti naujų dalykų. Mokymosi procesui reikia daug pastangų ir valios. Derėtų vaiką skatinti darbą padaryti iki galo, kad padaręs jaustų pasitenkinimą, padėti vaikui „išgyventi“ susidūrus su nesėkme, įtikinant, kad sunkumas yra laikinas dalykas, galbūt papasakoti kokią nors istoriją.
Mokymai reikėtų išnaudoti kasdienio šeimos gyvenimo situacijas. Labai svarbu, kad mokymasis vyktų natūraliai ir būtų smagus. Nereikėtų persistengti skatinant didaktinius pokalbius ir užverčiant vaiką užduotimis - taip jis gali prarasti norą mokytis. Labai griežtų ir kontroliuojančių tėvų vaikai neretai sunkiau sukaupia dėmesį ir priešiškai reguoja į mokyklą.
Praktiniai patarimai
- Mokykite vaiką apsirengti, nusirengti, susidėti savo rūbus (šio įgūdžio prireiks po kūno kultūros pamokų).
- Pratinkite vaiką užbaigti pradėtą darbą bei kruopščiai jį atlikti.
- Skatinkite susitvarkyti savo darbo vietą (pasibaigus vienai pamokai reikės greitai pasiruošti kitai).
- Pratinkite išklausyti kalbantį žmogų (tai padės įsiklausyti į mokytojos aiškinimą bei skelbiamą užduotį).
- Mokykite vaiką orientuotis erdvėje (kairė, dešinė, kairės pusės apačia, viršus ir pan.). Taip bus lengviau orientuotis sąsiuvinyje ir vadovėlyje.
- Kelionių, išvykų metu stebėkite įvairius užrašus, tarkite raides, skiemenis, žodžius, dainuokite.
- Skaičiuokite (kiek vaikas mato medžių, namų, mašinų….), lyginkite ko yra daugiau, ko mažiau.
- Pratinkite skirti kairę ir dešinę puses (vaikai dažnai painioja rankas, nežino į kurią pusę suktis).
- Klausinėkite vaiko “kodėl?“, tegul jis atsako „todėl, kad…“. Prašykite atsakyti pilnais sakiniais (tai padės rašant rašto darbus).
- Mokykite naudotis žirklėmis.
- Mokykite dirbti su popieriumi. Parodykite, kad norimą figūrą galima iškirpti ir lapo krašte, ne tik viduryje.
- Skatinkite vaikus kurti pasakojimus, juos iliustruoti piešiniais.
- Mokykite deklamuoti eilėraščius išraiškingai, aiškiai, neskubant.
- Leiskite vaikui pasidžiaugti naująja kuprine, rašymo priemonėmis bei kitais mokyklai skirtais daiktais. Tegu vaikas mokosi juos susidėti ir vėl išimti iš kuprinės.
Likus kelioms savaitėms iki mokslo metų pradžios reikėtų vaiką pratinti prie būsimos dienotvarkės. Pirmiausiai derėtų sureguliuoti svarbiausius fiziologinius poreikius, kaip miegą, mitybą, vaiko saugumą. Miego, mitybos laiką reikėtų kuo priartinti prie būsimos mokslo metų dienotvarkės. Taip vaikui bus lengviau adaptuotis mokykloje, vaikas bus linksmesnis, norės eiti į mokyklą.
Po ilgų vasaros atostogų mokyklinę veiklą prisiminti reikia ir vyresniems, jiems galioja tie patys, anksčiau išvardinti patarimai. Tik šiuo atveju patarčiau daugiau su vaiku kalbėtis apie jų draugus, vaiko vietą draugų tarpe, konkurenciją, susidūrimą su agresija, savitvardos įgūdžius kolektyve, pripažinimą. Per didelis susirūpinimas tik mokslo pasiekimais, vaikui kelia didelę įtampą. Ją nuima mėgiama veikla, mokslo draugų ratas.
Kaip nuspręsti, ar vaikas pasirengęs mokyklai?
Pradinio ugdymo pirmą klasę vaikas pradeda lankyti, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 7 metai. Pradinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau, jei vaikas tokiam ugdymui subrendęs. Amžius yra svarbus, bet ne vienintelis subrendimo mokyklai veiksnys. Visi vaikai vystosi pagal tam tikrus dėsningumus, tačiau skirtingų vaikų raidos tempai gali būti labai įvairūs. Dažniausiai septynmetis jau moka paklusti kitam suaugusiam asmeniui, kai šalia nėra tėvų ir mokėti elgtis didesnėje vaikų grupėje.
Socialinė-emocinė branda
- Mokėjimas bendrauti, bendradarbiauti ir dirbti su kitais žmonėmis (vaikais ir suaugusiais), laikytis taisyklių.
- Vaikas turėtų mokėti pasakyti svarbiausią asmeninę informaciją (vardą, pavardę, adresą), žinoti šeimos sudėtį, ką dirba jo tėvai.
- Jis turi būti tiek savarankiškas, kad galėtų pats apsitarnauti (nueiti į tualetą, persirengti, pavalgyti).
- Taip pat - būti pajėgus atsiskirti nuo tėvų keletui valandų ir saugiai jaustis kitų žmonių draugijoje.
Vaikas turi gerai save vertinti. Pasitikintys savimi vaikai nori imtis naujos veiklos, nes tiki, kad jiems pavyks, ne taip jautriai reaguoja į nesėkmes, nepasisekus iš pirmo karto, vėl mėgina.
Vaikas turi pajėgti susikaupti ir išklausyti nurodymus bei atlikti užduotį iki galo. Socialiai ir emociškai brandus savo amžiui vaikas gali susivaldyti, kai yra piktas, nepatenkintas ar patyręs nesėkmę - jis žino, kad nepriimtina muštis, rėkti, gadinti daiktus. Jis neverkia vos tik kas nutinka ir nėra pernelyg drovus. Toks vaikas moka prisitaikyti prie kitų, palaukti savo eilės. Jis domisi aplinkiniais, supranta kitų jausmus ir moka į juos reaguoti, pripažįsta kitų žmonių teises.
Intelektinė branda
- Reikalingų mokymuisi pažintinių gebėjimų išlavėjimas, bendros žinios.
- Vaikas žino nemažai įvairių žodžių, gali papasakoti savo įspūdžius, kuria istorijas.
- Aiškiai taria daugumą kalbos garsų.
- Jam suprantama skaičių sąvoka, tokios daiktų savybės kaip dydis, svoris, spalva.
- Vaikas įsimena dainelių žodžius, eilėraščius.
Samprotauja, daro išvadas, pastebi daiktų panašumus ir skirtumus, gali klasifikuoti juos pagal formą, spalvą, dydį, moka pasakyti formų ir spalvų pavadinimus. Skiria garsus, atpažįsta raides, gali kai kurias jų, bent jau savo vardo, parašyti.
Nuostata tapti mokiniu
Vaikas nori mokytis, suvokia save kaip būsimą mokinį, aktyviai domisi pasauliu, smalsauja, klausinėja, mėgsta vartyti knygas, prašo paskaityti, domisi raidėmis.
Vaiko sveikata ir fizinis pajėgumas
Turi būti pakankamai išlavėję vaiko judesiai, gera pirštų-riešo motorika bei akių-rankų koordinacija.
Ką dar turėtumėte žinoti?
Anot R. Gluchovskės, tėvai myli savo vaikus, todėl natūralu, kad nori jiems įvairiose buitinėse situacijose pagelbėti. Visgi svarbu tai darant nepersistengti ir suteikti galimybę mažiesiems mokytis bandant ir klystant. Ekspertės teigimu, šešiametis jau turėtų gebėti pats apsirengti, praustis ir tinkamai naudotis tualetu, valgyti su stalo įrankiais, atlikti nesudėtingus namų ruošos darbus ar susitvarkyti žaidimų vietą. Viso to išmokti bus sudėtinga, jei kiekviename žingsnyje tėvai skubės šias ar panašias užduotis atlikti už vaiką.
Leiskite vaikui laipioti į medžius ir suptis, lipdyti sniego senius ir statyti smėlio pilis, kalti vinį ir pjauti peiliu, važinėtis dviračiu ar bėgioti per kliūtis, susitepti purve ar sušlapti vasaros lietuje: taip jam suteikiama proga pažinti pasaulį visais savo pojūčiais, plėsti savo patirtį ir per ją mokytis. Nei knygelių skaitymas, nei animaciniai filmai to atstoti negali.
Reikėtų leisti vaikui patirti visą jausmų spektrą, o ne tik teigiamas emocijas. Ekspertė pažymi, kad vaikas turi pažinti ir nuobodulį, pasibjaurėjimą, liūdesį, pyktį, nuostabą, baimę bei kitas nemalonias emocijas, su kuriomis neišvengiamai savo gyvenime susiduria kiekvienas žmogus. Užuot bandžius vaiką nuo neigiamų emocijų apsaugoti, reikėtų padėti mažajam jas atpažinti savyje bei kituose žmonėse ir suprasti jų priežastis.
Priešmokyklinio amžiaus vaikai taip pat jau turėtų būti išmokę jausti ribas - kas yra leistina, o kas ne. Priešmokyklinukas turėtų gebėti suprasti ir priimti tai, kad ne visi jo norai išsipildo. Svarbu sieti norų išsipildymą su paties vaiko indėliu, pastangomis ir veiksmais. Tai reiškia, kad vaikas turėtų gebėt laikytis susitarimų su tėvais, nustatytų namų taisyklių, bendravimo su bendraamžiais bei suaugusiaisiais normų.
Norint padėti vaikui augti ir mokytis, svarbu jį pažinti, suprasti besiformuojančius mažojo būdo bruožus ir polinkius, o visų svarbiausia - leisti jam būti savimi. Neretai tėvai savo vaikams kelia nerealistiškus lūkesčius, kurie dažniausiai yra pačių suaugusiųjų prioritetų, norų ir įsivaizdavimų atspindys. Perdėti tėvų lūkesčiai ir norai žaloja vaiką, žlugdo jo savivertę ir pasitikėjimą savimi.
Tėvai turėtų vertinti ir mylėti vaiką tokį, koks jis yra. Mažajam yra labai svarbus jam brangiausių žmonių palaikymas ir įvertinimas. Tačiau begalinė tėvų meilė neturėtų virsti besąlygišku atžalos aukštinimu ar nuolatiniu nerimu dėl jo pasiekimų. Reikia stengtis išsaugoti balansą ir skatinti vaiką žengti vis naują žingsnelį į priekį, nekeliant tikslų, kurie šiuo metu jam yra pernelyg sudėtingi. Be to, svarbu drąsinti vaiką už pastangas, kruopštumą ir susikaupimą, nesusikoncentruojant vien tik į rezultatą.
Dešimt naudingų patarimų, kaip geriau psichologiškai paruošti vaiką mokyklai
- Geriausia stengtis pažinti savo vaiką ir orientuotis į jį.
- Verta susilaikyti nuo frazių: „pamatysi, tau bus viskas lengva ar sunku“.
- „Didelė klaida, kurią daro daug tėvų - kuomet patys nerimauja dėl mokyklos. Vaikas jaučia visa tai ir gali pradėti bijoti visko, kas susiję su mokykla.
- Tėvai galėtų tiesiog akcentuoti, kad tai bus dar vienas etapas vaiko gyvenime, kuriame bus naujų iššūkių. Nevertėtų vaiko įspėti dėl galimų rūpesčių.
- „Mokyklos nevalia sureikšminti, nes įtampą dažnai kelia jos hiperbolizavimas.
- Pažymys mokymosi motyvaciją didina tik sėkmės atveju. Nesėkmės atveju ją mažina.
- Ne visiems vaikams iš karto viskas pavyksta, tačiau svarbu suprasti, kad vaikai nėra robotai ir negali visi veikti pagal vieną programą.
- Mokymasis yra mokytojo ir mokinio santykių pasekmė. Tėvai yra daugiau stebėtojai.
- Mylėkime savo vaiką nepaisydami mokymosi rezultatų. Negadinkime santykių su vaiku dėl mokslų.
- Ieškokite vaikui aplinkos, kurioje jis gautų sau tinkamus iššūkius - įtraukite į būrelius, protmūšius ir pan.
Praktiniai patarimai ruošiant vaiką mokyklai
- Padėkite vaikui ugdytis savarankiškumą ir apsirengimo įgūdžius: iš pradžių leiskite „treniruotis“ su šiek tiek didesnio dydžio nei būsima mokyklinė uniforma drabužiais - jiems bus lengviau.
- Skatinkite vaiką tvarkytis su savo higienos įpročiais, tokiais, kaip rankų plovimas ir tualetas, namie.
- Kuo dažniau leiskite naudotis peiliu, šakute ir šaukštu bei gerti iš puodelio savarankiškai.
- Namie skaitykite kartu su vaiku, užduokite klausimus apie tai, ką perskaitėte (tai palengvins teksto suvokimą), - tai skatina vaizduotę ir kūrybiškumą.
- Įtraukite savo vaiką į tikslinių žaidimų veiklas, pavyzdžiui, makaronų vėrimą ar mažų objektų perkėlimą iš vienos vietos į kitą - tokios žaidybinio pobūdžio užduotys plėtoja smulkius motorikos įgūdžius, jas galima atlikti virtuvėje kartu ruošiant vakarienę arba vonioje.
- Lauko žaidimai labai svarbūs tobulinant motorikos įgūdžius, kurie vėliau padeda rašymo ir kitiems smulkiesiems motorikos įgūdžiams.
Pasiruošimas mokyklai - vaiko paruošimas sklandžiam mokymuisi
Ruošiantis mokyklai, labai svarbu suprasti, kad tinkamas pasirengimas nėra vaiko išmokymas skaityti ir skaičiuoti. Nereikia su vaiku pereiti pirmos klasės programą. Juk ankščiau ar vėliau jūsų įdirbis baigsis ir vaikas susidurs su jam nauja medžiaga. Pamokose įpratus nuobodžiauti, vėliau tampa sunku įsisąmoninti, kad mokykla ta vieta, kur reikia susikaupti ir dirbti.
Pasiruošimas mokyklai - pirmiausia vaiko paruošimas sklandžiam mokymuisi. Štai kelios veiklos, kurias pedagogai rekomenduoja tėveliams atlikti kartu su vaiku namuose puoselėjant jo motyvaciją mokytis:
Veiklos, padedančios pasiruošti mokyklai:
- Dėmesio koncentravimas: Padėti vaikui koncentruoti dėmesį galite lipdydami iš sūrios tešlos, molio ar vaško, piešdami įvairiomis priemonėmis ar konstruojant. Taip pat koncentruoti dėmesį padės nuoseklus dienos ritmas, kuris vaikui suteiks aiškumo ir saugumo bei gebėjimą orientuotis dienos laike ir pereiti nuo vienos veiklos prie kitos.
- Atsakomybės ugdymas: Vaiko atsakomybę tėveliai gali ugdyti patikėdami jam tam tikras pareigas namuose, ugdydami jo gebėjimą atlikti užduotis. Tėveliai gali įtraukti vaiką į paprastus namų ruošos darbus: nušluostyti stalą po valgio, valyti dulkes, sudėti rūbus į skalbimo mašiną, rūpintis augintiniu (į dubenėlį įpilti vandens) ir pan. Tėveliai turėtų būti šalia ir padėti vaikui struktūruodami tvarkymosi eigą: iš kokių žingsnių susidės susitvarkymas (pvz., pradėti nuo kaladėlių), priminti, kur yra koks daiktas, padrąsinti įveikus kiekvieną etapą.
- Savarankiškumo skatinimas: Vaiko savarankiškumo skatinimas ugdo jo pasitikėjimo savimi jausmą ir augina savivertę. Svarbu, jog vaikui atsidūrus jam naujose situacijose, jis iššūkius priimtų ne su didele baime, o su smalsumu. Kiekviena vaiko savarankiškai pasiekta pergalė stiprina jo vidinį jausmą „aš galiu“. 5-6 metų vaikui tėveliai gali patikėti sudėtingesnes užduotis: jie jau gali mokytis taupyti norimam pirkiniui, tausoti turimus daiktus (pvz., nepalikti lauke dviračio per naktį), po maudymosi susitvarkyti vonios kambarį ir pan.
- Laiko planavimas: Gebėjimo planuoti laiką tėveliai turėtų pradėti mokyti aptardami, koks turėtų būti rytas ruošiantis į darželį ar priešmokyklinę klasę: ką iš vakaro reikia pasiruošti, iš kokių žingsnių susideda rytinė ruoša, kiek laiko reikia kiekvienam žingsniui atlikti? Naudinga nusimatyti apsidovanojimo laiką, pvz., 15 minučių animacinio filmo ar kitos vaikui malonios veiklos, jei pavyko laikytis dienotvarkės. Tėveliai gali kartu planuoti savaitgalį ir su vaiku nusimatyti, ką visa šeima norėtų per jį nuveikti ir kiek laiko skirti įvairioms veikloms.
- Akademinių gebėjimų ugdymas: Vaiko gebėjimas išreikšti mintis taisyklinga kalba ugdomas sekant pasakas ir skaitant knygas. Su vaiku galima aptarti kas perskaityta, padiskutuoti, kaip toliau vystysis skaitoma istorija, paskatinti istorijai sukurti naują pabaigą. Kai vaikas užduoda tėvams klausimą, nereikia skubėti atsakyti ar pataisyti vaiko, kai jis neteisus. Verčiau paklausti, o kaip mano jis pats? Kas būtų, jei atsitiktų taip, kaip jis galvoja? Su jau paaugusiais vaikais visa šeima galima žaisti žaidimą „taip-ne“, dėžėje paslėpus daiktą, o į klausimus galima atsakyti tik „taip“ arba „ne“. Mokant vaiką skaičiuoti nuo 1 iki 10, svarbu suvokti skaičiaus esmę, mokytis rūšiuoti daiktus - tai yra matematinio mąstymo ir raštingumo pradžia. Keliaujant į lauką, vaikas gali suskaičiuoti kiek žaislų nešasi, namuose - kiek lėkščių reikia padengti šeimos stalui, kiek stiklinių, šakučių ir šaukštų. Skaičiavimui tapus natūralia vaiko gyvenimo dalimi, lengviau seksis mokykloje.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Sužinokite, Kaip Lengvai Patikrinti, Ar Jūsų Vaikas Priimtas Į Mokyklą Lietuvoje!
- Sužinokite, ar jūsų vaikas priimtas į darželį Klaipėdos rajone – paprasti ir greiti būdai!
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Neįtikėtina Patirtis: Pirmieji Judesiai Nėštumo Metu – Būsimoms Mamoms Būtini Patarimai!
- Vienuolikos Mėnesių Kūdikio Mitybos Paslaptys: Skaniausi Receptai Ir Svarbiausi Principai