Nėštumo metu mityba yra vienas pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių. Nuo to, kokių medžiagų su maistu patenka į mamos organizmą, priklauso vaisiaus audinių ir organų formavimasis. O ir pačiai būsimai mamytei svarbu gerai jaustis, būti energingai, turi užtekti jėgų sėkmingai išnešioti ir pagimdyti vaikelį.
Nėščiosios energijos poreikiai padidėja nedaug, todėl valgyti už du tikrai nereikia. Nuo ketvirtojo mėnesio papildomai tereikia 200-300 kcal per dieną.
Nėštumo metu labai svarbu palaikyti normalų svorį, o kiek kilogramų moteris turėtų priaugti nešiodama vaikelį, priklauso nuo jos svorio prieš pastojant. Normalaus svorio moteriai būnant nėščiai turėtų prisidėti maždaug 11-15 kg. Jei moteriai anksčiau trūko svorio, ji gali priaugti ir daugiau. Turėjusioms antsvorio, per nėštumą normalu priaugti maždaug 7 kilogramus.
Bet priaugus per daug, gali sutrikti sveikata: padidėti kraujospūdis, atsiranda diabeto rizika, be to, naujagimis gali gimti pernelyg didelis.
Nėštumo metu patariama laikytis genetiškai susiformavusių mitybos tradicijų. Geriau neeksperimentuokite su egzotiškais ar bet kokiais kitais neįprastais maisto produktais.
Rinktis maisto produktus nėštumo metu reikia itin kruopščiai. Gydytojai rekomenduoja atsižvelgti ir į sezoniškumą, valgyti kokybiškus, šviežius, natūralius ir lengvai virškinamus maisto produktus.
Nėščiajai labai svarbu valgyti reguliariai - ir pagrindinius valgius, ir užkandžius. Dažną šiuo laikotarpiu kamuoja rėmuo ir deginimas stemplėje. Šiuos nemalonumus galite susilpninti, jeigu valgysite tuo pačiu metu, dažnai, tačiau mažesnėmis porcijomis, gerai kramtydamos maistą.
Gerai žinome, kad pieno produktai turi daug kalcio, o dėl jo trūkumo ima gesti dantys. Be to, šis mineralas reikalingas vaisiaus skeletui formuotis. Nėščios moters racione turi būti sūris, kefyras, rūgpienis, pienas, grietinė, varškė. Kalcio yra ir lapinėse, ir kitose daržovėse, žuvyje.
Nėštumo metu jos patariama suvalgyti apie 400 g per savaitę. Tik verčiau vengti didelės jūrinės žuvies, nes joje būna gyvsidabrio ir kitų sunkiųjų metalų sankaupų. Nėščiosioms patariama vengti kardžuvės, ryklienos, karališkosios skumbrės, galima suvalgyti lašišos, šamo, menkės.
Svarbios ne tik žuvų rūšys, bet ir tinkamas paruošimas (žuvį gaminkite garuose, troškinkite). Žuvis vertinga dėl vitamino D, kuris būtinas formuojantis vaisiaus kauliniam audiniui, jo reikia ląstelių dauginimuisi, taip pat mamos kaulams ir imunitetui. Daugiausia vitamino D riebiose žuvyse (lašišoje, skumbrėje, tune).
Grūduose yra B grupės vitaminų, magnio, geležies ir kitų mikroelementų, taip pat jie naudingi dėl maistinių skaidulų. Saulėgrąžos, grikių ir sorų kruopos suteikia vitamino E. Šis vitaminas svarbus ląstelių apykaitai, audinių atsinaujinimui, stiprina imuninę sistemą.
Vitamino E gauname ir vartodamos augalinį aliejų, jis turi ir riebalų, kurie yra puikus nėščiosios energijos šaltinis. Didžiąją dalį mityboje turėtų sudaryti augaliniai riebalai. Rapsų, linų sėmenų, graikinių riešutų aliejai turi ir omega-3 riebalų rūgščių.
Kad vaikas augtų ir vystytųsi sveikas, būsima mama turi gauti užtektinai baltymų, kurie yra labai svarbūs audinių ir organų formavimuisi. Todėl nėštumo metu reikia valgyti mėsą, ypač svarbi jautiena. Žinoma, kokybiška paukštiena: vištiena, kalakutiena; taip pat triušiena, turėtų būti nėščiosios racione. Kitų rūšių mėsos, pavyzdžiui, kiaulienos, taip pat galima valgyti, tačiau negaminkite iš jos šašlyko.
Mėsoje yra audinių atsinaujinimui ir sveikam augimui svarbaus cinko, o jo stokojant gresia priešlaikinis gimdymas.
Nėštumo laikotarpiu būsimai mamai rekomenduojama valgyti kuo daugiau įvairių daržovių. Pavyzdžiui, morkose, brokoliuose, yra vitamino A, svarbaus skeleto raumenims, placentos formavimuisi ir mamos bei kūdikio regėjimui. Tik prisiminkite, kad per didelis šio vitamino kiekis pavojingas nėštumui ir gali sutrikdyti vaisiaus vystymąsi.
Vaisiai turi daug fruktozės, būtinos padidėjusiems būsimos mamytės energijos poreikiams, tačiau juos valgykite saikingai. Geriausia valgyti šviežius nesaldžius vaisius: kivius, obuolius, slyvas; vyšnias, šilauoges ir kitus vaisius bei uogas. Derėtų atsižvelgti į sezoniškumą, o alergiškoms moterims vaisius vartoti atsargiai.
Riešutai turi magnio, kuris reikalingas normaliam gimdos raumenų tonusui ir apsaugo nuo nėštumo komplikacijų. Gausu riešutuose ir kitų mineralų, vitaminų, taip pat baltymų, jie puikiai tinka sveikiems užkandžiams ir padeda greitai numalšinti alkį.
Šiuolaikiniuose maisto produktuose dažnai trūksta maistingųjų medžiagų, taigi ne visada esame tikros, kad mityba yra visavertė. Todėl nėščiosioms neretai gydytojai pataria vartoti vitaminų ir mineralų maisto papildus. Papildyti mitybą vitaminais ir mineralais ypatingai svarbu, jei nėštumo metu tinkamai nesimaitinate, nevalgote kai kurių maisto produktų, jeigu esate vegetarė. Pritrūksta mikroelementų ir turinčioms sveikatos problemų, dėl kurių blogai pasisavinamas maistas, taip pat - kamuojamoms sunkios toksikozės nėščiosioms. Besilaukiančioms dvynių moterims taip pat prireikia papildomų vitaminų ir mineralų.
Grybai nėštumo metu: ar saugu?
Žinoma, pasaulyje yra nemažai žmonių, kurie grybų nemėgsta ir jų nevalgo. Vis dėl to, ką daryti, jei labai mėgstate grybukus ir esate nėščia? Ar reikia atsisakyti mėgiamo maisto? Jei ne, tai kokius grybus galima valgyti esant nėščiai?
Reikia pastebėti, kad dauguma gydytojų ir dietologų, dėl visa ko, apskritai rekomenduoja nėščiosioms nevalgyti grybų, kaip sunkaus ir sunkiai virškinamo maisto, kuris kai kuriems žmonėms gali sukelti alergiją. Žinoma, grybai turi ir naudingų medžiagų, tačiau jei jūs galite be jų išgyventi 9 mėnesius, tuomet šias medžiagas tikrai gausite iš kitų, ne tokių probleminių produktų.
Vis dėl to, jei negalite gyventi be grybų, be to, turite sveikas kepenis ir neturite polinkio į alergiją, jei iki nėštumo dažnokai valgydavote grybus ir nejautė jokių komplikacijų, tuomet ir dabar galite šiek tiek įvesti mėgiamą produktą į savo maisto racioną. Tik jokiais būdais ne tuomet, jei jus kankina toksikozė.
Ką reikia nėščiosioms žinoti apie grybus?
- Grybai - maistingas ir naudingas maistas, juose yra baltymų, panašių į mėsos baltymus. Grybuose yra nemažai grupės A, C, B ir P vitaminų, taip pat cinko, vario ir nikotino rūgšties.
- Nėštumo metu galima valgyti tik virtus arba troškintus grybus - ne keptus ir ne sūdytus! Dėl visa ko virkite grybus ne mažiau valandos, kad išnaikintumėte visas galimas nuodingas medžiagas.
- Geriausia, jei grybus rinktumėte ne patys, o pirktumėte juos patikimose parduotuvėse, tik ne turguje. Prekybos centruose grybai yra užauginti šiltnamiuose arba specialiuose ūkiuose, kuriais galima pasikliauti.
- Prieš perkant grybus ir prieš juos ruošiant, kruopščiai patikrinkite: nereikėtų gaminti apipelijusių, sulamdytų ar kitaip pažeistų grybų. Juos paprasčiausiai išmeskite.
- Štai sūdytų, marinuotų, džiovintų ir konservuotų grybų nėštumo metu iš viso geriausiai nevalgyti - juose praktiškai nėra vitaminų, kai kuriais atvejais jie yra pavojingi sveikatai, gali sukelti skrandžio negalavimus ar net nusinuodijimą.
Kaip nuvirti ir laikyti grybus?
Anot „MediCA klinika“ gydytojos gastroenterologės Editos Jakubauskienės, dalis valgomų ir nuodingų grybų yra panašios išvaizdos, todėl dažniausiai nepatyrę grybautojai grybais apsinuodija supainioję valgomus su nuodingais grybais.
„Apsinuodyti galima ir valgomais grybais, jei jie vartojami seni, ištižę, sukirmiję ar šalnų pakąsti. Tokiuose grybuose, irstant baltymams ir riebalams, susidaro amidų ir aminų junginiai. Tokie patys, kurie atsiranda gendant mėsai, žuvims ar sviestui“, - sakė E. Jakubauskienė.
Gydytoja patarė rinkti tik jaunus grybus, nes jie yra maistingesni, nesukirmijusius ar kitaip nepažeistus grybus. „Svarbu grybus gerai išvirti, o jų nuovirą - išpilti. Dar geriau, jei nuoviras nupilamas kelis kartus, tokiu atveju iš grybų pasišalina daug nuodingų medžiagų ir taip galima sumažinti apsinuodijimų riziką. Paruoštų valgymui grybų negalima palikti kitai dienai, o konservuotus reikėtų suvartoti per pusmetį. Taip pat paruoštus grybus reikia laikyti šaldytuve ar vėsiame rūsyje 0-6 °C temperatūroje“, - aiškino ji.
Du apsinuodijimo tipai: lengvas ir sunkus
Gastroenterologė atkreipė dėmesį, kad galimi dviejų rūšių apsinuodijimų grybais atvejai.
„Pirmuoju atveju negalavimai susiję su virškinimo sutrikimais, kurie prasideda jau po pusvalandžio ir pasireiškia pykinimu, vėmimu, galvos ir pilvo skausmais, viduriavimu. Tačiau šie simptomai, neretai praeina savaime per 2-4 valandas. Antruoju atveju apsinuodijimas yra daug sunkesnis. Apsinuodijimui nuodingų savybių turinčiais grybais yra būdingas slaptasis periodas, kuris gali trukti 6-48 val. po grybų valgymo. Vėlgi žmogų kankina pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kuris savaime išnyksta, tačiau šiuo metu prasidėjęs ūminis kepenų, inkstų veiklos sutrikimas kelia grėsmę ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gyvybei“, - teigė „MediCA klinika“ gydytoja.
Specialistai sutaria, kad visais apsinuodijimo atvejais būtina nedelsti ir kuo skubiau kreiptis pagalbos.
„Verta žinoti, kad kuo vėliau atsiranda apsinuodijimo simptomai, tuo apsinuodijimas sunkesnis, o apsinuodijimo požymiai nuo skirtingų rūšių grybų atsiranda skirtingu metu. Paprastam žmogui sudėtinga atskirti gyvybei grėsmingą apsinuodijimą grybais nuo paprasčiausio gastrito ar apsinuodijimo maistu, todėl esant įtarimų, kad apsinuodyta grybais, norint išvengti komplikacijų, būtina pasitarti vaistininkais ar iš karto kreiptis į gydytojus“, - pažymėjo „Camelia“ vaistininkė.
Vaistininkų ir gydytojų patarimai grybų mėgėjams:
- Rinkite tik gerai pažįstamus grybus;
- Nevalgykite nežinia kieno rinktų grybų. Tyrimai rodo, kad neretai apsinuodijama vyresnio amžiaus ir / ar turinčių regos sutrikimų asmenų rinktais grybais;
- Nemanykite, kad grybais apsinuodyti turi visi jų valgiusieji. Galbūt patiekale buvo tik vienas nuodingas grybas, kuris pakliuvo tik vienam valgiusiajam;
- Kuo vėliau atsiranda apsinuodijimo simptomai (pykinimas, vėmimas, viduriavimas), tuo sunkesnis gali būti apsinuodijimas;
- Apsinuodijimo požymiai gali atsirasti skirtingu metu, nes juos galėjo sukelti skirtingų rūšių grybai;
- Persivalgiusiam ar sunkiai grybus virškinančiam žmogui pykinimas, vėmimas ir viduriavimas savaime turi praeiti per 4-6 val.;
- Užsitęsus virškinamojo kanalo sutrikimams, būtina kreiptis į gydytoją, nes tik atlikus tyrimus galima atskirti persivalgymą nuo apsinuodijimo;
- Iškilus klausimams, įtarę apsinuodijimą grybais nebandykite gydytis patys, skubiai kreipkitės pagalbos į artimiausią gydymo įstaigą arba pasikonsultuokite su visą parą dirbančiais Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro specialistais telefonais: 8 5 236 2052 arba 8 687 53378;
- Grybai yra sunkus maistas, todėl nereikėtų jų persivalgyti, valgyti keletą kartų per dieną. Ypač prisižiūrėti turėtų sergantys virškinimo trakto ligomis ar turintys silpnesnę virškinimo sistemą.
Apie mitybą nėštumo metu sklando daugybė mitų, o besilaukiančios moterys kartais informacijos ieško forumuose, kur moterys dalinasi patirtimi ir net prietarais. Į daugeliui kylančius klausimus apie maistą, būtinąsias medžiagas kūdikiui bei vitaminus atsakė gydytoja akušerė ginekologė Daiva Keršulytė.
Svarbiausi patarimai nėščiosioms apie mitybą:
- Reikėtų vengti neapdorotos mėsos, pavyzdžiui, karpačo, ne visiškai iškeptų kepsnių. Patartina atsisakyti įpročio ragauti žalio faršo gaminant maistą.
- Labai sveika valgyti jūros gėrybes bei žuvį. Daug baltymų turi silkė, lašiša, upėtakis, skumbrė. Besilaukiančioms taip pat reikalingi ir riebalai, gausūs omega 3, pavyzdžiui, riebi žuvis. Jos per savaitę suvartoti rekomenduojama apie 200 g. Reikėtų vengti neapdorotų jūros gėrybių, kuriose gali būti bakterijų ir virusų.
- Reikėtų valgyti negruzdintą, nerūkytą, nesūdytą maistą. Taip pat gerai išvirti kiaušinius, kad nekiltų salmoneliozės rizika.
- Kofeinas slopina geležies įsisavinimą, gali sukelti vaisiaus dirglumą. Per parą juodos ar žalios arbatos, kavos galima išgerti 1-2 įprasto dydžio puodelius.
- Pirmą nėštumo trečdalį nėra didelių pokyčių, tuo metu svarbu vartoti maisto produktus, kuriuose daugiau folio rūgšties, geležies, omega 3. Tai yra žalialapės daržovės, pieno produktai, žuvis, mėsa. Labiausiai nėščiosioms reikia baltymų, kurie yra pagrindinė medžiaga vystytis motinos ir vaisiaus audiniams, pieno gamybai.
- Reikėtų atkreipti dėmesį ir vengti transriebalų, jų yra visuose keptuose gaminiuose, o etiketėse jie žymimi iš dalies hidrintų riebalų pavadinimu. Reikia atkreipti dėmesį ir į aliejus. Mūsų organizmuose omega 6 kiekis yra per didelis, o pagrindinis jo šaltinis - sėklų aliejai, todėl reikėtų rinktis alyvuogių, avokadų, linų sėmenų aliejus.
- Vandens rekomenduojama išgerti iki 2 litrų. Reikėtų gerti dažniau po truputį, nes mūsų žarnynas neįsisavina vienu kartu išgerto didelio kiekio vandens. Rekomenduojama gerti vandenį iš stiklinės taros, nes plastikinėje taroje yra ftalatų, kurie gali sukelti onkologinių pokyčių.
- Svarbiausia yra folio rūgštis, geležis, vitaminas D, B grupės vitaminai. Folio rūgštis svarbi planuojant nėštumą ir pirmą trečdalį. Pakankamas jos kiekis sumažina riziką vaisiaus raidai. Jei moteris serga cukriniu diabetu, epilepsija, yra pagimdžiusi sutrikimų turintį kūdikį, folio rūgšties gali reikėti daugiau. Geležies poreikis nėštumo metu padidėja tris kartus, o žindymo - du kartus. Daugiausiai jos gaunama iš gyvūninės kilmės maisto produktų. Geležies įsisavinimą skatina vitaminas C.
žymės:
Panašus:
- Gripo Skiepai Nėštumo Metu: Ar Tai Saugus ir Būtinas Apsaugos Žingsnis?
- Stilingos ir Patogios Nėščiųjų Suknelės su Piešiniais – Atraskite Geriausius Internetinius Pasiūlymus!
- Raudonukės pavojai nėštumo metu ir kodėl skiepai yra gyvybiškai svarbūs
- Neįtikėtinas kūdikio vystymasis gimdoje: mėnuo po mėnesio
- Ingrida Šulčienė Gimimo Data: Unikali Kūrybinė Patirtis ir Edukacinės Dirbtuvės Vilniaus Knygų Mugėje