Nors vyresnio amžiaus žmonės ir nustebs, nes jų laikais manyta, kad pirma vaikui reikia gerai išmokti gimtąją kalbą, o tik vėliau gilintis į užsienio, tačiau šiomis dienomis tėvams pateikiamos kitos teorijos.
Ankstyvojo mokymosi nauda
Visų pirma, maži vaikai geba greitai ir lengvai įsisavinti informaciją, kadangi jie kalbos mokosi per nesąmoningą ir natūralų procesą, t.y. patys to nesuvokdami pasineria į naujos kalbos vartoseną ir subtilybes. Vaikų raidos specialistai vieningai sutinka - nuo kūdikystės vaikui būtina sukurti tokią aplinką, kurioje be gimtosios jis girdėtų ir kitą kalbą.
Pasak jų, ankstyvas užsienio kalbos mokymas gali vaikui padėti ją vėliau įvaldyti tiesiog tobulai - lyg gimtąją. Dažnai dvikalbėse ar net trikalbėse šeimose mažylis kalbinamas dviem-trim skirtingomis kalbomis nuo pat gimimo. Tokio ankstyvo kalbų mokymo metodo efektyvumas pagrįstas moksliniais tyrimais. Antraisiais gyvenimo metais, kaip niekada kitu gyvenimo laikotarpiu, intensyviai vystosi vaiko smegenys.
Daugelis teorijų šiais laikais teigia, kad nedidelis, vos 2-3 metų vaikas, kuris dar nekalba aiškiai sava kalba, gali mokytis ir išmokti užsienio kalbą. Kuo anksčiau vaikas išgirsta kitą kalbą, tuo lengviau ir natūraliau ją išmoksta. Tačiau reikia pabrėžti ir tai, kad kiekvieno vaiko skirtingi gabumai bei polinkiai ir tai, kaip greitai jis pradės kalbėti, yra individualu.
2-4 metų mažyliai vis dar turi įgimtą kalbos pajautimą. Jei mes tik suteikiame galimybę, tokio amžiaus vaikai geba intuityviai išmokti kalbėti keliomis kalbomis be akcento. Vėliau jau nebus taip lengva mokytis kitų kalbų. Daugelis tėvų nustemba, kaip greitai ir lengvai jų vaikai geba išmokti anglų kalbos.
Daug tyrimų ir laimingų tėvų tvirtina, kad pirmaisiais savo gyvenimo metais vaikai išmoksta užsienio kalbų be ypatingų pastangų ir geba kalbėti be akcento. Daugiakalbiai vaikai, dar būdami maži, įgyja pranašumą, nes gali suprasti filmukus, pokalbius, geba susirasti draugų kelionėse.
Moksliniai tyrimai
2014 metais buvo atliktas tyrimas - nustatyti, kaip anglų kalbos mokymas veikia vaikus ankstyvajame amžiuje. Tyrimą atliko Eichstätt-Ingolstadt katalikiškojo universiteto mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Heiner Böttger. Tyrimai parodė, kad kuo daugiau kalbų vaikas moka, tuo labiau lavėja jo atmintis, o tai praverčia ne tik mokantis toliau kalbas, bet ir kitus dalykus.
Vis dažniau galime išgirsti teoriją, kad kūdikystėje ir vaikystėje periodiškai girdėtą svetimą kalbą vaikas daug greičiau išmoks paaugęs, nes ji jau bus jo pasąmonėje (vadinamasis „panardinimas” į svetimą kalbą). Net nežinau, kaip išmokau rusų kalbą. Galiu tai patvirtinti savo asmenine patirtimi.
Net jeigu ir sakoma, kad vaikai yra kaip kempinės ir jų smegenys informaciją įsisavina geriau, atsakymas nėra vienapusiškas. Anot tyrimų, suaugusieji sugeba geriau panaudoti turimą informaciją ir naudoja „pasaulio supratimo“ (gyvenime įgytas žinias) užduotims spręsti. Kadangi vaikai, geriau nei suaugusieji, mokosi naujos kalbos nesąmoningai, ilgalaikėje perspektyvoje jų žinios susilygina, o vėliau gali ir pralenkti vyresniųjų.
Pastarųjų metų tyrimų rezultatai, o ypač Dr. Paul Thompson ir jo komandos atlikti neurologijos tyrimai įrodė, kad 10-aisiais gyvenimo metais smegenyse įvyksta pokyčiai, kurie pakeičia kalbų mokymosi mechanizmą. Vadinasi net paauglystės pradžioje susiduriame su nuo mūsų nepriklausančiais kalbos mokymosi sunkumais.
Kaip mokyti vaiką anglų kalbos?
„Panardinti” vaiką į svetimą kalbą gali ir tėvai, tiesiog jie patys turi ją gerai mokėti. Specialistai teigia, kad užtenka tiesiog per dieną nuo keliolikos minučių iki pusvalandžio su vaiku kalbėti tik ta kalba, atliekant kasdienius įprastus darbus ar tai, kas mažyliui patinka. Pavyzdžiui, kartu dėliokite LEGO DUPLO kaladėles ir jam kurkite istorijas, pasakokite, ką statote, apibūdinkite kuo daugiau objektų (namą, mašinėlę, bokštą ir t. t.).
Dauguma vaikų užsienio kalbos pamokose, paprastai, sutelkia dėmesį, tačiau jos turi būti dinamiškos, vieno užsiėmimo metu keičiamos net kelios skirtingos veiklos. Yra keletas vaikų, kurie nori bėgioti ir šokinėti, jie dėmesį išlaiko labai trumpai. Apskritai, patys mažiausi dėmesį į tikslinę veiklą išlaiko daugiausia 30 min., paskui nori „laisvo” žaidimo, poilsio, kurio metu labai tinka fone klausyti angliškų dainelių, kurios nejučia įsimenamos. Dainelės labai tinka ir keliaujant automobiliu ar užsiimant kokia kita veikla namuose, pavyzdžiui, piešiant ar konstruojant LEGO DUPLO miestelį.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams žaidimai yra neatsiejama jų raidos dalis, tik žaisdami jie gali natūraliai, be streso ir didelių pastangų mokytis užsienio kalbos. Vaikams patinka žaisti, nes tik žaisdami jie nebijo išbandyti kažką nauja, todėl žaidimas - svarbiausia kalbos mokymo priemonė. Žaisdami ne vieni, o grupėmis, vaikai išmoksta tarpusavyje bendrauti, kartu dirbti ir mokytis, dalytis su kitais ir padėti vienas kitam, draugauti ir netgi nebijoti paprašyti pagalbos.
Praktiniai patarimai tėvams
- Pasitelkite muziką: Kalbos struktūros su muzikos pagalba įsimenamos efektyviau.
- Drauge pasportuokite: Fizinis aktyvumas gerina smegenų veiklą ir kognityvines funkcijas.
- Kūrybinės užduotys: Pieškite, gaminkite korteles su žodžiais.
- Išmaniosios technologijos: Naudokite programėles žodynui ir gramatikai įtvirtinti.
- Angliški filmai ir knygos: Lavinkite kompleksinius įgūdžius žiūrėdami filmus ir skaitydami knygas anglų kalba.
Kodėl vaikai išmoksta naujos kalbos lengviau?
Vaikai dažniausiai kalbos mokosi spontaniškai, t.y. pasyviai klausydamiesi. Jie mokosi užsienio kalbos iš daugiakalbės aplinkos ir nesąmoningai įsisavina naują kalbą per kontaktą su kitais, pvz., žaisdami ir bendraudami su kitataučiais, žiūrėdami animacinius filmukus, klausydamiesi ir kt. Kitaip sakant, vaikai įsisavina naują kalbą atkartodami save bei kitus ir tai daro patys to nesuprasdami.
Be to, priešingai nei suaugusieji, vaikai dažnai turi daugiau noro ir energijos naujos kalbos mokymuisi, nejaučia streso ir nėra susikaustę, todėl naujos kalbos įsisavinimo procesas yra natūralesnis, greitesnis ir sėkmingesnis. Kita paprasta ir akivaizdi priežastis kodėl vaikams lengviau išmokti kalbų nei suagusiems - nebijojimas klysti ar nuskambėti šiek tiek kvailai.
Ankstyvasis kalbų mokymasis ir gimtoji kalba
Turime būti sąžiningi ir kalbėti apie tai, kas iš tiesų gali būti ankstyvojo kalbos mokymosi šalutinis poveikis, o ne spėjimai ar nepagrįstos baimės. Pirmiausiai kalbame apie pavojų gimtajai kalbai. Kada antroji kalba gali išstumti pirmąją kalbą? Tikėtina, kad ši situacija galima, jei gimtosios kalbos įgūdžiai dar nesusiformavę.
Todėl tretieji gyvenimo metai yra tinkamiausias laikas vaikui susipažinti su nauja kalba ir jos mokymąsi remti jau turimais gimtosios kalbos įgūdžiais. Gimtosios kalbos turtingumas ir sklandumas niekaip nenukentės, jei vaikai turės galimybę girdėti ir bendrauti savo gimtąja kalba su artimaisiais ne tik apie kasdienius darbus, įvykius, bet bus provokuojami samprotauti, svarstyti, analizuoti.
Kalbos mokymosi etapai
Kalbos mokymasis vyksta labai nuosekliai. Yra skiriami keli jos raidos etapai. Pirmasis jų - „tylusis“ arba klausymosi laikotarpis. Neretai tėveliai, o ir mokytojai nekantrauja norėdami išgirsti pirmuosius vaikų žodžius naująja užsienio kalba. Dar blogiau, jei pradeda vaikus primygtinai raginti kalbėti, klausinėja, prašo išversti. Būtina nepamiršti, kad prieš ištardami pirmuosius žodžius gimtąja kalba mes metus laiko klausomės mamos, tėčio, artimųjų kalbinimų, žaidinimų, pasakų, dainelių.
Taip ir mokantis užsienio kalbos ankstyvajame amžiuje turime suteikti vaikams laiko naujosios kalbos paprasčiausiai klausytis. Būtent šiuo laikotarpiu vyksta nematomi, tačiau labai svarbūs mokymosi procesai: kaupiama kalbinė patirtis, pirmasis žodynas, kalbėjimui rengiasi visas kalbinis aparatas.
Lentelė: Žodyno įsisavinimas priklausomai nuo aplinkos
Žemiau esančioje lentelėje matome skirtingų vaikų grupių rezultatus mokantis pirmosios (gimtosios) kalbos. Kuo daugiau vaikai bendravo aplinkoje (namuose, darželyje), tuo daugiau naujų žodžių jie išmoko. Viena vaikų grupė per tris metus išmoko virš 1200 žodžių, kita - 600. Vaikams svarbiausiai yra bendravimas, todėl siūlome, esant galimybei, bendrauti su savo atžalomis ir anglų kalba.
| Vaikų grupė | Žodžių skaičius per 3 metus | Aplinkos įtaka |
|---|---|---|
| Grupė 1 | 1200+ | Aktyvus bendravimas |
| Grupė 2 | 600 | Mažiau bendravimo |
Anglų kalbos kursai mažiesiems
Mūsų Anglų Mokykloje jau daug mėtų, sėkmingai šnekamosios anglų kalbos mokosi grupės 5-7 metų vaikučių. Kadangi dauguma tokio amžiaus mažylių dar nemoka rašyti, mūsų pamokos orientuotos į šnekamosios anglų kalbos lavinimą, klausymo ir supratimo įgūdžių tobulinimą, anglų kalbos žodyno plėtimą ir elementarias gramatikos taisykles. Vaikai mokosi naujos kalbos žaidžiant, dainuojant, šokant, vaidinant, vartant knygeles, atliekant interaktyvias ir virtualias užduotis planšetėje.
Ankstyvasis užsienio kalbų studijavimas vaikus paruošia sėkmingam mokymuisi mokykloje. Kai kurie vaikai iki šešerių metų išmoksta skaityti ir rašyti angliškai, dėl to mokykloje jie gali skirti daugiau dėmesio naujų žodžių bei taisyklių įsisavinimui. Aišku, pamokėlės neturėtų būti ilgesnės nei 30 minučių, gal iki 45 minučių, nes vaikai mokosi kitaip, per žaidimus, įvairias veiklas, per dainas.
Panašus:
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Linksmiausi pažintiniai žaidimai vaikams: idėjos ir patarimai
- Žaidimai mažiems vaikams: lavinantys ir smagūs užsiėmimai
- Nepakeičiamos Vaga Leidyklos Knygos Vaikams – Atrask Geriausias Pasirinkimo Gudrybes!
- Neįtikėtinos dovanos 4 metų vaikui: geriausios idėjos ir patarimai tėvams!