Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje poros vis dažniau susiduria su sunkumais siekiant susilaukti vaikų. Vienus veiksnius galime kontroliuoti, kitų, deja, ne. Ne paslaptis, kad neretai šiuolaikiniai žmonės su kasdien patiriamu stresu kovoja griebdamiesi cigaretės. Tačiau, ką daryti, kai ateina laikas galvoti apie šeimos pagausėjimą?
Rūkymo įtaka vaisingumui
Gydytoja akušerė-ginekologė teigia, kad rūkantys asmenys su nevaisingumu susiduria kur kas dažniau nei neturintys šio žalingo įpročio ir patvirtina faktą, kad rūkymas daro neigiamą įtaką abiejų lyčių reprodukcinei sveikatai. „Rūkymas kenkia abiejų lyčių vaisingumui.
Palyginti su nerūkančiomis, šį žalingą įprotį turinčios moterys kur kas dažniau susiduria su tokiomis intymiomis sveikatos problemomis, kaip ovuliacijos sutrikimai, priešlaikinis gimdymas, reprodukcinių organų pažeidimai ar net persileidimas. Pasak akušerės-ginekologės, tabako dūmuose randama daugiau nei 4 tūkst. kenksmingų medžiagų. Pavojingiausios jų: anglies monoksidas-smalkės, kancerogenai, toksinai, nikotinas.
Pasyvus rūkymas - ne mažesnis pavojus
Neretai pasitaiko situacijų, kai rūko tik vienas iš partnerių. „Net kelios dienos, kurias moteris praleidžia prirūkytoje patalpoje, gali turėti poveikį jos sveikatai ir vaisingumui. Tad jei rūko vienas iš partnerių, siekiant išvengti liūdnų pasekmių, reikėtų imtis atitinkamų priemonių ir stengtis sumažinti pasyvaus rūkymo poveikį bent jau renkantis tokius tabako produktus, kurie eliminuoja pasyvaus rūkymo sukeliamą žalą aplinkiniams", - sako G. Bogdanskienė.
G. Bogdanskienė teigia, jog remiantis tyrimų duomenimis, metus rūkyti, šansai pastoti išauga praėjus vos dviem mėnesiams. Vis tik šiuolaikinio gyvenimo tempas žmonėms sukelia gana daug įtampos, o gydytoja pastebi, kad palyginti nemažai šiuolaikinių veiklių moterų su stresu kovoja būtent griebdamosi šio žalingo įpročio. Didžiausia bėda ta, kad atėjus laikui planuoti nėštumą, neretai poros susiduria su sunkumais metant rūkyti.
„Jei abiem ar vienam iš partnerių planuojant nėštumą nesiseka atsisakyti žalingo įpročio, verta pagalvoti bent jau apie sumažintos rizikos produktų vartojimą. Tačiau lengviausia ryžtis pokyčiams, kai taip nusprendžia abu partneriai.
Patarimai, kaip mesti rūkyti:
- pinigus, kuriuos išleisdavote cigaretėms, dėkite į taupyklę.
- stenkitės turiningai leisti laisvalaikį, rūkymą pakeiskite aktyviu judėjimu, bendravimu su draugais;
- venkite vietų, susibūrimų, kurių metu dažniausiai rūkydavote.
- kilus norui užsirūkyti, išgerkite stiklinę sulčių, kramtykite gumą ar čiulpkite ledinukus. Jų visuomet turėkite su savimi.
Galiausiai gydytoja ramina, kad metus rūkyti aplankę nemalonūs pokyčiai dažniausiai praeina jau po pirmos savaitės.
Elektroninės cigaretės ir jų pavojai
Tiesa yra ta, kad garinant elektronines cigaretes į žmogaus organizmą patenka bent keletas ypatingai nuodingų ir organizmui kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, formaldehidas, acto rūgšties aldehidas, sunkiųjų metalų nanodalelės. Taip, tikiu, kad šie sudėtingi medžiagų pavadinimai tau gali nieko nesakyti. Bet svarbu žinoti, kad minėtos medžiagos, patekusio į tavo organizmą, gali sukelti sunkius plaučių pažeidimus ir kitaip pakenkti tavo sveikatai.
Žmonės, kurie veipina, turi dvigubai didesnę riziką susirgti vėžiu, įgyti su kraujotaka bei širdies veikla susijusių sveikatos sutrikimų. O kartais veipinimu užsiimantys žmonės patenka į ligoninę dėl kilusių traukulių. Elektronines cigaretes garinantys paaugliai kartais sako, kad paveipinę jie nurimsta, pasijunta geriau. Tačiau daliai jaunų žmonų veipinimas ne padeda pasijusti geriau, bet sukuria emocinės sveikatos sunkumų - pavyzdžiui, jų nerimas padidėja, jie susiduria su dėmesio išlaikymo problemomis, ima dažniau elgtis impulsyviai ir neapgalvotai.
O rizikingiausia, matyt, tai, kad įsigydamas elektroninių cigarečių užpildus iš nežinomų prekeivių (paaugliai paprastai pasakoja, kad užpildus nelegaliai įsigyja iš „gero draugo“, „draugo draugo draugo“ ar šiaip „patikimo žmogus“ - bet iš tiesų nieko nežino apie to prekeivio parduodamus užpildus ir iš ko jie pagaminti), tu išvis negali žinoti, kokių medžiagų jame yra įdėta ir rizikuoji sukelti didelį pavojų savo sveikatai.
Pasyvus rūkymas ir vaikai
„Cigarečių dūmuose randama apie 4 tūkst. nuodingų medžiagų, kurias šalia esantys žmonės įkvepia į plaučius. Pabuvus prirūkytoje patalpoje vos valandą - poveikis toks pat, lyg būtumėte surūkę vieną cigaretę. Nerūkantysis, pabuvęs prirūkytoje patalpoje, gali jausti intoksikacijos požymius: galvos skausmą, pykinimą. Be to, šie dūmai dirgina akių, burnos, nosies gleivines, o tai sukelia akių ašarojimą, kosulį. Tačiau didžiausia problema kyla tuomet, kai kalbame apie pasyvaus rūkymo poveikį vaikams, kurie yra itin jautrūs cigarečių dūmams“, - įspėja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja pulmonologė Teresa Volosevič.
Pasyvaus rūkymo sukeliamos ligos:
- astma
- bronchitas
- plaučių uždegimas
- įvairios kvėpavimo takų ir infekcinės ligos
- vidurinės ausies uždegimas
Atrodo, savaime suprantamas faktas, kad rūkyti šalia vaikų nereikėtų. Vis tik gydytoja pastebi, kad tokios situacijos pasitaiko dažniausiai dėl to, kad tėvams trūksta informacijos apie pasyvaus rūkymo sukeliamą pavojų aplinkiniams. Pavyzdžiui, retas susimąsto, kad vaikai būdami šalia rūkančiųjų ne tik įkvepia cigarečių dūmų, tačiau dėl jų plonos odos kenksmingos medžiagos lengvai per ją patenka į kraują. Kitas aspektas, anot specialistės, yra tas, kad dažnai šalia mažamečių rūko tie žmonės, kurie patys užaugo tokioje aplinkoje.
„70 proc. vaikų dėl pasyvaus rūkymo susiduria su sveikatos sutrikimais, o vaikams, kurie dažnai būna prirūkytose patalpose, tikimybė susirgti plaučių ligomis išauga net 50 proc. Kalbant apie kūdikius, jų aplinkoje apskritai neturėtų būti rūkoma - jie yra itin pažeidžiami, o pasyvus rūkymas gali būti net staigios kūdikių mirties sindromo priežastimi“, - įspėja gydytoja T. Volosevič.
Pasyvus rūkymas ir pažinimo funkcijos
Gydytoja taip pat patvirtina faktą, kad pasyvus rūkymas turi neigiamos įtakos vaikams, kai kalbame apie pažinimo funkcijų vystymąsi: „Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad cigarečių dūmuose esančios medžiagos veikia nervines ląsteles, dėl to gali sulėtėti vaikų vystymasis“.
Gydytoja T. Volosevič priduria, kad dėl cigarečių dūmuose esančių smalkių bei kitų toksinų poveikio vaikams, kurie dažnai būna šalia rūkančiųjų, trūksta deguonies. Savaime suprantama, kad tai turi įtakos jų gebėjimui susikaupti, darbingumui ir mokymosi rezultatams.
Rūkymas automobilyje - pavojus vaikams
Gydytoja pastebi, kad dažniausiai prie vaikų rūko tie suaugusieji, kurie patys užaugo tokioje aplinkoje. Tačiau, priešingai nei daugelis mano, su pasyvaus rūkymo problema vaikai dažniausiai susiduria ne tik namuose, bet ir automobilyje, jeigu jame rūko vienas iš tėvų.
„Suaugusieji kartais nesusimąsto, jog rūkydami mašinoje, kad ir prie atviro lango, savo artimuosius verčia kvėpuoti nuodingais cigarečių dūmais. Kitas dalykas, važiuojančioje mašinoje rūkydami žmonės galvoja, kad dūmai greit išsivėdins. Deja, yra ne visai taip. Pirmiausia, kol jūs rūkote, šalia sėdintys spėja prisikvėpuoti dūmų ir juose esančių sveikatai žalingų medžiagų, o kitas aspektas, apie kurį nesusimąstome, yra tas, kad toksiškos medžiagos susigeria į minkštus paviršius - sėdynes, kilimėlius, ir juose išlieka dar kurį laiką“, - teigia specialistė.
Naujovės ir rūkymo žala
Vis tik gydytoja nesiryžta vertinti naujovių, eliminuojančių pasyvaus rūkymo sukeliamą pavojų aplinkiniams - elektroninių cigarečių ir kaitinamo tabako įrenginių. Anot jos, nors naudojant šias priemones į aplinką nepatenka nuodingi kancerogenai, vis tik dar nėra atlikta pakankamai tyrimų, kurie padėtų iš esmės įvertinti šių, gana naujai atsiradusių, produktų poveikį rūkančiajam ir aplinkiniams.
„Pats efektyviausias būdas išvengti pasyvaus rūkymo žalos ir apsaugoti nuo jos artimuosius - nerūkyti. Suaugusiuosius, kurie rūko prie savo atžalų arba rūkydami bando tai nuo jų slėpti, raginu įsisamoninti, kad vaikai supranta ir užuodžia, kad jūs rūkote. Tad visada pagalvokite, ar norėtumėte, kad suaugę jūsų vaikai rūkytų. Jei ne - kodėl rodote tokį pavyzdį? Mylėkite savo vaikus tikėdami, kad jie gali daugiau negu jūs“, - sako gydytoja pulmonologė.
Rūkymas ir nėštumas
Kasmet gegužės 31-ąją vykdoma akcija „Gimiau nerūkantis“ siekiama atkreipti dėmesį į neigiamą rūkymo poveikį vaisiui ir paskatinti nėščiąsias ir žindančias moteris nerūkyti (bei nebūti rūkančiųjų aplinkoje) dėl sveiko savo vaikelio vystymosi. Tačiau svarbu paminėti, kad nustoti rūkyti labai svarbu ir dar tik norinčiai susilaukti vaikų šeimai. Tyrimų duomenimis, rūkantys vyrai bei moterys turi dvigubai didesnę riziką turėti nevaisingumo problemų nei nerūkantys žmonės.
Europos perinatalinės sveikatos ataskaita parodė, kad Lietuvoje yra mažiau nei 5 % rūkančių nėščiųjų. Šie skaičiai - vieni mažiausių visoje Europoje. Visgi, nors tai yra labai geras rodiklis, palyginus su kitomis šalimis, dar nereiškia, kad nereiktų susirūpinti dėl tų 5 % rūkančių nėščiųjų.
Yra gerai žinoma, kad rūkymas nėštumo metu kenkia vaisiaus vystymuisi ir sveikatai, tačiau mažai diskutuojama apie ilgalaikes to pasekmes. Iš tiesų nikotinas bei kitos tabako dūmuose esančios medžiagos prasiskverbia pro placentą, taip patekdamos į vaisiaus kraujotaką ir sutrikdydamos dar negimusio vaiko aprūpinimą deguonimi.
Rūkymo poveikis vaisiui
Rūkymas nėštumo metu daro didelę įtaką vaisiaus augimui. Tyrimai rodo, kad rūkymas nėštumo metu lemia mažesnį vaiko svorį, taigi kelia riziką susilaukti ypač mažo svorio kūdikio (<2500 g) bei sukelti priešlaikinį gimdymą.
Rūkymas nėštumo metu gali paveikti vaisiaus smegenų vystymąsi bei jų funkcijas. Lyginant nepatyrusius ir patyrusius perinatalinį rūkymą kūdikius, pastebėta, kad pastarųjų smegenys yra mažesnės, be to, nustatyti ir smegenų funkcijų pakitimai.
Vis didesnį susirūpinimą kelia tai, kad rūkymas nėštumo metu gali vaidinti svarbų vaidmenį didėjančiam vaikų nutukimui bei medžiagų apykaitos sutrikimams. Daugybė tyrimų rodo, kad nėštumo metu rūkančių motinų vaikai, sukakę maždaug 9 metų amžių, turėjo didesnę nutukimo riziką, lyginant su nerūkančių motinų vaikais.
Motinos rūkymas nėštumo metu sukelia padidėjusią švokštimo, astmos, bronchito, kvėpavimo takų ir plaučių funkcinių sutrikimų riziką.
Rūkymas žindymo laikotarpiu
Vienas reikšmingiausių ir jautriausių laikotarpių po gimimo, kai rūkymo poveikis gali turėti kritinių pasekmių, yra žindymo laikotarpis. Nikotino galima lengvai rasti žindančios motinos piene, todėl rūkanti bei žindanti mama yra pagrindinis kūdikio sąlyčio su tabako junginiais šaltinis. Tyrimai rodo, kad motinos piene randamas nikotino kiekis yra daugiau kaip dvigubai didesnis nei kraujyje (pagal kai kuriuos tyrimus, 2,9 karto didesnis).
Taip pat dėl įvairių priežasčių rūkančios motinos turi didesnę riziką trumpiau maitinti krūtimi. Rūkymas gali turėti neigiamų padarinių laktacijos procesui, pieno sumažėjimui, paveikti kūdikių elgesį, kurį galimai sukelia tabako rūkymas (diegliai bei verkimas), todėl motinos verčiau renkasi kitus maitinimo būdus.
Be to, kad sutrumpėja žindymo laikas, yra įrodymų, jog motinos rūkymas žindymo laikotarpiu gali sukelti įvairių sutrikimų išsivystymą. Eksperimentinio tyrimo rezultatai rodo, kad miegojimo ir būdravimo ritmas yra paveikiamas iškart, vos tik motina parūko. Tokie miego ritmo sutrikdymai gali pasireikšti dėl nikotino bei jo stimuliuojančio poveikio, dėl tiesioginio ir netiesioginio slopinančio efekto smegenims ir jų funkcijoms, atsakingoms už miegą.
Apibendrinimas
Apibendrintai galima teigti, kad nėštumo bei pogimdyminio laikotarpio metai yra kritiniai vaiko vystymuisi. Kaip teigia epidemiologas David Barker, „didžioji dalis žmogaus vystymosi įvyksta per 1000 dienų nuo apvaisinimo“.
Tyrimai nuosekliai rodo, kad tabako rūkymas turi neigiamą poveikį vaisiaus bei jau gimusio vaikelio raidai, įskaitant priešlaikinio gimdymo tikimybę, vaisiaus augimo apribojimus, nepakankamą mažylio svorį, staigios kūdikio mirties sindromą, protines bei elgesio problemas, nutukimą, hipertenziją, diabeto tikimybę, kvėpavimo takų funkcinius sutrikimus ir kt. Nors motinų rūkymas nėštumo metu yra ypač reikšmingas dėl įvairių neigiamų pasekmių vaikui, jis taip pat labai kenksmingas žindymo laikotarpiu bei įkvepiant kitų žmonių iškvepiamus dūmus.
Rūkymo žala COVID-19 kontekste
Rūkymo žala naujai atsispindi ir COVID-19 pandemijos akistatoje. Tyrimai rodo, kad pandemijos metu rūkantys žmonės susiduria su sunkesniais COVID-19 simptomais bei dėl to jiems tenka dažniau gultis į ligoninę. 29 % rūkančiųjų nurodė jaučiantys daugiau nei penkis viruso simptomus, o net 50 % nurodė jaučiantys daugiau nei dešimt viruso simptomų, įskaitant kvapo, skonio praradimą, viduriavimą, nuovargį, sumišimą bei raumenų skausmą.
Rūkymo metimo tendencijos
Tyrimai rodo, kad didžioji dalis žmonių, pasiryžtančių mesti rūkyti, yra 15-29 metų amžiaus (atitinkamai 10-20 %). Vertinant naujausias rūkymo tendencijas, stebima, kad pastaraisiais metais tapo labai populiaru rūkyti kaitinamą, o ne deginamą tabaką (pvz., „iQOS“, „Ploom“, „glo“ ar „PAX“). Kaitinamas tabakas yra pristatomas kaip ne toks kenksmingas nei paprastos cigaretės, nesukeliantis nemalonaus kvapo. Vis dėlto kaitinami tabako produktai yra tokie pat kaip ir kiti tabako produktai - toksiški ir turintys kancerogenų.
Panašus:
- Vaiko neįgalumo išmoka: kas priklauso ir kaip gauti?
- Vaiko vienkartinė išmoka: kas gali gauti ir kaip kreiptis?
- Vienkartinė išmoka vaikui 2019: kas priklauso ir kaip gauti?
- Kaip Išsirinkti Pigias Sauskelnės Vilniuje: Nepamirštami Patarimai Tėveliams
- Nepraleiskite! Įspūdingi 2013 m. Vaikų gynimo dienos renginiai Marijampolėje – linksmybės ir pramogos visai šeimai!