Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Mirus artimajam dažnai susiduriama su galvosūkiu - ką daryti su jo turėtu turtu. Šis klausimas lengviausiai išsprendžiamas, jei prieš mirtį žmogus yra surašęs testamentą, tačiau ginčų pasitaiko net tada, kai mirusiojo valia išreikšta aiškiai. Be to, artimieji ne visada žino, kad testamentas yra, ir kartais nė nenutuokia, kur jo ieškoti mirus artimam žmogui.

Testamentas - vienas seniausių, nuo Antikos laikų žinomų teisinių dokumentų, nusakančių asmens valią, kas nutiks jo turtui po mirties. Įprasta manyti, kad apie testamentą susimąsto tik garbaus amžiaus sulaukę žmonės, ištikti ligos. Tai susiję su visuomenės branda, sąmoningumu, mąstymo pokyčiais, gerėjančia ekonomine padėtimi. Net ir jauni arba vidutinio amžiaus žmonės pradeda galvoti, kas nutiks jų turtui mirties atveju. Sąmoningi žmonės, būdami įvairaus amžiaus, siekia pasirūpinti artimaisiais, testamentu padalydami savo turtą, paskirstydami jį šeimos nariams, giminaičiams ar svarbiems asmenims.

Testamento rūšys

Testamentas gali būti oficialus, surašytas nuvykus pas notarą, arba asmeninis, surašytas testatoriaus ranka.

  • Oficialus testamentas: sudaromas nuvykus pas notarą ar Lietuvos Respublikos konsulinį pareigūną atitinkamoje užsienio valstybėje. Toks testamentas surašomas raštu dviem egzemplioriais. Jame nurodoma sudarymo vieta ir laikas, po surašymo testamentas perskaitomas testatoriui (asmeniui, sudariusiam testamentą). Tada oficialų testamentą testatoriaus akivaizdoje patvirtina notaras ar pareigūnas, jis įregistruojamas notariniame registre.
  • Asmeninis testamentas: asmuo surašo pats savo ranka, nedalyvaujant notarui. Tokiame testamente privalu nurodyti testatoriaus vardą, pavardę, testamento sudarymo datą ir vietą, jis turi būti pasirašytas. Šio tipo testamentą galima surašyti ir nedalyvaujant kitiems asmenims, todėl jį dažnai renkasi norintys visiško konfidencialumo.

Testamentas sudaromas dviem egzemplioriais: vienas atiduodamas testatoriui, kitas lieka patvirtinusioje įstaigoje.

„Informacija apie testamento sudarymą ir jo turinį yra konfidenciali. Lietuvos notariato įstatymas vienareikšmiškai nustato notaro pareigą saugoti testamento paslaptį. Notarai šį dokumentą saugo ir jo turinį atskleidžia tik įpėdiniams po testamento sudarytojo mirties, pateikus mirties liudijimą“, - sako Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.

Tačiau tokio testamento nepatikrina specialistas, todėl būtina aiškiai suformuluoti jo turinį.

"Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Akivaizdžiai nebaigtas ar nepasirašytas toks testamentas negalioja. Šio tipo testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje, bet priimant testamentą saugojimui turi būti nustatyta testatoriaus asmenybė. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti įstatymų nustatyta tvarka, jis turi būti pateiktas patvirtinti teismui ne vėliau kaip per vienerius metus po testatoriaus mirties. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas“, - aiškina M. Stračkaitis.

Bendrasis Sutuoktinių Testamentas

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bendrąjį sutuoktinių testamentą priskiria prie oficialaus testamento rūšių, kuris išreiškia bendrą sutuoktinių valią, kad kiekvienas sutuoktinis po savo mirties palieka kitam, pergyvenusiam sutuoktiniui, visą savo turtą, įskaitant ir savo bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Taigi, bendrojo sutuoktinių testamento esmė yra ta, kad sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir vienam iš jų mirus - kitas paveldi visą mirusiojo turtą.

Bendrojo sutuoktinių testamento turinys: Bendruoju testamentu sutuoktiniai vienas kitam turi palikti visą savo turtą be jokių išlygų. Tai reiškia, kad sutuoktiniai vienas kitam po mirties turi palikti ne tik savo bendrosios jungtinės nuosavybes teise turimą turtą, bet ir sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, pavyzdžiui, sutuoktinio turėtą turtą iki santuokos sudarymo ir kt. (CK 3.89 str., 5.45 str. 1 d.).

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktiniai, sudarę bendrąjį testamentą, nepraranda teisės disponuoti jiems asmeniškai priklausančiu turtu. Tai reiškia, kad yra galima situacija, jog sutuoktinio mirtį pergyvenęs sutuoktinis nepaveldės jokio turto, kadangi šis jau gali būti realizuotas, arba pergyvenęs sutuoktinis gali paveldėti mažesnę turto dalį, nei ji buvo testamento sudarymo metu.

Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams bendruoju testamentu paskirti ir savo bendrą įpėdinį, kuris paveldės sutuoktiniams priklausiusį turtą po pergyvenusiojo sutuoktinio mirties. Taigi, bendrasis sutuoktinių testamentas užtikrina ne tik kiekvieno sutuoktinio teisę po sutuoktinio mirties paveldėti visą mirusiam priklausantį turtą, bet ir sudaro galimybę abiem sutuoktiniams, dar esant gyviems, nuspręsti dėl turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų sutuoktinių mirties.

Bendruoju sutuoktinių testamentu gali būti paskirtas ir ne vienas įpėdinis, o ir keli, pavyzdžiui, jeigu sutuoktiniai turi keletą vaikų. Tokiu atveju bendrajame sutuoktinių testamente reikia nurodyti dalis arba konkrečius daiktus, kuriems įpėdiniams ir koks turtas, ar jos dalis, atitenka.

Būtina pažymėti, kad bendruoju sutuoktinių testamentu paskirtas įpėdinis, paveldėsiantis turtą, po paskutinio iš sutuoktinių mirties, neturi jokių teisių į turtą iki pergyvenusio sutuoktinio mirties. Tokio įpėdinio teisinė padėtis yra lygiai tokia pati, kaip ir pagal vieno asmens sudarytą testamentą. Taigi, toks įpėdinis paveldi tik tą turtą, kuris lieka po pergyvenusio sutuoktinio mirties.

Jeigu sutuoktiniai į savo bendrąjį testamentą kurio nors turto neįtrauktų, po paskutinio iš sutuoktinių mirties šis turtas būtų paveldėtas pastarojo sutuoktinio įpėdinių pagal įstatymą.

Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams bendruoju testamentu nustatyti ir testamentinę išskirtinę kitų asmenų naudai, t.y. sutuoktiniai vienas kitą gali įpareigoti po vieno iš sutuoktinių mirties vykdyti tam tikrą prievolę kitam asmeniui, pavyzdžiui, teikti materialinę paramą testamente nurodytam asmeniui.

Įpareigojimą vykdyti testamentinę išskirtinę sutuoktiniai gali nustatyti ne tik vienas kitam, bet ir jų paskirtam bendram įpėdiniui, kuriam tokia pareiga atsirastų tik po pergyvenusio sutuoktinio mirties.

Pergyvenęs sutuoktinis, paveldėjęs mirusiojo turtą, gali paveldėtą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo savo nuožiūra. Tai reiškia, kad net jeigu sutuoktiniai bendrajame testamente yra paskyrę savo bendrą įpėdinį, kuris turėtų paveldėti sutuoktinių turtą po pergyvenusio sutuoktinio mirties, šiam įpėdiniui jokio turto gali ir nebelikti, nes pergyvenęs sutuoktinis iki savo mirties gali būti realizavęs visą savo ir mirusiojo sutuoktinio turtą.

Bendrojo Sutuoktinių Testamento Sudarymas

Bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik sutuoktiniai, t.y. asmenys, įstatymo nustatyta tvarka sudarę civilinę ar bažnytinę santuoką. Tai yra vienintelis atvejis, kada įstatymas leidžia testamentą sudaryti dviem asmenims kartu, t.y. tokio testamento negali sudaryti bendraturčiai, taip pat asmenys, kurie kartu gyvena, tačiau nėra sudarę santuokos, ar kiti asmenys, kurie tarpusavyje yra susiję teisiniais ar moraliniais ryšiais.

Bendrasis sutuoktinių testamentas yra sudaromas tik kaip oficialusis, todėl šis testamentas gali būti sudarytas tik nuvykus pas notarą arba konsulinį pareigūną, jeigu sutuoktiniai yra užsienio valstybėje (CK 5.28 str.). Vadinasi, sutuoktiniams testamentą surašius ir jį pasirašius patiems ranka, testamentas būtų laikomas negaliojančiu (CK 5.44 str. 2 d.).

Ribojimai Dėl Kitų Testamentų Sudarymo

Atkreiptinas dėmesys, kad sudarius bendrąjį sutuoktinių testamentą pas notarą, ar konsulinį pareigūną, sutuoktiniams atsiranda įstatyme įtvirtinti ribojimai dėl kitų testamentų sudarymo. Įstatyme yra numatyta, kad sutuoktinių sudaryti individualūs testamentai, neatšaukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja (CK 5.46 str. 2 d). Taigi, jeigu vienas iš sutuoktinių nori sudaryti savo asmeninį ar oficialųjį testamentą, pirmiausia, jis turi atšaukti jau sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą.

Be to, įstatyme yra numatyta, kad mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo testamento, nes priešingu atveju būtų paneigta mirusiojo sutuoktinio valia (CK 5.49 str. 1 d.). Tačiau pergyvenęs sutuoktinis turi teisę atsisakyti priimti mirusiojo sutuoktinio palikimą. Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turtą, įskaitant ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, paveldi jo įpėdiniai pagal įstatymą (vaikai, vaikaičiai ir kt.), o pergyvenęs sutuoktinis netenka jokių teisių į mirusiojo sutuoktinio turtą.

Bendrojo Sutuoktinių Testamento Nauda

Bendrasis sutuoktinių testamentas leidžia sutuoktiniams iš anksto pasirūpinti vienas kito materialine gerove po vieno iš sutuoktinių mirties, t.y. abu sutuoktiniai iš anksto žino, kad vienam iš jų mirus, pergyvenęs sutuoktinis paveldės visą mirusiajam priklausantį turtą.

Bendrasis sutuoktinių testamentas taip pat leidžia išvengti ir ginčų šeimoje po vieno iš sutuoktinių mirties, kadangi pergyvenusiam sutuoktiniui ir mirusiojo sutuoktinio vaikams, jeigu jis jų turėjo, nereikia dalintis mirusiojo turto, atskiriant, kuriam iš sutuoktinių kokia turto dalis priklausė.

Ką galima palikti testamentu?

Testamentu galima visą savo turtą arba jo dalį palikti vienam ar keliems asmenims nepriklausomai nuo to, ar jie yra įpėdiniai pagal įstatymą. Taip pat savo turtą, jo dalį ar konkretų daiktą galima palikti valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims, visuomenei naudingam tikslui arba labdarai. Testamentu nepaskirta turto dalis padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą.

Testamentu galima palikti turtą ir teises - nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, vertybinius popierius, meno kūrinius, turtines teises į sukurtus meno kūrinius.

Norint išvengti ginčų dėl turto po mirties verta sudaryti testamentą. Testamentu galima palikti visą ar dalį turto bei skolų. Testamente reikia įrašyti, koks turtas kam konkrečiai paliekamas. Turtas turi būti įvardijamas taip, kad būtų aišku, apie ką kalbama. Jeigu bus neaišku, ta testamento dalis negalios (pvz. jei du butus turintis asmuo rašys “palieku butą sūnui Jonui”). Be turto testamente turi būti: palikėjo (testatoriaus) vardas, pavardė, parašas, testamento sudarymo data ir vieta.

Testamento keitimas ir atšaukimas

Nėra apribojimų, kiek kartų galima keisti, taisyti ar pildyti testamentą. Visuomet galioja vėliausiai patvirtintas testamentas.

Testamentą net ir po jo sudarymo galima tiek keisti, tiek visai atšaukti. „Jeigu testamentas neatšauktas, tokiu atveju galioja naujausia jo versija. Aplinkybių ar sąlygų keisti testamentą nėra, užtenka, kad pasikeistų testamento sudarytojo valia“, - akcentavo R.

Paveldėjimas nesant testamento

Jei žmogus miršta nepalikęs testamento, paveldima pagal įstatymą. Tai reglamentuoja Civilinis kodeksas. Priklausomai nuo turto nuosavybės rūšies kodeksas numato privalomąsias paveldėjimo dalis mirusiojo sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams. Toliau išrikiuojama paveldėtojų eilė - vaikai, tėvai, šeimos nariai, giminaičiai ir t.t.

Po artimojo mirties neretai susiduriama su galvosūkiu, ką daryti su jo turėtu turtu. Teisininkas R. Šileris LRT.lt teigia, kad pirmumo teise po žmogaus mirties jo turtą paveldi tiek sutuoktinis, tiek vaikai. Įprastai sutuoktinis paveldi 25 proc. Tuo atveju, jeigu vaikų daugiau nei trys, visi vaikai kartu su sutuoktiniu paveldi lygiomis dalimis. Jeigu miręs asmuo vaikų neturėjo, tuomet 50 proc. paveldės sutuoktinis ir 50 proc. tėvai.

„Įstatymas gana detaliai apibrėžia palikimo proporcijas ir dalis, tad kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų žiūrėti, koks palikėjo giminės medis“, - pažymi R.

Testamento negaliojimas

Testamentas gali būti paskelbtas negaliojančiu, jei jis sudarytas neveiksnaus arba ribotai veiksnaus asmens, taip pat jei testamento turinys neteisėtas ar nesuprantamas, prieštaraujantis viešajai tvarkai, gerai moralei arba jei testamentas buvo sudarytas dėl apgaulės, grasinimų. Notaras įsitikins asmens veiksnumu, ar jis supranta savo veiksmų pasekmes, išsiaiškins tikrąją asmens valią, priešingu atveju notaras tvirtinti testamentą atsisakys.

Negalioja testamentas, kuris yra neteisėtas, nesuprantamas ar dviprasmiškas. Pavyzdžiui, testamentu negalima palikti asmeninių teisių: teisės į alimentus, pašalpas, senatvės pensiją ir pan.

Testamento ginčijimas

Testamentas - ypatingas dokumentas, kuris suteikia asmeniui teisę nuspręsti turto likimą ir atimti paveldėjimo pagal įstatymą teisę iš vieno ar kelių įpėdinių. Natūralu, kad teismų praktikoje būna atvejų, kai giminaičiai užginčija testamentą ir bando įrodyti savo teisę į palikimą ar jo dalį.

Teisę į privalomąją palikimo dalį turi sutuoktinis, mirusiojo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas. Taigi, į teismus kreipiasi asmenys, kurie nori užginčyti testamentą, jei pažeista jų pagrįsta teisė paveldėti privalomąją dalį turto.

Žinoma, testamentą nuginčyti yra itin sunku.

Skolos ir paveldėjimas

Lygiai taip pat kaip ir turtą, paveldėtojai paveldi ir palikėjo skolas. Tokiu atveju už skolas tampa atsakingi visi paveldėtojai. „Pavyzdžiui, galima paveldėti pagal turto apyrašą. Turto apyrašą sudaro antstolis ir nurodo visą turtą ir visas skolas, kurias paveldės paveldėtojai. Tokiu būdu paveldėtojai apsisaugo, kad po palikimo priėmimo neatsirastų daugiau skolų, apie kurias nebuvo žinoma“, - paaiškino R.

Kiek kainuoja testamentas?

Testamentas yra socialiai reikšmingas dokumentas, jį turi išgalėti patvirtinti bet kuris žmogus, todėl ir šio notarinio veiksmo kaina socialiai orientuota.

Testamento parengimo kaina gali siekti nuo kelių šimtų net iki kelių tūkstančių eurų. Praktikoje neretai pasitaikantys sutuoktinių testamentai, kai sutuoktiniai visą turtą palieka vienas kitam, anot teisininko, nebus brangūs. „Pavyzdžiui, būna atvejų, kai didelio turto (įprastai didelio verslo) savininkas nori, kad vaikai galėtų „melžti karvę, tačiau niekada jos nenužudytų“. Tokio palikimo parengimo kaina būna didžiausia, kadangi reikalauja daugiausiai specifinių žinių ir darbo“, - pastebi R.

žymės: #Vaiku #Vaikui #Testa

Panašus: