Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies.
Karščiavimo rūšys ir priežastys
Kaip jau minėjau straipsnio pradžioje karščiavimas gali būti geras ir blogas. „Gerojo“ arba virusų sukelto karščiavimo atveju vaiko bendra savijauta yra gera, temperatūra labai aukštai nepakyla, o skyrus vaistus nuo karščiavimo ji greitai nukrenta ir vaikas tada jaučiasi gerai. „Blogojo“ karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra davus antipiretikų krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla.
Pats pagrindinis bruožas šios „blogosios“ temperatūros yra tas, kad vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena. Pakankamas skysčių skyrimas, ramybė šiam vaikui nepadeda jo būklė tik blogėja. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos.
Vaiko karščiavimo priežastys gali būti nereikšmingos, bet taip pat gali įspėti apie rimtą ligą. Viena vertus, karščiavimą gali sukelti stiprios emocijos, nuovargis ar perkaitimas, kita vertus, tai gali būti daugiau ar mažiau pavojingų virusinių ar bakterinių infekcijų simptomas. Ilgiau nei 2-3 paras karščiuojantį vaiką turi apžiūrėti gydytojas.
Aukšta temperatūra vaikui gali pakilti net kelis kartus per mėnesį. Tai nėra blogai, nes skatina imuninę sistemą kovoti su mikrobais ir kenkia virusams. Problema kyla tik tada, kai kūno temperatūra pakyla per greitai. Tada aukšta temperatūra gali būti pavojinga, nes slopina imunines reakcijas ir sukelia dehidrataciją ir organizmo išsekimą.
Kūdikiui mažo laipsnio karščiavimas gali atsirasti dėl vakcinacijos. Tai dažnas reiškinys, taigi neturėtų kelti nerimo tėvams, jeigu tokia būklė trunka iki 48 valandų, organizmas reaguoja į vaistus nuo karščiavimo ir temperatūra neviršija 40,5 oC, o bendra vaiko būklė yra gera. Tokia būklė kyla kaip imuninės sistemos reakcijos į vakcinoje esančius virusus ir bakterijas pasekmė.
Kūdikiams karščiavimas gali atsirasti dėl:
- perkaitimo;
- stipraus verksmo;
- ausies uždegimo;
- anginos;
- peršalimo;
- skiepų;
- virusinėmis ar bakterinėmis infekcijomis.
Kiti kūdikių karščiavimo simptomai:
- sloga;
- kosulys;
- gerklės ir galvos skausmas;
- bloga savijauta;
- vėmimas;
- viduriavimas;
- išbėrimas ir kiti odos pokyčiai.
Esant labai aukštai temperatūrai, kartais pasireiškia traukuliai. Tokiais atvejais reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Vėliau gydytojas gali nusiųsti vaiką neurologiniam ištyrimui, kad būtų išvengta smegenų pažeidimo.
Dažnai atsitinka taip, kad kūdikis karščiuoja neturėdamas jokių kitų simptomų. Didelis karščiavimas be kitų simptomų neretai yra šlapimo takų infekcijos arba pavojingo sepsio pasekmė.
Karščiavimas be kitų simptomų labai dažnai yra virusinės, bet lengvos ligos, vadinamos tridieniu karščiavimu, pranašas. Manoma, kad pusę nepaaiškinamų kūdikių ir mažų vaikų karščiavimo atvejų gali sukelti ūminės eritemos virusas. Praėjus 3-4 dienoms nuo karščiavimo pradžios, ant vaiko kūno atsiranda raudonų dėmių, primenančių raudonukę.
Bėrimas, kuris išnyksta po 2-3 dienų, dažniausiai atsiranda ant:
- veido;
- nugaros;
- krūtinės.
Vaikas pasveiksta ir tampa atsparus virusui visam gyvenimui. Tačiau, kai jaunesnio nei 36 mėnesių amžiaus kūdikio besimptomis karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas arba kūdikis silpnai reaguoja į karščiavimą mažinančius vaistus, tėvai turėtų kreiptis į gydytoją.
Kada kreiptis į gydytoją, kai kūdikis karščiuoja?
Ilgai besitęsiantis vaiko karščiavimas be kitų simptomų yra įspėjimas skubiai kreiptis gydytojo konsultacijos. Be to, kuo greičiau reikėtų pasikonsultuoti su pediatru, jeigu kūdikis neišnešiotas, kenčia nuo imunodeficito ar turi įgimtų ydų.
Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 oC, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų.
Dėl kokios temperatūros turėtų nerimauti kūdikio tėvai? Mažo laipsnio karščiavimas - 37,1-37,9 oC. Apie kūdikio karščiavimą galima kalbėti, kai termometras rodo 38 oC. Tokią temperatūrą turinčius kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus turi apžiūrėti gydytojas, vyresnius kūdikius gydytojas turi apžiūrėti tada, kai jų temperatūra pakyla virš 38,4 oC.
Kaip sumažinti karščiavimą?
Rekomenduojama mažinti karščiavimą tais atvejais, kai temperatūra yra didesnė nei 38 oC. Tai padaryti galima tiek vaistais, tiek tradicinėmis priemonėmis.
Vaikams iki 12 metų amžiaus negalima duoti vaistų, kurių sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties, nes tai gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant kepenų pažeidimą.
Svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vaisto dozės ir vartojimo dažnio. Vaistus galima įsigyti tiek kaip sirupą, tiek kaip žvakutes. Reikia atsiminti, kad dozę būtina koreguoti pagal vaiko svorį.
Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą galima laukti net iki 40°C. Tačiau gali būti, kad vaikas labai blogai jaučiasi su temperatūra, kuri yra 38°C. Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas gali būti kartojama kas 4 valandas. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių.
Vaiko karščiavimo mažinimas labai dažnai siejamas su vaistų, kurių sudėtyje yra vienos iš medžiagų - paracetamolio ar ibuprofeno, - vartojimu. (Ibuprofenas nerekomenduojamas sergant inkstų ligoms ir esant dehidratacijai. Jeigu vaikas serga vėjaraupiais, ibuprofenas taip pat nerekomenduojamas.)
Tradicinės priemonės nuo kūdikių karščiavimo
Naujagimiui, kaip ir vienų metų amžiaus vaikui, karščiavimą galima sumažinti ir tradicinėmis priemonėmis. Kūdikiams, kurių temperatūra yra žemesnė nei 38,5 oC, nerekomenduojama duoti vaistų.
Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C.
Galima naudoti:
- vėsius kompresus - tai vienas populiariausių ir efektyviausių kūno temperatūros mažinimo būdų. Verta naudoti kompresus su vėsiu vandeniu. Tiesiog sušlapinkite audeklą ir uždėkite ant kūdikio kaktos arba pilvo;
- vėsinamąją vonelę - vandens temperatūra turi būti beveik tokia pati kaip kūno, t. y. jeigu kūno temperatūra yra 38,5 oC, geriausia, kad vanduo būtų 0,2 laipsnio žemesnis. Greitas vėsinimas gali sukelti traukulius, todėl rekomenduojama tai daryti palaipsniui;
- drėgną paklodę - tai dar vienas kūdikio temperatūrą padedantis mažinti būdas. Suvyniokite kūdikį į lengvai sudrėkintą paklodę ir trumpai atvėsintą kūną nušluostykite ir įvyniokite į sausą ploną antklodę.
Kaip matote, kūdikio vėsinimas yra veiksmingiausias būdas norint sumažinti karščiavimą.
Bendros rekomendacijos karščiuojantiems vaikams
Karščiavimo metu svarbu gerti daug skysčių, ypač svarbu tinkamas hidratacijos palaikymas. Jei vaiką krečia šaltis, įvyniokite jį į antklodę. Nedarykite to, jeigu jis yra įkaitęs.
Vaikas elgiasi įprastai, jeigu vaikas nori žaisti, leiskite, tačiau stebėkite, kad fizinis krūvis nebūtų per didelis. Jeigu vaikui šalta, apsivilkite jį šiltesniais drabužiais arba įvyniokite į antklodę. Tačiau jeigu mažyliui karšta, nevyniokite jo į storą antklodę, nes tai neleidžia nukristi temperatūrai.
Vaikas turėtų gerti daug ir dažnai įvairių skysčių - vandens, sulčių, arbatos ir pan. Ant mažylio kaktos galite uždėti vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį.
Skysčių svarba
Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Kai vaikas serga jis turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, kokia priklauso kiekvienam sveikam vaikui ir ji yra skaičiuojama pagal vaiko svorį. Net ir sveikas vaikas gavęs per mažą skysčių kiekį, gali blogai jaustis.
Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui.
Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo. Jei norite žinoti tiksliai kiek konkrečiai jūsų vaikui reikia šio druskinio tirpalo, tam apskaičiuoti yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C.
Taigi, apibendrinant, skysčiai yra labai, labai… svarbu, kad jūsų vaikas pasveiktų. Jei pradėsite vaiką girdyti nuo pat pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, jam tai padės geriau jaustis, greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Vaikai paprastai gerti nenori ir sugirdyti reikiamą skysčių kiekį išties yra iššūkis visiems tėvams. Tad reikia apsišarvuoti kantrybe, pažiūrėti į šį gydymo metodą meniškai ir žaismingai.
Skysčių kiekio apskaičiavimo pavyzdys
Tai reiškia jei vaikas sveria 12 kg ir karščiuoja 38°C. Jis turėtų išgerti papildomai 120 ml skysčių (10 ml x 12 kg lygu 120 ml), jei karščiuoja 39°C turėtų išgerti 240 ml (10 ml x 12 kg x 2 (nes temperatūra pakilo 2 laipsnius nuo 37°C) lygu 240 ml), jei vaikas karščiuoja 40°C, tai papildomai reikia išgerti 360 ml (10 ml x 12 kg x 3 (nes temperatūra pakilo 3 laipsniais virš 37°C)).
Taigi, reziumuojant, jei 12 kg sveriantis vaikas karščiuoja per dieną 3 kartus ir jo temperatūra pakyla iki 39 °C, jis turėtų išgerti 1100 ml įvairių skysčių kaip ir kasdien būdamas sveikas plius kiekvienam temperatūros pakilimui iki 39°C reikia pridėti po 240 ml (240 ml x3 lygu 720 ml ).
Rekomenduojamas skysčių kiekis pagal vaiko svorį
Žemiau esančioje lentelėje parodyta kiek sveikas vaikas turėtų išgerti skysčių per dieną.
| Vaiko svoris (kg) | Skysčių kiekis (ml) |
|---|---|
| 12 | 1100 |
| 13 | 1150 |
Pavyzdžiui 12 kg sveriantis vaikas kasdien turėtų išgerti 1100 ml, o 13 kg - 1150 ml ir t.t įvairių skysčių per dieną - žinoma siekiat tobulumo būtų idealu, jei pagrindinis vaiko išgeriamas skystis būtų vanduo.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Nuo Kelių Metų Galima Palikti Vaiką Vieną Namuose: Teisiniai Aspektai ir Patarimai Tėvams
- Kada galima sodinti vaiką: patarimai tėvams, kaip saugiai pradėti
- Ruduo vaikams: įdomūs faktai, eilėraščiai, paveikslėliai
- Vinco Dabravolskio Gyvenimo Paslaptys ir Jo Įtaka Lietuvos Istorijai