Vėjaraupiai - daugelio vaikystėje persirgtas, o nesirgusiuosius gana bauginantis virusas. Jis itin lakus - Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kasmet Lietuvoje juo perserga net 15 tūkstančių žmonių. Vėjaraupiai - ūmi virusinė, epidemiškai plintanti liga. Ji pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu.
Reikėtų atminti, kad, susirgus vėjaraupiais, šios ligos atitolinti ar smarkiai sutrumpinti nepavyks. „Pirmiausiai reikėtų suvokti, kad paprastai vėjaraupių inkubacinis laikotarpis yra 21 diena, todėl po kontakto su sergančiuoju, vaiką reikėtų stebėti apie tris savaites. Beje, vėjaraupių nepavyks ir atitolinti, nes gerti priešvirusinių vaistų nepatartina.
Svarbu žinoti ir tai, kad vėjaraupius galima sumaišyti su paprastu peršalimu - virusine kvėpavimo takų infekcija. „Pirmieji vėjaraupių simptomai gali pasireikšti 1-2 dienas prieš prasidedant bėrimams: pakyla temperatūra, sumažėja apetitas, atsiranda galvos skausmas, todėl kai kurie gali pagalvoti, kad peršalo. Visgi, jei kitą dieną atsiranda kūno bėrimas, jau nesunku atpažinti, kokia liga užpuolė“, - teigia vaistininkas M.
Taip pat paplitusi nuomonė, kad vėjaraupiais susergama tik tam tikrais metų laikais. Iš tiesų oro temperatūra neturi jokios įtakos užsikrėtimui šia infekcija. „Tinkamos oro sąlygos gali lemti intensyvesnį virusų dauginimąsi, bet viskas daug paprasčiau - dažniau serga tie vaikai, kurie yra imlūs šiai infekcijai. Tai reiškia, kad lengviau užsikrečia dažnai peršalantys, prastai besimaitinantys ar nuolat jaučiantys nuovargį vaikai - jie natūraliai yra labiau pažeidžiami“, - pasakoja I.
Apie vėjaraupius sukeliantį virusą reikėtų žinoti tai, kad jis neilgai išsilaiko aplinkoje - jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, tad užsikrečiama tik uždarose patalpose. Dažniausiai infekcija perduodama oro lašeliniu būdu, sergančiajam kosint, čiaudint ar net kalbant. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus.
Kai kurie mano, kad vėjaraupiai nėra tokia rimta liga: ja dauguma praserga dar vaikystėje, todėl atrodo, kad pora savaičių bėrimo nėra tragedija. „Nors kartais ir pasigirsta klaidinga nuomonė, iš tiesų ši virusinė infekcinė liga nėra iš lengviausiųjų, o tai reiškia, kad ji gana dažnai lemia įvairių komplikacijų, tokių kaip bronchitas, plaučių uždegimas, ausų uždegimas ar net nervų sistemos pažeidimų, išsivystymą. Jei vaikas serga kokia nors lėtine liga, ji taip pat gali paūmėti. Visgi didesnė komplikacijų rizika yra kūdikiams, suaugusiems ir nėščiosioms“, - sako I.
„Prasirgus vėjaraupiais, praktiškai visiems žmonėms susiformuoja imunitetas. Vaistininkas atkreipia dėmesį, kad nors vėjaraupiai laikomi vaikiška liga, ja nesunkiai gali užsikrėsti ir vaikystėje nesirgę suaugusieji.
M. Lukštaraupis prideda, kad vėjaraupių sukeltam karščiavimui mažinti pirmenybę reikėtų teikti paracetamoliui. „Išskirtiniais atvejais vėjaraupiai gali būti rimtų odos ir poodinio audinio infekcijų komplikacijų priežastis. Šiuo metu ibuprofeno poveikio ir šių infekcijų pablogėjimo sąsajų negalima paneigti, todėl rekomenduojama vengti vartoti vaistus su veikliąja medžiaga ibuprofenu, sergant vėjaraupiais.
Greičiausiai visi, pagalvoję apie vėjaraupius, iškart prisimename žalią tirpalą, kuriuo tepdavo mūsų senelius, tėvus ir mus pačius. Atrodė, kad nėra jokio kito vaisto, kuris galėtų išspręsti šios virusinės ligos problemą, bet tiek vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė, tiek vaistininkas M.
„Pirmiausiai reikėtų atminti, kad tobulėja ne tik įvairūs medicinos įrenginiai, bet ir vaistų sudėtis. Rinkoje šiuo metu apstu preparatų, kurie ne taip dirgina, yra švelnesni ir veiksmingesni, padeda slopinti uždegimą odoje. Be to, vis daugiau žmonių išbando skiepus, kurie apsaugo nuo šios infekcijos. Skiepus, kai pagrindinę ir veiksmingiausią priemonę įvardija ir vaistininkas M. Lukštaraupis: „Vėjaraupiai nėra tokia nekalta infekcija, kaip gali atrodyti.
Skiepai padeda išvengti juosiančiosios pūslelinės, kuria vyresniame amžiuje galima susirgti persirgus vėjaraupiais. Kalbėdamas apie priemones, kurios padeda malšinti vėjaraupių bėrimo sukeltą niežulį, M. „Tai dirginantis ir ne toks patikimas vaistas, kaip šiandien rinkoje esantys preparatai. Atminkite, kad prižiūrint sergantį vaiką, reikėtų nuolat prižiūrėti jo higieną - vėjaraupiais sergančiojo oda turi būti švari, todėl, maudydami vaiką po dušu, naudokite antiseptinį losjoną ar muilą, kuri turi antibakterinį poveikį, tačiau nepažeidžia odos kaip pažeistų žaliasis tirpalas.
Niežuliui slopinti gydytojais kartais paskiria antihistamininių vaistų. Niežulį efektyviai mažina ir dušas. Vaikams nepamirškite nukarpyti nagų, kad nenusidraskytų odos“, - teigia vaistininkas M. Kadangi vėjaraupių bėrimas sukelia niežulį, vaistininkas pataria spuogelius tepti specialiomis raminančiomis priemonėmis, pvz., raminančiomis putomis ar antiseptiniu geliu, kurių sudėtyje yra levandų ir ramunėlių ekstraktų. Jeigu vaikas intensyviai kasosi, spuogelių vietose gali susiformuoti sunkiai gydomi randai.
Vėjaraupiai yra itin dažna, Herpes zoster viruso sukeliama, infekcija, dažniausiai plintanti tarp 2-8 metų vaikų, bet neapleidžianti ir suaugusiųjų. Tiesa, ligos simptomai ir galimos komplikacijos su amžiumi tik sunkėja. Statistika rodo, kad kasmet užfiksuojama daugiau nei milijonas vėjaraupių atvejų visame pasaulyje.
Kaip atskirti vėjaraupius?
Vėjaraupiai plinta per fizinį kontaktą, palietus virusu jau užkrėstus paviršius, netgi įkvepiant užsikrėtusiojo iškvėptų oro dalelių. Atpažinti, jog užsikrėtėme - gana paprasta. Infekciją išduoda atsiradęs bėrimas dėmelėmis, kurios virsta pūslėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Niežtintis bėrimas dažniausiai atsiranda ant veido, gleivinių ir galvos odos, taip pat ant pilvo, liemens, kojų.
Visgi šalia gerai atpažįstamo bėrimo, užsikrėtus vėjaraupiais taip pat gali kankinti karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas. Vaikams ši infekcija dažniausiai pasireiškia lengva forma, tačiau suaugusiems simptomai būna labiau varginantys. Pastebėjus pirmuosius simptomus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, tačiau nereikėtų pamiršti ir paprastų kasdienių įpročių: labai svarbu užtikrinti tinkamą sergančiojo asmens higieną, nereikėtų bijoti maudytis, prausti pūslelėmis nusėto kūno. Vėjaraupiais dažniausiai sergama apie savaitę, retesniais atvejais - ilgiau. Visu tuo metu rekomenduojamas poilsio režimas, o svarbiausia - izoliacija nuo aplinkinių.
Palengvinti vėjaraupių simptomus gali padėti antihistamininiai vaistai, slopinantys niežėjimą, taip pat vaistinėje galima rasti priemonių, kurios vėsina ir ramina odą, taip palengvindamos jaučiamus simptomus. Pratrūkus pūslelėms, labai svarbu tinkamai jas dezinfekuoti, naudojant specialiai žaizdų dezinfekcijai skirtas antiseptines priemones.
Būtina stiprinti bendrą organizmo sveikatą
Vėjaraupiai, kaip ir bet kuri kita infekcinė liga, nualina organizmą, tad dar kurį laiką gali kankinti nuovargis, apetito trūkumas. O po infekcijos dar bent savaitę rekomenduojama šiek tiek sumažinti fizinį krūvį ir apsiriboti lėtais pasivaikščiojimais, vengti daug ištvermės ar jėgų reikalaujančios fizinės veiklos.
Norintiems išvengti rizikų, taip pat reikėtų laikytis sveiko gyvenimo būdo taisyklių, įskaitant visavertę mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, tinkamą miego kiekį ir streso valdymą, kad imuninė sistema būtų stipri. Deja, gyvenant skubančioje kasdienybėje ne visiems ir ne visada pavyksta kruopščiai susidėlioti atitinkamą režimą, todėl dažno žmogaus gyvenime netrūksta nei streso, nei prastos mitybos ar tinginiavimo. Tokiu atveju į pagalbą vertėtų pasitelkti imuniteto stiprinimą maisto papildais.
Bendram organizmo stiprinimui rekomenduojama vartoti:
- vitaminą C, kuris yra žinomas kaip stiprus antioksidantas, sumažinantis širdies ligų riziką, padedantis greičiau atsistatyti ląstelėms ir kovoti su virusais;
- vitaminą D, kuris gali padidinti fizinę ištvermę, padėti išvengti chroniškų susirgimų, stiprinti kaulus ir nervų sistemą;
- cinką, kuris gerai žinomas kaip uždegiminius procesus mažinantis elementas, saugantis širdies veiklą, padedantis greičiau gyti įvairiems sužeidimams;
- omega-3 riebiąsias rūgštis, kurios taip pat gali sumažinti organizme vykstančius uždegimus, pagerinti smegenų, nervų sistemos bei širdies funkcijas.
Apsauga ateičiai
Svarbu žinoti, kad vieną kartą susirgus vėjaraupiais, virusas lieka organizme ir yra nemaža tikimybė, kad po kurio laiko pasireikš juostinės pūslelinės pavidalu. Remiantis statistika, maždaug 2 iš 10 žmonių bent kartą per gyvenimą suserga juostine pūsleline. Didelė dalis jų - vyresnio amžiaus žmonės, dažniausiai jau sulaukę 60-ies metų.
Nors juostine pūsleline neužsikrėsime taip greitai kaip jos pirmtaku vėjaraupiais, tačiau nesirgus pastarąja infekcija ir nesant pasiskiepijus, asmuo gali užsikrėsti vėjaraupiais per tiesioginį kontaktą su juostinės pūslelinės pūslelėmis. Tokiu atveju, persirgus vėjaraupiais, užsikrėtusiajam kyla ir juostinės pūslelinės grėsmė ateityje.
Pirmoji vėjaraupių gydymo taisyklė - nekasyti niežtinčios odos. Tai padės išvengti odos pažeidimų, nes nudraskius vėjaraupių spuogus galima pabloginti ligos simptomus ir trukmę, tai gali sukelti infekciją ir prisidėti prie randų susidarymo. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems patariama nakčiai užsimauti pirštines, kad miego metu nekiltų noras kasytis, sako gydytojas A.Unikauskas.
Sergant vėjaraupiais galima pasitelkti avižinių dribsnių vonią. „Dribsniai padeda išlaikyti odos drėgmę, mažina niežėjimą, natūraliai ramina ir padeda atsikratyti vėjaraupių. Į šiltą vonią galima įpilti nevirtų avižinių dribsnių arba sumaltų avižų miltelių. Tokioje vonioje reikėtų gulėti bent apie 10-15 minučių“, - pataria medikas. Pasak A.Unikausko, kovoti su vėjaraupiais galima ant odos dedant medų, valgomąją sodą ir obuolių sidro actą, taip pat vėsius kompresus. Valgomoji soda padeda sušvelninti odos uždegimą ir neutralizuoti rūgštis, esančias odoje. Tačiau nereikėtų naudoti sodos, jei oda jau pažeista ar kraujuoja, įspėja medikas.
Gydytojo teigimu, padėti gali nimbamedžių, jojobos, levandų eteriniai aliejai. „Nimbamedžių aliejus turi savybių, sušvelninančių uždegimo paveiktą odą. Levandų eteriniame aliejuje daug veikliųjų ingredientų, palengvinančių patinimą, niežėjimą, paraudimą“, - sako medikas.
Reikia nepamiršti gerti daug skysčių ir valgyti lengvą maistą. Sergant vėjaraupiais dažnai pakyla temperatūra, pykina ir dingsta apetitas, prarandama daug skysčių. Dėl to reikia gerti daug gryno vandens ir žolelių arbatų, valgyti vandeningą maistą - vaisius ir daržoves. Reikėtų vengti perdibto, sunkiai virškinamo, aštraus maisto, pataria A.Unikauskas.
Vėjaraupiai - virusinė liga, kuria daugelis perserga dar vaikystėje. Tačiau kuo vėliau susergama, tuo sudėtingesnė ligos eiga ir didesnė komplikacijų tikimybė. Pagrindinis vėjaraupių požymis - pripildytomis skysčio pūslelėmis nusėta oda: odos paviršiuje pūlingų darinių gali būti net keli šimtai. Vėjaraupiai plinta oro lašeliniu būdu, taip pat liečiant ligonio odą. Vėjaraupiais kasmet suserga 13-18 tūkst. mūsų šalies gyventojų. Vėjaraupių inkubacinis periodas - apie 2-3 sav. Ant ligonio kūno vis naujų bėrimų atsiranda 3-7 dienas. Karščiuojama pirmąsias 3-5 ligos dienas. Ligonis visiškai pasveiksta per 10-14 d. nuo ligos pradžios.
Gydymo tikslas - palengvinti vėjaraupių simptomus. Taip pat patariama naudoti preparatus, mažinančius niežulį, skatinančius pūslelių gijimą. Juos skirs gydytojas.
Sergant vėjaraupiais labai svarbi higiena - reikėtų nuolat plauti rankas, nebekarščiuojant maudytis po dušu, dažnai keisti apatinius drabužius ir patalynę ir t. t. Vėjaraupių komplikacijų spektras - ypač platus: liga gali komplikuotis į akių, plaučių uždegimą, lemti kraujotakos sutrikimus, sepsį, encefalitą, meningitą ir kt. 1 iš 5 tūkst. atvejų susirgus suaugusiajam baigiasi mirtimi (mirtingumas tarp vaikų - 1 iš 100 tūkst. atvejų).
Lietuvoje nuo vėjaraupių galima skiepyti kūdikius nuo 9 mėn., taip pat bet kokio amžiaus vaikus ir suaugusiuosius. Jei nesusergama iki 9 m., siekiant išvengti komplikacijų skiepytis reikėtų. Vėjaraupiai - ūminė virusinė liga, pasireiškianti pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu, karščiavimu. Tai viena dažniausiai pasitaikančių virusinių ligų po gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų.
Vėjaraupiais daugiausia serga ikimokyklinio amžiaus (3-6 metų) vaikai šaltuoju metų laiku (žiemą ir pavasarį, kuomet daugiausiai laiko praleidžiama uždarose patalpose). Tuomet dažniausiai persergama lengva šios ligos forma. Tačiau vėjaraupiais gali sirgti ir suaugę žmonės. Ši liga jiems kur kas pavojingesnė nei vaikams, nes komplikacijų išsivystymo rizika daug didesnė.
Vėjaraupius sukelia Herpesviridae šeimai priklausantis Varicella zoster virusas. Persirgus, jis išlieka organizme (nugaros smegenų nerviniuose mazguose) ir vėliau, nusilpus imuninei sistemai, gali sukelti juostinę pūslelinę. Vėjaraupių virusas plinta oro lašeliniu būdu nuo žmogaus žmogui, kai sergantysis kosti, čiaudi arba kalba. Taip pat užsikrėsti galima tiesioginio kontakto metu per odą, liečiant bėrimus (tiek sergančio vėjaraupiais, tiek juostine pūsleline), o jei serga nėščioji - per placentą. Vėjaraupių užkrečiamumas itin didelis ankstyvosios bėrimo stadijos metu. Sergantis žmogus gali platinti ligą 2 dienas iki atsirandant bėrimams ir iki tol, kol bėrimai virsta šašeliais (iki 5-7 dienų). Žaizdelėms pasidengus šašais, jos tampa nepavojingomis.
Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Todėl būtent tiek laiko gali nepasirodyti jokie ligos simptomai. Tai viena iš priežasčių, kodėl vėjaraupių protrūkius ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose kontroliuoti ypač sudėtinga. Vėjaraupių pradžia panaši į peršalimą. Tik vėliau, maždaug po 1 ar 2 dienų nuo ligos pradžios, išryškėja pūslelinis odos ir gleivinės bėrimas. Jam būdinga kaita: pirmiausia ant kūno viena po kitos grupelėmis atsiranda rausvos dėmelės, kurios virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis, o joms džiūvant, užsideda šašas. Odoje tuo pačiu metu gali būti matomi visi bėrimo elementai - polimorfinis bėrimas. Vėjaraupių bėrimas dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų). Beria bangomis kas 1-2 dienas, t. y. Vėjaraupių bėrimas paprastai tęsiasi apie 4-7 dienas.
Visgi pagrindinis šios ligos simptomas yra pūslelinis bėrimas, kurį lydi stiprus niežulys. Vėjaraupiams būdingi įvairūs bėrimo elementai - rausvos dėmelės, vandeningos pūslelės, šašai. Specifiniai tyrimai įprastoje klinikinėje praktikoje nėra naudojami. Liga diagnozuojama remiantis laboratorinių kraujo rodiklių uždegiminiais pakitimais ir būdingais išbėrimais, epidemiologine anamneze (ypač kuomet serga tą patį kolektyvą lankantys vaikai). Esant sunkesnei diagnostikai, galima atlikti serologinį kraujo tyrimą, nustatant IgM antikūnius prieš Varicella zoster virusą, siekiant patvirtinti ūmią vėjaraupių infekciją.
Vėjaraupiais užkrėsti galima tol, kol atsiranda naujų bėrimų kūne ir visi esami bėrimai nepasidengia šašeliais. Todėl šiuo laikotarpiu asmeniui rekomenduojama susilaikyti nuo lankymosi viešose vietose, darbo ar ugdymo kolektyvuose. Taip pat labai svarbu pasirūpinti tinkama higiena (praustis po tekančiu vandeniu, rengtis lengvais, orui laidžiais drabužiais, dažniau keisti juos ir patalynę, tinkamai vėdinti patalpas), palaikyti tausojantį gulimą režimą ir gerti daug skysčių, siekiant atstatyti skysčių balansą. Jokiu būdu negalima kasyti bėrimų, nes didėja rizika antrinės bakterinės infekcijos. Niežuliui slopinti skiriami specialūs tepalai, šaldantys bėrimus, mažinantys niežėjimą ir nepaliekantys randų. Esant išreikštam niežuliui gydoma antihistamininiais medikamentais. Briliantinės žalumos naudoti nerekomenduojama. Esant 38,5 °C ir aukštesnei temperatūrai, rekomenduojama vartoti karščiavimą mažinančius vaistus.
Prieš tai būtina pasitarti su gydytoju, kadangi kai kurie vaistai gali turėti šalutinį poveikį (pavyzdžiui, aspirinas gali sukelti retą, bet pavojingą ligą - Reye sindromą). Vėjaraupiai vaikams paprastai pasireiškia nesunkiai. Tačiau, kitaip nei kai kurie mano, ši virusinė infekcija nėra tokia nepavojinga. Ji gali sukelti įvairių komplikacijų (bronchito, plaučių uždegimo, ausų uždegimo ar net nervų sistemos pažeidimų) išsivystymą. Ypač pavojingi vėjaraupiai nėštumo metu: susirgus nėštumo pradžioje, gresia persileidimas, o pabaigoje - liga perduodama vaisiui ir jis serga įgimtais vėjaraupiais. Jei motina užsikrečia prieš pat gimdymą, būdinga sunki naujagimio ligos eiga su vidaus organų pažeidimu, mirtimi. Vėjaraupiai kūdikiams gali sukelti tokias pavojingas komplikacijas kaip stomatitas, pneumonija, sunkios odos bėrimų komplikacijos ir net encefalitas.
Vėjaraupiai suaugusiems žmonėms vyresniame amžiuje gali sukelti juostinę pūslelinę. Šios ligos gali padėti išvengti skiepai. Svarbu: skiepytis nuo vėjaraupių negalima nėščiosioms, taip pat asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriami imunoglobulinai. Rekomenduojama pasiskiepijus 1 mėn. Pasiskiepijus vėjaraupių vakcina įgyjamas pilnavertis ilgalaikis imunitetas. Ji apsaugo nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų ne tik vėjaraupių, bet ir juostinės pūslelinės atveju. Vakcina nuo vėjaraupių pasižymi dideliu efektyvumu, todėl paskiepyti vaikai itin retais atvejais gali susirgti (dažniausiai suserga tie, kurių imuninė sistema sutrikusi).
Lietuvoje ši vakcina nėra įtraukta į skiepų kalendorių ir yra mokama. Ja gali būti skiepijami vaikai nuo 12 mėn., kai kuriais atvejais nuo 9 mėn. amžiaus, ir suaugusieji. Įprastai skiepijama dviem vakcinos dozėmis, pertrauka tarp dozių skiriasi pagal tai, kokio amžiaus asmuo skiepijamas. Įsitikinti, ar buvo sirgta vėjaraupiais, galima atlikus Varicella IgG antikūnų tyrimą. Tai rekomenduojama visiems, kurie nežino savo imuniteto būklės ir ypač moterims, planuojančioms nėštumą. Ši iš pirmo žvilgsnio nepavojinga liga kai kuriems gali sukelti itin rimtų komplikacijų. Todėl svarbu į ją pažvelgti atsakingai. Jei norite nuo vėjaraupių apsaugoti savo vaikus arba apsisaugoti patys, pasiskiepykite.
Vėjaraupiai - tai ūmiai prasidedanti infekcija, kurią sukelia virusas, vadinamas Herpes zoster. Ši liga plinta dviem būdais: oro lašeliniu, taip pat kontaktuojant tiesiogiai. Dažniausiai vėjaraupiais suserga 2-8 metų vaikai, tačiau užsikrėsti gali ir suaugusieji. Šios ligos protrūkis Lietuvoje pastebimas dukart per metus: žiemą - lapkričio mėn. bei pavasarį - kovo mėn. Po užsikrėtimo pirmieji ligos požymiai paprastai pasireiškia per 10-21 d. . Susirgus vėjaraupiais imunitetas įgyjamas visam gyvenimui, nors retais atvejais galima susirgti ir pakartotinai. Įdomu tai, jog persirgus virusas išlieka organizme, todėl vėliau gali iššaukti juostinę pūslelinę.
Vėjaraupių dažniausi simptomai yra karščiavimas, silpnumas, raumenų, galvos skausmas ir bėrimas pūslelėmis. Jų žmogaus organizme gali būti net iki 500. Vėjauraupiai plinta staiga, oro lašeliniu būdu. Taigi, nuo ligonio galima užsikrėsti, kai jis kosėja, kalba, čiaudi, taip pat liečiant bėrimus, jo daiktus. Pavojingiausia yra ankstyvoji ligos stadija. Vėjaraupiai platinami jau 1-2 dienas prieš pasirodant bėrimui. Kol pūslelės dar vandeningos, neapsitraukę šašeliais, tol užkrečiamumas yra itin didelis. Maždaug po 5-7 dienų, žaizdelės pavojaus nekelia.
Vėjaraupių bėrimus labai niežti, todėl jas kasantis per odą gali patekti bakterijos. Taigi, sergant vėjaraupiais itin svarbu laikytis griežtos higienos ir nuraminti perštinčią odą. Būtina maudytis, prausti išbertą kūną, o po maudynių nuraminti odą priemonėmis, kurios skatina gijimą bei veikia antiseptiškai (pvz. Svarbu, kad pasirinktos priemonės sudėtyje būtų ekologiško alyvuogių aliejaus bei vitamino E, kurie veikia kaip antioksidantas, drėkina, turi priešuždegiminių savybių. Kitos svarbios sudėtinės dalys yra cinko oksidas bei pantenolis. Cinko oksidas veikia antiseptiškai, skatina gijimą, o pantenolis regeneruoja, apsaugo odą, sumažina dirginimą.
Atsiradus pirmiesiems vėjaraupių simptomams, rekomenduojama nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Nuo Kelių Metų Galima Palikti Vaiką Vieną Namuose: Teisiniai Aspektai ir Patarimai Tėvams
- Kada galima sodinti vaiką: patarimai tėvams, kaip saugiai pradėti
- Žema bazinė temperatūra ankstyvo nėštumo metu: ką tai reiškia ir kaip elgtis?
- Atraskite savo Zodiako ženklą pagal gimimo datą – pilnas horoskopo gidas!