Pirmiausia, planuodami nėštumą abu tėvai turi pasirūpinti savo pačių sveikata. Rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių, kreiptis į šeimos gydytoją, atlikti reikiamus tyrimus bei pasiskiepyti, kad būtų išvengta nepageidaujamų ar pavojingų ligų nėštumo metu, kurios pakenktų motinai arba vaisiui. Taip pat reikėtų pasirūpinti savo psichologine sveikata. Jei yra ilgalaikio psichologinio ar fizinio smurto traumų, emocinių randų, pirmiausia reikėtų kreiptis į psichologą ir išspręsti šias problemas, kad vaiko gimimas nesukeltų padarinių.
Pabrėžiama, kad neigiami jausmai, pyktis, pagieža, liūdesys ar stresas gali neigiamai paveikti šeimos santykius bei vaisiaus vystymąsi, sukelti norą naudoti psichiką veikiančias medžiagas, tad svarbu pasirūpinti saugiu psichologiniu klimatu prieš planuojant susilaukti vaikelio.
Žalingi įpročiai ir nėštumas
Alkoholio poveikis
Vaisiaus ir naujagimio sutrikimai, pasak ministerijos specialistų, dažniausiai pasireiškia dėl motinos vartojamo alkoholio poveikio. Apie 90 proc. moterų vartoja alkoholį iki pastojimo, o nėštumo metu alkoholiu piktnaudžiauja 0,1 proc. būsimų mamų. Tai lemia vaisiaus vystymosi sutrikimus, kurie padaro neatitaisomą žalą naujagimiui. O žalingų įpročių turintis vyras vaiko pradėjimo metu taip pat gali padaryti neigiamą poveikį vaisiaus užsimezgimui ir vystymuisi.
Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS) - sunkiausias tokio pobūdžio sutrikimas, galintis lemti naujagimio protinį atsilikimą. Alkoholis lengvai patenka per placentą, vaisiuje susidaro tokia pati koncentracija kaip motinos kraujyje, vaisiaus vandenys veikia kaip alkoholio rezervuaras, tad stipriai pailginamas alkoholio poveikio ir jo daromos žalos laikas.
Alkoholis taip pat gali sukelti savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, infekcijų paūmėjimą, gali pakenkti naujagimio ūgio ir svorio augimui, smegenų vystymuisi, sukelti vaisiaus žūtį ar net staigią naujagimio mirtį. Saugaus alkoholio ar nekenkiančio kiekio nėra, todėl nėštumo metu rekomenduojama visiška abstinencija, o negalinčios atsikratyti priklausomybės nėščiosios turėtų kreiptis į specialistus. Vyrų, kaip būsimų tėvų, pareiga yra padėti besilaukiančiai moteriai išvengti socialinio gyvenimo situacijų, kurių metu kiltų pagunda vartoti alkoholį.
Rūkymo žala
Ministerijos duomenimis, maždaug ketvirtadalis vaisingo amžiaus moterų reguliariai rūko ir vos viena iš trijų rūkančiųjų meta šį žalingą įprotį, kai pastoja, tad Lietuvoje rūko apie 5 proc. visų nėščiųjų. Šis įprotis labiausiai paplitęs tarp žemesnio išsilavinimo moterų, jaunesnių nei 20 metų nėščiųjų arba kai nėštumas yra neplanuotas ir stinga pozityvaus emocinio palaikymo iš aplinkos. Tai, pasak specialistų, ne tik kenkia vaisiui, tačiau nikotinas mažina motinos pieno gamybą, jame mažėja naujagimiui reikalingų maisto medžiagų.
Vyrai, kurie vaiko laukimo metu neatsisako rūkymo, taip pat kenkia moters ir kūdikio sveikatai. Skleidžiami dūmai sukelia pasyvaus rūkymo žalą, o prie drabužių ir kūno prilipusios dalelės persiduoda nėščiajai prisiliečiant. Kaip ir alkoholio vartojimas, rūkymas, pasak specialistų, gali sukelti persileidimą ir priešlaikinį gimdymą, tačiau dažniau pasireiškia vaisiaus augimo sulėtėjimu, lūpos ir gomurio apsigimimais, kvėpavimo organų sistemos ligomis, elgesio bei dėmesio sutrikimais.
Tokį patį poveikį sukelia ir nikotino pakaitalai: pleistrai, kramtoji guma ir kita, todėl planuojant nėštumą, pastojus ir žindymo metu patariama šio įpročio atsisakyti.
Narkotikų vartojimas
Nėštumui ypač didelę riziką sukelia, jei būsima mama vartoja narkotikus. Numanoma, kad Lietuvoje apie 1 proc. nėščiųjų vartojo ar vartoja narkotikus. Todėl tokioms nėščiosioms numatoma griežtesnė priežiūra, atliekama daugiau tyrimų, siekiant maksimaliai užtikrinti tinkamą vaisiaus vystymosi procesą, kadangi narkotikai sukelia vaisiaus augimo sulėtėjimą, naujagimio cerebrinį paralyžių, fizinio ir protinio vystymosi bei elgesio sutrikimus, taip pat vaisiaus žūtį.
Gimus vaikui, narkotikus vartojančios gimdyvės į namus išleidžiamos vėliau, paprastai 5-tą parą, įvertinus naujagimio būklę dėl abstinencijos, taip pat moterims suteikiama informacija apie kontracepciją, siekiant kitą nėštumą suplanuoti tik baigus gydymą. Besilaukiančios ar nėštumą planuojančios moterys, turinčios priklausomybių ir norinčios jų atsikratyti, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, psichologą, nėštumo metu - į prižiūrintį ginekologą arba anonimiškai į priklausomybės konsultantus.
Aplinkos įtaka
Siekiant susilaukti vaikelio, taip pat svarbu sukurti saugią namų aplinką. Medikai pataria vengti toksiškų medžiagų namuose ir darbovietėse. Sintetiniai chemikalai, metalai, trąšos, purškalai, naminių gyvūnų išmatos sunkina galimybę pastoti, gali sukelti ligas ir alergijas, o netikėta infekcija gali pakenkti vaisiaus vystymuisi. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja ne tik šviesti visuomenę apie atsakingą vaiko planavimą bei psichiką veikiančių medžiagų žalą, tačiau ragina artimuosius padėti sukurti tinkamą aplinką besilaukiančiai mamai, nes artimiausių žmonių įtaka nėštumo metu yra vienas didžiausių veiksnių nėščiosios elgesiui ir kūdikio sveikatai.
Svarbūs aspektai planuojant nėštumą
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra maždaug 48 milijonai porų, kurios negali susilaukti vaikų. Vaikų planavimas ir tinkamas pasiruošimas nėštumui gali padėti greičiau pastoti poroms svajojančioms apie vaikus. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad tam svarbu tiek vyro, tiek moters kasdieniai įpročiai.
- Besilaukiančioms moterims rekomenduojama skirti laiko fiziniam aktyvumui, tačiau jeigu iki tol intensyviai nesportavote verčiau nepersistengti ir pastojus.
- Prieš pastodamos moterys turėtų atkreipti dėmesį į savo kūno svorį, dažnai pernelyg lieknos moterys turi sunkumų pastojant, nes per jų ciklą gali nevykti ovuliacija.
- Moterims prieš bandant pastoti rekomenduojama pradėti vartoti vitaminus su folio rūgštimi.
- Prieš pradedant bandyti pastoti rekomenduojama pasitarti su savo gydytoja dėl kontracepcijos priemonių naudojimo nutraukimo.
- Taip pat planuojančioms nėštumą poroms labai svarbu pasirūpinti savimi, rekomenduojama vengti pastoti sergant ūmiomis ligomis, jeigu sergate lėtinėmis ligomis, pastoti geriausia esant ligos remisijai.
Dažnai negalinčios vaikų susilaukti poros susiduria su per mažu spermos vaisingumo lygiu. Jį nustatyti gali padėti ir greitosios diagnostikos testai. Dažnai jaučiamasi nejaukiai kreipiantis dėl intymių problemų, tačiau vyrų spermos testą galima atlikti ir namuose, greitasis testas parodo, ar spermatozoidų kiekis spermoje atitinka normalų vaisingumo lygį. Norint pastoti svarbu žinoti, kada vyksta ovuliacija, tam gali būti pasitelkiami ovuliacijos nustatymo testai. Ovuliacijos diagnostikos testas nustato liuteinizuojančio hormono LH padidėjimą šlapime. Šio hormono visada yra moters organizme, tačiau, likus 24-36 valandoms iki ovuliacijos, prasideda staigus jo pakilimas, reiškiantis optimalias vaisingumo dienas. Kai kurioms poroms pastoti gali padėti ir pastojimo taurelė, kuri veikia kaip apsauginis spermos lopšys, skatinantis didesnį spermos kiekį keliauti per gimdos kaklelio gleives.
Dauguma moterų didžiąją gyvenimo dalį stengiasi nepastoti. Tiesa yra ta, kad nesvarbu, kiek vartojote kontraceptikus, tikimybė pastoti atsiranda iškart, vos nutraukus juos vartoti. Tad jei nebegeriate tablečių, turite būti pasiruošusi potencialiam nėštumui. Vis dėlto hormoniniai gimstamumo kontrolės preparatai turi įtakos gimdos kaklelio išskiriamų gleivių tirštumui, ir spermai sunkiau pasiekti tikslą.
Tiesa yra ta, kad pastoti galima visada, nesvarbu, kokia poza mylitės. Žinoma, sunkio jėga čia vaidina savo vaidmenį, nors šia tema ir nebuvo atlikta jokių tyrimų, vis dėlto manoma, kad jei spermatozoidams tenka plaukti, vaizdžiai kalbant, prieš srovę, jiems sunkiau pasiekti kiaušinėlį.
Tiesa yra ta, kad spermatozoidai gyvybingiausi tada, kai sperma neperkaista ir neperšąla, būtent todėl sėklidės yra kūno išorėje, o ne viduje. Jei vyras visą dieną dėvi aptemptus apatinius, kurie prispaudžia sėklides prie kūno, jos perkaista, ir spermos gamyba gali šiek tiek sutrikti. Spermos gamyba taip pat gali sutrikti, jei vyras praleidžia per daug laiko karštoje pirtyje ar spa vonioje.
Tiesa yra ta, kad po 35 m. moters vaisingumas sumažėja, ir kuo toliau, tuo labiau vis mažėja. Tačiau tai nereiškia, kad kiekviena moteris, kuriai dar nėra 35 m., gali lengvai pastoti, taip pat nebūtinai kiekviena vyresnė nei 35 m. turės vargti, kol pastos. Moters vaisingumą nepriklausomai nuo amžiaus veikia daugybė veiksnių, pavyzdžiui, svoris (jei palaikote optimalų kūno masės indeksą, tikimybė pastoti didesnė).
Tiesa yra ta, kad rūkyti nėštumo metu tikrai negalima. Tačiau nepamirškite, kad rūkymas turi poveikio ir vaisingumui. Rūkančių vyrų spermoje sumažėja spermatozoidų skaičius, o rūkančių moterų organizme sulėtėja hormonų, reikalingų norint pastoti, gamyba.
Mityba nėštumo metu
Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria S. Neverauskienė.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.
Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.
„Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S.
Gan dažnai nėščiaąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Pasak V. Uzelienės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu.
Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu
S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Pasak V. „Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.
Kelionės nėštumo metu
Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas.
Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. „Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S.
Miego svarba
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. „Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S.
Emocinė būsena
V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Pasak V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. „Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.
Pasak V. Uzelienės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.
„Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - baigdamos pokalbį pataria gydytojos V. Uzelienė ir S.
žymės:
Panašus:
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Nuo Kelių Metų Galima Palikti Vaiką Vieną Namuose: Teisiniai Aspektai ir Patarimai Tėvams
- Kada galima sodinti vaiką: patarimai tėvams, kaip saugiai pradėti
- Vaikiško vežimėlio gabenimas lėktuvu – svarbiausios taisyklės ir patarimai keliaujantiems su vaikais
- Kaip Sėkmingai Maitinti Naujagimį Po Cezario Pjūvio: Patarimai ir Paslaptys