Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, CK 3.155 straipsnyje, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnio 7 punkte bei to paties įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos principinės vaiko teisių apsaugos nuostatos dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus.
Tėvų valdžia įgyvendinama nuo vaiko gimimo.
Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
Tėvų Valdžios Apribojimas
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus.
Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti.
Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.
Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.
Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta.
Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų.
Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas.
Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas.
Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72).
EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku.
Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus.
Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09).
Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais.
EŽTT eilėje bylų taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. Z. J. v. Lietuva, nr. 60092/12, 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas; Y. C. v. Jungtinė Karalystė, nr. 4547/10, 2012 m. kovo 13 d. sprendimas, par. 133-135).
Vaikų Pareigos Tėvams
Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą (38 straipsnis).
Plėtodamas šią pareigą, kurios negalima atsisakyti, Civilinis kodeksas aiškiai nurodo- vaikai turi pareigą išlaikyti savo tėvus ir jais rūpintis.
Jei vaikai tėvų neišlaiko, juos tai padaryti gali įpareigoti teismas.
Tačiau Lietuvos įstatymai tėvų teisę į išlaikymą sieja su dviem privalomomissąlygomis.
Jei abi šios sąlygos yra išpildytos, o vaikai savanoriškai pareigos išlaikyti tėvus nevykdo, tėvai gali pareikšti ieškinį teismui.
Teismas priteis iš vaiko reikalingą išlaikymą, išreikštą konkrečia pinigų suma, mokama kas mėnesį.
Tėvai taip pat gali reikalauti priteisti papildomas turėtas išlaidas - gydymo, vaistų, slaugos ir pan.
Svarbu žinoti: kreiptis į teismą dėl tėvų išlaikymo gali ne tik patys tėvai, bet ir prokuroras ar valstybės ir savivaldybių institucijos, atsakingos už socialiai saugomų asmenų teises.
Taigi, jeigu Jūsų aplinkoje esama vienišų senelių, kurių neišlaiko pajėgūs tai daryti jų suaugę vaikai, ir matote, kad jiems išties reikalingas išlaikymas, taip pat galite informuoti prokuratūrą.
Prokuroras įvertins aplinkybes ir, esant reikalui, kreipsis į teismą.
Bet esama ir išimčių.
Nesirūpinę vaikais jų vaikystėje tėvai senatvėje išlaikymo neprisiteis: teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams (paliko šeimą ar pan.).
Be to, jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo tėvų visam dėl pačių tėvų kaltės, tokie tėvai taip pat neturi teisės į išlaikymą.
Tėvų Pareigos Išlaikyti Vaikus
Tėvų teisių ir pareigų išlaikyti vaikus imperatyvumo principas reiškia, kad šios tėvų teisės ir pareigos yra asmeninio pobūdžio ir jų įgyvendinimas negali būti perleistas kitiems asmenims, tėvai negali susitarti dėl šios teisės atsisakymo, toks atsisakymas negalioja (CK 3.5 straipsnio 1 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), tačiau tėvai gali susitarti dėl išlaikymo (alimentų) tvarkos ir formos (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), t. y.
Išlaikymo dydis (alimentai) turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Vaikų išlaikymo dydis (alimentai) yra nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi.
Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.
Viena iš pagrindinių vaiko teisių, be kurios tinkamo įgyvendinimo neįmanoma normali vaiko raida, yra jo teisė į materialinį aprūpinimą.
Šią vaiko teisę atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Lietuvoje jau tapo įprasta ir normalu, kad vaiko tėvams dar esant santuokoje, ypatingai sutuoktiniams nutraukus santuoką, vaiko materialiniu išlaikymu rūpinasi tik vienas iš tėvų, dažniausiai vaiko motina.
Tačiau tiek Konstitucijoje, tiek Civiliniame kodekse (toliau-CK) įvirtinta abiejų tėvų (tiek tėvo, tiek motinos) prievolė, kurios jie negali nei atsisakyti, nei perleisti kitiems asmenims, išlaikyti nepilanamečius vaikus.
Pažymėtina, kad su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusios prievolės yra viešosios tvarkos elementas.
Išlaikymo prievolės nevykdymas gali būti pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 str.).
Išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylų yra daug ir matyti jų daugėjimo tendencija.
Tėvai, nepaisant to, ar gyvena santuokoje, nesusituokę, ar yra išsituokę, privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Tai tėvų pareiga vaikams, kurią privalo vykdyti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai bei vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Ši pareiga proporcingai pasiskirsto tarp abiejų tėvų ir neišnyksta ne tik tėvams išsituokus, bet ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią (išskyrus, kai vaikas yra įvaikinamas).
Civiliname kodekse įtvirtintas taikus klausimų, susijusių su nepilnamečių vaikų išlaikymu, sprendimo būdas.
Jei nepilnamečio tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymas yra priteisiamas.
Teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo turi vienas iš vaiko tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras.
Minėti asmenys taip pat gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo ir kai vaiko tėvai nėra susituokę, pavyzdžiui, nustačius tėvystę teismo tvarka, šie asmenys gali pareikšti vaiko tėvui reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Tačiau jei dėl tam tikrų priežasčių vaikas, kuriam teismo prendimu yra priteistas išlaikymas, ilgiau nei mėnesį negauna išlaikymo (tėvo ar motinos), šią pareiga įgyvendina Vyriausybės įsteigtas specialus, vaikų išlaikymui skirtas Fondas.
Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (arba vaikų, jei išlaikymas priteistas keliems nepilnamečiams vaikams) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, - teismo sprendimu arba teismo patvirtinta išlaikymo nutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą.
Abiem atvejais išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,5 MGL dydžio, t.y.
Išlaikymo priteisimo bylų skaičius pirmos instancijos teismuose
| Metai | Bylų skaičius |
|---|---|
| 2007 | 8095 |
| 2009 | 8503 |
Pateikiama informacija yra bendrojo rekomendacinio pobūdžio.
Šaltiniai
- Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybės žinios, 1992, Nr.
- Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybės žinios, 2000, Nr.
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr.
- Mikelėnas V. Šeimos teisė. Justitia.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Nuo Kelių Metų Galima Palikti Vaiką Vieną Namuose: Teisiniai Aspektai ir Patarimai Tėvams
- Kada galima sodinti vaiką: patarimai tėvams, kaip saugiai pradėti
- Ar Galima Mylimasis Be Apsaugos Nėštumo Metu? Patarimai ir Saugumo Aspektai
- Vilniaus Žolyno Vaikų Socialinės Globos Namai – Išsamus Apžvalga, Veiklos Galimybės ir Atviri Atsiliepimai
- Neįtikėtina kūdikio raida: atskleiskite judesių paslaptis ir sužinokite, kaip skatinti augimą!