Globėjai, kurie globoja tėvų globos netekusį bei dėl susiklosčiusių sąlygų negalintį grįžti į savo namus vaiką, iki tol, kol jis taps suaugęs, finansiškai yra remiami valstybės ir savivaldybių, kad galėtų tenkinti globojamo vaiko poreikius.
Globėjo ar Rūpintojo Atleidimas Nuo Pareigų
Globėjas ar rūpintojas gali būti atleidžiamas ar nušalinamas nuo pareigų teismo nutartimi, išskyrus atvejus, kai nustatyta vaiko laikinoji globa ar rūpyba.
XIV-1838 (TAR, 2023, Nr. 2023-05730) nustatyta, kad 3.246 str. 3 d. nuostatos pradedamos taikyti, kai 2023 m. naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmuosius posėdžius.
Šiais atvejais globėjas ar rūpintojas gali būti atleidžiamas ar nušalinamas nuo pareigų savivaldybės mero sprendimu, gavus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą.
Globėjas ar rūpintojas, kurie netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų.
Jeigu šiais globėjo ar rūpintojo veiksmais buvo padaryta žalos neveiksniam tam tikroje srityje ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas ar rūpintojas privalo ją atlyginti.
Kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo atleidimo nuo pareigų turi teisę pats globėjas ar rūpintojas, globos ir rūpybos institucijos.
Esminiai Žmonės, Galintys Padėti Ištikus Krizei
Pasak Rugilės Ladauskienės, globos centrų įveiklinimo projekto vadovės, globėjų trūkumas juntamas nuolat, tad visuomet kviečiame tiek pavienius asmenis, tiek šeimas pagalvoti apie šį prasmingą žingsnį.
Globėjai yra esminiai žmonės, kurie gali padėti tuomet, kai šeimas ištinka įvairios krizės. Stingant globėjų vis dar nemaža dalis vaikų gyvena įstaigose, nors šis skaičius kasmet mažėja.
Dažniausiai nuolatiniai globėjai išreiškia norą globoti vieną ikimokyklinio amžiaus vaiką. Jeigu jis turi brolių ar seserų, ir ypač, jei minėti vaikai turi specialiųjų sveikatos ar ugdymosi poreikių, surasti globėją tikimybė labai nedidelė.
Šiuo metu 3744 asmenys globoja 4213 vaikų, tačiau, nepaisant to, nuolatinių globėjų laukiama visoje Lietuvoje.
Ypatingas Budinčių Globotojų Poreikis
Budinčių globotojų trūksta daugelyje savivaldybių.
Budintys globotojai reikalingi tam, kad savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, prižiūrėtų laikinai likusį be globos vaiką, užtikrintų jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą ir atlieptų vaiko poreikius.
Kol laukiama teismo sprendimo, vaikas gali būti apgyvendintas pas artimuosius, o jeigu jų nėra - pas budintį globotoją arba įstaigoje (vaikų globos namuose ar krizių centre, kartais ligoninėje).
Žinoma, mes visuomet norime, kad vaikas laikinai apsigyventų namų aplinkoje, iš šeimos į šeimą, tačiau ne visuomet pavyksta, nes šiuo metu turime per mažai budinčių globotojų.
Per pastaruosius metus įstaigoje laikinai apgyvendinti net 672 vaikai. Tai parodo, koks didžiulis budinčių globotojų poreikis, kurių visoje Lietuvoje yra tik apie 200.
Ypač stinga budinčių globotojų, kurie galėtų laikinai padėti broliams ir seserims, vyresniems vaikams, vaikams, kurie turi specialiųjų poreikių.
Prasidėjus vaikų globos reformai, kai pradėjo veikti globos centrai ir budinčių globotojų institutas, kūdikiai į įstaigas patenka labai retai, bet tokių atvejų vis dar pasitaiko.
Mes jau nebeturime kūdikių globos namų, bet vis dar pasitaiko atvejų, kai laikinam apgyvendinimui kūdikiai ir maži vaikai vežami į įstaigas, nes trūksta budinčių globotojų.
Budinčiam Globotojui Mokamas Atlygis
Budinčio globotojo veikla - ne vien svarbi ir prasminga gerumo, pilietiškumo išraiška. Budintys globotojai sudaro sutartis su konkretaus rajono globos centru pagal individualios veiklos pažymėjimą ir gauna atlygį.
Jis siekia ne mažiau kaip vieną minimalios mėnesinės algos dydį, kai laukiama atvykstant vaikų, tačiau didėja priimant kiekvieną vaiką ar kelis vaikus į savo šeimą. Taip pat budinčiam globotojui skiriamos lėšos kiekvienam vaikui išlaikyti, tenkinti jo poreikius.
Budintys globotojai sudaro sutartis su konkretaus rajono globos centru, tai reiškia, kad jie veikia tam tikroje savivaldybėje. Jie gali prižiūrėti tik ne giminystės ir ne emociniais ryšiais susijusius vaikus. Jeigu budinčių globotojų trūksta konkrečioje savivaldybėje, vaikas apgyvendinamas įstaigoje.
Saugumo Jausmo Svarba Vaiko Raidai
Psichologų teigimu, net trumpam laikotarpiui, tarkim ir dviem savaitėms, vaikui patekus į kitą aplinką, organizmas išgyvena stresą. Kuo trumpiau vaikas būna įstaigoje arba vienas, be suaugusiojo, ir kuo greičiau patenka į natūralią namų aplinką, tuo mažiau tai turi neigiamų pasekmių vaiko vystymuisi.
Nesaugioje aplinkoje vaikas gali būti „kovoti-bėgti-sustingti“ būsenoje , kuri paveikia visą kūną. Tai tęsis iki tol, kol jis pateks į naują, saugią aplinką, šeimą. Adaptuojantis šeimos aplinkoje pamažu įvyksta pokytis, per ilgą laiką vaikas įgauna daugiau pasitikėjimo, jaučiasi saugiau, patiria daugiau teigiamų patirčių. Tuomet visas vaiko kūnas atsipalaiduoja, kortizolio kiekis sumažėja. Jis gali eiti, tyrinėti pasaulį, mokytis naujų dalykų, sukaupti dėmesį, įsiminti, toliau fiziškai ir psichoemociškai vystytis.
Ilgą apleistumą patyrusių vaikų raida sulėtėja per pusę, t.y. iš keturiolikmečio galima tikėtis aštuonmečio arba net šešiamečio emocinių reakcijų. Per santykį vaikas gauna viską, ko jam reikia - emocinį įsitraukimą, sensorinę stimuliaciją, ir taip formuojasi pats vaikas ir normali jo raida.
Namų jausmas vaikams suteikia didelį saugumo jausmą. Vaikai jaučia tvirtą paramą, kai šalia yra asmuo, kuris atliepia jų poreikius. Ir visiškai nesvarbu, ar tai kūdikis, ar paauglys - saugumo jausmo reikia bet kuriame vaiko raidos etape.
Jeigu šeimoje yra asmuo, kuris pažįsta vaiką, mato, girdi jo poreikius, tuomet vaikas gauna labai svarbią saugaus prieraišumo patirtį, mokosi savireguliacijos. Kuo daugiau tokių patirčių vaikas gauna, tuo dažniau augdamas sugeba pats įveikti sunkumus, malšinti stresą, nurimti. Taip stiprėja bei auga socialinės, mokymosi ir kitos vaiko kompetencijos.
Neretai baiminamasi globoti vyresnius vaikus, nes tikima, kad neįmanoma pakeisti blogųjų vaikų patirčių. Tačiau J. Anikinaitė paneigia šį paplitusį mitą.
Vaikų smegenys yra ypatingai neuroplastiškos. Vadinasi, jos gali keistis, arba keisti pačios save. Jeigu kažkurį gyvenimo laikotarpį patiriami sunkūs išgyvenimai, smegenyse susiformuoja tam tikros jungtys, kurios nuolat primena ir skatina išgyvenimo būsenas. Bet kai vaikas patenka į saugią aplinką, jungtys kurios susiformavo nesaugioje aplinkoje, silpnėja. Vaikas nepatiria sunkių emocijų, o kaupia tai, kas nauja ir pozityvu.
Panašus:
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Nuo Kelių Metų Galima Palikti Vaiką Vieną Namuose: Teisiniai Aspektai ir Patarimai Tėvams
- Kada galima sodinti vaiką: patarimai tėvams, kaip saugiai pradėti
- Ar Galima Mylimasis Be Apsaugos Nėštumo Metu? Patarimai ir Saugumo Aspektai
- Vaikų Baimės ir Nerimas: Sužinokite, Kaip Atpažinti ir Padėti Savo Vaikui Iškart!
- Kaip Lengvai Pateikti Vaiko Gimimo Liudijimą Skiriantis Lietuvoje – Išsamus Vadovas