Vaikų globos namai - tai socialinės globos įstaiga, kurioje ilgesniam ar trumpesniam laikui apgyvendinami ir globojami likę be tėvų globos vaikai. Analizuojant paslaugų administravimą vaikų globos namuose, galima išskirti tris pagrindines institucijas, kurios atlieka socialinių paslaugų valdymo funkcijas. Tai valstybiniai, savivaldybių bei nevyriausybinės organizacijos.
Valstybinis vaikų globos namų steigėjas yra apskrities viršininko administracija, savivaldybių VGN steigėjas - savivaldybės administracija. Vaikų globos įstaigų steigimą lėmė ir skatino daugelis veiksnių - išryškėjusios naujos socialinės problemos ir būtinumas jas spręsti.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2004 metų audito duomenimis, VVGN, kurių steigėjos apskrities viršininko administracijos, yra 32-eji. Keturios miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių) savivaldybių teritorijose yra 37 proc. minėtų įstaigų. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės audito ataskaita, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra 4-eri VVGN. Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybių teritorijose yra po 3-ejus valstybinius vaikų globos namus. Ignalinos rajonų savivaldybių teritorijose - po 2-jus valstybinius vaikų globos namus. Šešiolikos savivaldybių teritorijose yra 1-i valstybiniai vaikų globos namai.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės audito ataskaitos duomenimis, savivaldybių vaikų globos namai, kurių steigėjos savivaldybių administracijos, yra 32-eji (10 iš jų - laikini VGN). Kėdainių ir Ignalinos savivaldybių teritorijose yra po 2-jus savivaldybių vaikų globos namus. 28-ios savivaldybių teritorijose - po vienerius savivaldybės vaikų globos namus.
Vaikų globos namai, kurių steigėjas NVO, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto audito 2004 metais vaikų globos įstaigose ataskaitos duomenimis, yra 19 (8 iš jų laikini vaikų globos namai). Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje - 9 NVO vaikų globos namai. Kauno miesto savivaldybės teritorijoje - 2 nevyriausybinės organizacijos vaikų globos namai. Kitose 8 savivaldybių teritorijose yra po 1 NVO vaikų globos namus. 50-ies savivaldybių teritorijose nėra nevyriausybinės vaikų globos namų.
Atsižvelgiant į M.Kūrio požiūrį, blogai, kad valstybėje nėra vieningos globos įstaigos finansavimo sistemos. Svarbu suvienodinti vieno vaiko išlaikymą vaikų globos namuose, nes statistiniai duomenys rodo, jog skiriasi finansavimas Lietuvos apskrityse bei atskiruose vaikų globos namuose. Valstybė turėtų nustatyti fiksuotą mėnesinį ar metinį finansavimą vieno vaiko išlaikymui, nes kitaip neužtikrinamas tolygus finansavimas valstybėje.
Siekiant suvienodinti valstybės bei savivaldybių vaikų globos namais, svarbu įvesti paslaugos krepšelį vaikui, kuriuo būtų vadovaujamasi nustatant globos įstaigoms vienodas asignavimų lėšas. Finansuojant vaikui teikiamas socialines paslaugas, atsirastų galimybės taikyti vieningą vaikų globos namų finansavimo politiką. Įvedus "paslaugos krepšelį vaikui", atsirastų galimybės teikti vaikams socialines paslaugas pagal jų poreikius, racionaliau planuoti vaikų globos namų tinklą, stiprinti globos namų finansinį savarankiškumą, sukurti objektyvią vaikų globos namų finansavimo sistemą, pasiekti vaiko globos tikslus.
Šiuo atveju valstybės vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymui per mėnesį tenka nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt, savivaldybių globos namuose vienam vaikui išlaikyti per mėnesį skiriama nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt. Šiam vaikui skiriama gerokai mažiau finansinių išteklių negu apskrities vaikų namų globotiniui. Kadangi nėra nustatyta vieningo piniginio "krepšelio" vienam vaikui, neretai finansiniai ištekliai skiriami tik minimaliems globos namų poreikiams užtikrinti. Būtina suvienodinti šias vienam vaikui išlaikyti sumas.
Ia laidoms komunalinėms paslaugoms, transportui, ryšiams, mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams ir personalo kvalifikacijos kėlimui sudaro 30,5 proc., savivaldybėms atitinkamai - 63,4 proc. ir 36,2 proc. Audito metu vaikų globos namų apklausos duomenimis nustatyta, kad neskiriamos lėšos pastatų renovacijai, patalpų remontui. Auditoriaus nuomone, pagal esamą tvarką yra valstybės biudžeto (savivaldybių biudžetų) finansuojami VGN, o ne vaikui teikiamos socialinės paslaugos. Darbo autorius sutinka su auditoriaus nuomone, kad būtinas įvestas “paslaugų krepšelis vaikui”.
“Paslaugų krepšelis vaikui” - tikslinės lėšos, kurios būtų skirtos vaiko globai finansuoti, lėšos darbuotojų atlyginimams, socialiniam draudimui, mitybai, aprangai, avalynei, kvalifikacijos tobulinimui. Svarbu suvienodinti vieno vaiko išlaikymą vaikų globos namuose, nes statistiniai duomenys rodo, jog skiriasi finansavimas Lietuvos apskrityse bei atskiruose vaikų globos namuose.
Tyrimas buvo organizuojamas keliais etapais, nes pasirinkti skirtingi tyrimo metodai bei respondentai. Pirmasis tyrimo etapas buvo atliekamas apklausiant globos namų vadovus, kitame etape dalyvavo vaikų globos namų globotiniai - vaikai. Apklausoje dalyvavo ir vaikai, kaip socialinių paslaugų klientai (gavėjai), nes svarbu, kaip jie vertina jiems teikiamas paslaugas globos namuose. Iš viso tyrime dalyvavo 95 respondentai.
Struktūrizuoto interviu apklausoje dalyvavo 3 proc. Vilniaus miesto valstybinių vaikų globos namų vadovų, anketinės apklausos tyrime dalyvavo 97 proc. Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai: "Vilniaus antrieji vaikų globos namai", "Vilniaus tretieji vaikų globos namai", Vilniaus vaikų globos namai "Gilė". Šiuose globos namuose atlikti tyrimai, nes Vilniaus mieste sukoncentruoti ketveri Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai, kurių steigėjas - apskrities viršininko administracija. Vaikų globos namų administracija geranoriškai sutiko, kad jų įstaigose būtų atliekami tyrimai. Apklausos būdai: struktūrizuotas interviu, anketinė apklausa.
Struktūrizuoto interviu metodu atliktas tyrimas apklausiant vaikų globos namų vadovus. Interviu - asmeninis pokalbis su vienu žmogumi pagal iš anksto parengtą vieningą struktūrą, siekiant sužinoti respondento nuomonę, vertinimus, požiūrį, patirtį, susijusią su analizuojama tema. Tai kokybinis tyrimas, kurį naudojant renkami duomenys tiesioginio asmeninio pokalbio su vienu žmogumi metu. Kokybiniai tyrimai leidžia išsiaškinti galimas nuomones, vertinimus, požiūrių tendencijas, o jų išvados yra daugiau aprašomojo pobūdžio. Šiuo tyrimu siekta pasiaškinti socialinių paslaugų administravimo kokybės būklę valstybiniuose vaikų globos namuose. Klausimai struktūrizuoto interviu tyrimui su įstaigos vadovais sudaryti blokais, vadovaujantis H. Fajolio teoriniais administravimo principais.
Tyrimui atlikti vaikams buvo išdalintos anketos. Šio metodo tikslas - sužinoti subjektyvią respondentų - vaikų (globotinių) nuomonę apie jiems teikiamas socialines paslaugas kokybę, gyvenimo sąlygas Vilniaus miesto valstybiniuose vaikų globos namuose. Interviu su vaikų globos namų vadovais vyko jų darbo vietoje. Respondentai buvo prašomi pakomentuoti klausimus, pareikšti savo nuomonę. Interviu trukmė: 50 - 60 min. Atlikti tyrimo duomenys laikomi patikimais, nes iš 203 galimų apklausti asmenų, faktiškai tyrime dalyvavo 95 respondentai (iš viso apklausta 47 procentai respondentų).
Siekiant giliau panagrinėti globos namų vadovų kompetenciją, buvo pasidomėta, koks jų išsilavinimas. Visi respondentai teigė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. H. Fajolis akcentavo, kad siekiant organizacijoje gero administravimo, svarbų vaidmenį atlieka idealus, kompetentingas vadovas, turintis reikiamas žinias, kad galėtų spręsti vadovavimo, techninius, komercinius, finansinius klausimus. Taip pat, kad jis pajėgtų įveikti vadovavimo, organizavimo, kontrolės sunkumus.
Klausimu, kokia vadovų vadovavimo patirtis, buvo siekiama išsiaškinti, ar globos namų vadovai disponuoja vadovavimo patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais bei kompetencija kryptingo, kokybiško administravimo užtikrinimui globos namuose. "Antrųjų vaikų globos namų" vadovė atsižvelgiant į jos ilgametę (apie 26 metus) vadovavimo patirtį, vadovaujantis H. Fajolio teorija, turi kompetenciją, reikalingą kokybiškam administravimui užtikrinti globos namuose. Šis vadovas administruoja šią įstaigą taip pat ilgą laiką (apie 10 metų). Dabartinio vadovo vadovavimo patirtis šioje įstaigoje maždaug dveji metai.
Globos įstaigos vadovės interviu metu buvo klausiama, koks jos stažas dabartiniuose globos namuose. Šios globos namų vadovai teigė, kad jie virš dvidešimt metų dirba šiose įstaigose. Interviu metu su vadovais buvo analizuojama, ar įstaigose iš viso sudarinėjami veiklos planai, kuriuose numatoma įmonės veikla. Taip pat buvo aptariamas laikotarpis, kuriam tokie veiklos planai sudaromi. "Antruosiuose vaikų globos namuose" veiklos planai sudarinėjami kiekvieną mėnesį. Taip pat rengiamas metinis planas, kuriame numatomos visos aktualios darbo sritys. Šiuosiuose vaikų globos namuose veiklos planai sudaromi kiekvieną metų ketvirtį. Po to sudaromas bendras metinis planas. Vaikų globos namuose "Gilė" sudaromas veiklos planas vieną kartą per metus. Šis veiklos plano sudarymo tikslas numatyti bei prognozuoti darbus, personalą bei išteklius. Anot H. Fajolio, veiksmas planas padeda panaudoti įmonės išteklius bei pasirinkti geriausią administravimo metodą siekiant kryptingos organizacijos veiklos.
Klausimu, kaip globos namuose planuojamas finansavimas iš valstybės biudžeto kitiems metams, siekta išsiaškinti, kokiais kriterijais remiantis planuojamas biudžetas vaikų globos namuose. Pasak H. Fajolio, prognozės būtinos, kad priemonės atitiktų tikslus. Globos įstaigos vadovės teigimu, nustatant būsimų metų finansavimo poreikį, remiamasi prieš tai buvusiu finansavimu. Yra įvertinami mokesčiai bei socialinio draudimo dydžiai, finansavimo poreikis mitybai, apavui, medikamentams, elektrai, šildymui.
Jei prieš tai buvusiais metais, vadovai kartu su Vaikų globos namų taryba nustatė, kad trūko finansinių išteklių, jei globos įstaigos neišvengė skolų, tokiu atveju kitais metais siekiama gauti didesnį finansavimą. Parengiamas projektas, kuriame numatytas didesnis finansavimas iš valstybės biudžeto, nurodomos priežastys, kodėl reikia didesnio finansavimo.
Remiantis duomenimis, didžiausias finansavimas 2001 - 2005 metais buvo skirtas vaikų globos namams "Gilė". Mažesnis finansavimas nei globos namuose "Gilė", skirtas 2001 - 2005 metais iš valstybės biudžeto "Antriesiems vaikų globos namams". Mažiausias finansavimas iš visų grafike pavaizduotų įstaigų 2001 - 2005 metų laikotarpyje skirtas "Tretiesiems vaikų globos namams". Šis skirtumas lyginant su kitomis globos įstaigomis labai nežymus. Mažiau nei globos įstaigai "Gilė". Mažiau nei "Antriesiems globos namams".
Struktūrizuoto interviu metu su vadovais, buvo analizuojami normatyvai, kuriais vadovaujasi globos namai, nustatydami lėšų poreikį globotinių mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams. Nustatyta, kad jomis nesivadovaujama. Vadovės teigimu, jei būtų gyvenama tiksliai pagal valstybės nustatytas normas, kitoms buitinėms reikmėms nuolat trūktų finansinių išteklių. Todėl galima daryti išvadą, kad globos įstaigos nesilaiko reikalavimų, valstybės nustatytų normų, o tai neužtikrina efektyvaus paslaugų administravimo. M.Kūrio nuomone, valstybė, sudarydama normatyvus globotinių išlaikymui, turėtų atsižvelgti į realius globos įstaigos finansavimo poreikius.
Globos namų vadovai nurodė, kad išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį viršija tūkstantį litų (tiksli suma nenurodyta). Jų tvirtinimu, į šią sumą įeina samdomų darbuotojų darbo užmokestis, socialinis draudimas, įstaigos išlaikymas, maistas, apavas, rūbai globotiniui. Taigi, maždaug tūkstantis litų kainuoja valstybei vieno vaiko išlaikymas globos namuose per mėnesį.
Interviu metu vadovams buvo pateiktas klausimas dėl kišenpinigių, skiriamų globotiniams globos namuose. "Antrųjų globos namų" bei globos namų "Gilė" vadovės teigimu, vaikams kišenpinigiai jų administruojamuose globos namuose neskiriami, nes jų skyrimas nenumatytas vaikų poreikiams iš valstybės biudžeto. Šiuosiuose globos namuose kišenpinigiai skiriami vaikams, kurie gerai mokosi. Kišenpinigiai jiems - kaip paskatinimo priemonė.
"Antrųjų globos namų" vadovas tvirtino, kad kišenpinigių skyrimas globotiniams nėra būtinas, nes vyresni vaikai patys vasaros metu įsidarbina "kiemsargiais", "auklėtojų padėjėjais". M.Kūrio požiūriu, kišenpinigių skyrimas atlieka svarbią funkciją kaip paskatinimo priemonę. Kita svarbi jų skyrimo vaikams pusė ta, kad vaikai išmoksta taupyti pinigus.
Panašus:
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Ar gali nėštumo testas nerodyti nėštumo: priežastys ir patarimai
- Ar nėštumo testas gali meluoti? Tikslumas, klaidos ir ką daryti
- Ar Vyras Gali Išeiti Vaiko Priežiūros Atostogų Lietuvoje? Sužinokite Visa Tiesą!
- Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius: kontaktai ir veikla
- Ar infekcija gali iškreipti nėštumo testo rezultatus? Sužinokite tiesą!