Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Augant vaikams, keičiasi jų poreikiai, suvokimas apie gyvenimą. Neišvengiamas - ir jų smalsumas, kai kalbama apie pinigus.

Vaikų Finansinio Raštingumo Ugdymas

Jos įsitikinimu, finansiniai vaikų įgūdžiai turėtų būti formuojami nuo mažens. Tėvams derėtų paaiškinti, kad, norint turėti pinigų, reikia dirbti ar užsiimti pajamas atnešančia veikla ir taupyti.

„Vaiką būtina mokyti nusistatyti prioritetus išlaidoms, ugdyti suvokimą, kad, prieš kažką perkant, reikia įvertinti, ar pakaks turimos pinigų sumos, gal reikia kokio daikto atsisakyti. Nuo mažens vaikai gali dalyvauti, aptariant šeimos biudžetą, svarstant šeimos galimybes, planuojant išlaidas, priimant bendrus sprendimus“, - patarė J.

Kasdieniai praktiniai veiksmai gali būti tokie, kaip: galima pasiskolinti iš vaiko pinigų, numatant grąžinimo terminą ir atvirkščiai; kartu su vaikais sudaryti pirkinių sąrašą; parduotuvėje paprašyti, kad surastų reikiamą prekę už numatytą kainą; leisti pačiam nusipirkti norimą prekę, žaislą už kišenpinigius ar už tam tikrą sutaupytą pinigų sumą, kas leistų pajusti pinigų, jo daromo sprendimo vertę ir pasekmes.

Taip pat nuo mažumės reikėtų ugdyti taupymo įprotį ir supratimą, tarkim, jei lieka nepanaudotų kišenpinigių arba vaikas nori įsigyti kokį nors brangesnį daiktą, reikėtų patarti atsidėti likusią arba tam tikrą pinigų sumą.

„Taip pat ir tėvai turi rodyti pavyzdį vaikams - žodžiai ir veiksmai turi sutapti, tai yra patys turi laikytis asmeninių finansų tvarkymo taisyklių, kurias nustatė vaikams, nes vaikai labai stebi tėvų elgesį ir yra jų „kopijuotojai“, jų elgesio atspindys“, - J. Kreišmonienė neabejojo, kad išmokyti vaikus atsakingai elgtis su pinigais yra tėvų pareiga.

Kišenpinigiai - tai nustatyta tam tikro dydžio pinigų suma, kurią tėvai duoda vaikui jo asmeninėms išlaidoms, be to, tai vaikui teisėtai priklausanti šeimos pajamų dalis. Šie pinigai turėtų visiškai priklausyti vaikui. Jis pats turėtų spręsti, juos taupyti ar išleisti kokiam daiktui, ir tėvai neturėtų nurodyti, ką galima už juos pirkti ir ko ne.

Kiek kišenpinigių ir kaip dažnai juos vaikui duoti, priklauso nuo tėvų finansinių galimybių ir nuo vaiko poreikių. „Tai yra šeimos sprendimas, tačiau, pradėjus mokėti, suma neturi mažėti ir privaloma ją mokėti reguliariai sutartu laiku ir sutartą sumą, kad vaikas galėtų planuoti savo išlaidas - taip jis ugdys pinigų valdymo įgūdžius“, - lektorė akcentavo, kad susitarimo laikytis būtina, o kaip dažnai duoti vaikui kišenpinigių, vienos taisyklės nėra. Tai priklauso nuo vaiko amžiaus.

Kuo jaunesnis, tuo kišenpinigių davimo laikotarpis turėtų būti trumpesnis, pvz., pradedant nuo davimo daugiausia dviem dienoms. Kuo vyresnis vaikas - tuo laikotarpis gali būti ilgesnis, skiriant pinigų savaitei, po to - ilginant iki mėnesio. Reguliariai gaudamas kišenpinigius, vaikas turės skaičiuoti, planuoti visas išlaidas savaitei, dviem ar mėnesiui į priekį, kad nepritrūktų pinigų.

„Jei vaikui pritrūksta pinigų, galite jam paskolinti - lyg suteiktumėte jam paskolą, reikėtų ir aptarti skolinimo sąlygas, kiek jis pasiskolins ir kiek turės grąžinti - taip mokysite vaiką ir ugdysite biudžeto valdymo įgūdžius“, - kalbėjo J.

Nepatartina duoti vaikui pinigų už tai, kad jis susitvarko savo kambarį ar atlieka kokius kitus namų ūkio darbus - tai kiekvieno šeimos nario pareiga, todėl už tai neturėtų būti mokama. Papildomai užsidirbti galima leisti, tačiau tai neturi daryti įtakos sutartai kišenpinigių sumai. Tai būtų pinigai, nesusiję su kišenpinigiais. Kitu atveju, tai žlugdytų vaiko motyvaciją ieškoti galimybių papildomai užsidirbti.

Tėvai gali papildomai mokėti vaikui už paslaugą, kurią jie patys pirktų iš paslaugos teikėjo, pvz., už automobilio nuplovimą, žolės nupjovimą, už tokius darbus, kurie būtų kaip papildoma pagalba buityje.

Pradinukams nėra įprasta užsidirbti pinigų, tačiau uždarbio principą mažiesiems lengviausia suprasti matant tėvus einant į darbą. Paaiškinkite, kad samdomo darbo esmė - kažkam suteikti prekę ar paslaugą. Už šią „pagalbą“ (suteiktą prekę ar paslaugą) jums sumoka. Akcentuokite vaikui, kad svarbu pasirinkti mėgstamą darbą. Taip galima ne tik užsidirbti pinigų, bet ir užsiimti tuo, ką mėgsti labiausiai, tobulėti bei džiaugtis kiekviena diena darbe.

Padėkite vaikams suprasti apmokamo darbo principą - leiskite jiems užsidirbti savų pinigų atliekant ne kasdienius darbus.

Patariama jau nuo mažų dienų plėsti vaiko supratimą apie pinigus ir būdus juos uždirbti. Papasakokite, kad pinigus uždirbti galima ne tik kas dieną einant į darbą. Vaikai turėtų žinoti, kad jų idėjos gali taip pat uždirbti pinigų, todėl drąsinkite juos svajoti ir kurti. Pradėti galima ir nuo idėjos atidaryti limonado kioską. Papasakokite, kaip ta idėja vėliau gali augti - galima išplėsti asortimentą arba atidaryti dar vieną kioską.

Prekyba Žmonėmis: Pavojai Vaikams

Per paskutinius dešimt metų pastebimai išaugo prekyba žmonėmis Europos Sąjungos (ES) viduje - per 70% prekybos žmonėmis aukų buvo būtent ES piliečiai.

Pagal LR Vidaus reikalų ministerijos pateikiamus duomenis, 2019 m. Lietuvoje nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis pripažinti 39 asmenys, iš jų - 4 nepilnamečiai. Nors oficialūs skaičiai nėra dideli, nukentėjusių tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje yra kur kas daugiau, nei skelbiama.

Įvairių sričių specialistai, tyrėjai, socialiniai darbuotojai, vaiko teisių gynėjai dirba tam, kad užkirstų kelią šiems nusikaltimams, o pastebėję jų požymius nedelsdami imtųsi veiksmų bei juos nutrauktų. Identifikuoti prekybą žmonėmis daug lengviau, kai kalbame apie realius atvejus.

Pareigūnai, savo darbe susiduriantys su prekybos žmonėmis apraiškomis, išskiria ryškiausius pavyzdžius, kai pasinaudojama vaikais, tai - prostitucija, pornografija ar kitos seksualinio išnaudojimo formos, priverstinis darbas arba paslaugos, priverstinis elgetavimas, privertimas daryti nusikalstamas veikas, darbas vergijos sąlygomis, nelegalus įvaikinimas, paimami organai, kiti panašūs tikslai.

Nors dažnai į piktavalių tinklą įkliūva socialiai labiau pažeidžiami vaikai, kurie daug laiko praleidžia gatvėje, jaučiasi atstumti ar neturi draugų, neturi pakankamai lėšų savo būtiniausiems poreikiams tenkinti, visgi prekybos žmonėmis aukomis gali tapti ir pasiturinčių, rūpestingų šeimų atžalos. Neretai paaugliai nori įgyti autoritetą, draugauti su toje aplinkoje autoritetingais bendraamžiais.

Gali pasitaikyti ir iš pirmo žvilgsnio, nieko blogo nežadanti romantiško susižavėjimo istorija.

Vaikų ir Jaunuolių Verbavimo Būdai

Asmenys, kurie tikisi vaiką užverbuoti, kurį laiką jį stebi, susipažįsta su jo įpročiais, dienotvarke, gyvenimo sąlygomis. Vaikai gali būti kalbinami gatvėje, prie mokyklos, kitose, iš pažiūros, nepavojingose vietose. Ilgainiui su vaikais užmezgamas ryšys, pradedama bendrauti, tai gali būti draugiškas pašnekesys, pavaišinimas svaigalais, kokia nors dovana.

Kurį laiką vaikas gali net nesuvokti, jog jis yra išnaudojamas, yra tapęs draugų parankiniu ir daro nusikalstamas veikas. Jeigu vaikas neturi pinigų atsilyginti už vaišes ar dovanas, jam pasiūloma atidirbti. O darbas gali būti įvairus, vaikas gali būti verčiamas vogti, o pavogtus daiktus atiduoti savo skolintojams, taip pat gali būti, jog vaiką išveš į kitą miestą, kur jo nepažįsta ir privers elgetauti, o gautus pinigus vėliau atims, gali būti, kad vers platinti svaigalus savo bendraamžiams.

Kurį laiką vaikas gali net nesuvokti, jog jis yra išnaudojamas, yra tapęs draugų parankiniu ir daro nusikalstamas veikas, norėdamas įtikti, tačiau pats yra nusikaltimo auka. Už visko slypi išnaudojimas ir grasinimai.

Vieną kartą kažką pavogęs ar kitą nusižengimą padaręs vaikas yra priklausomas nuo nusikaltėlių, nes jie žino šią jo paslaptį ir grasina įduoti policijai, tėvams, jeigu pastarasis ir toliau neatlikinės vis naujų nusikaltėlių užduočių.

Pasitaiko istorijų, kai į prekeivių žmonėmis tinklą patenka įsimylėjusios merginos ar vaikinai, stokojantys artimųjų ir bendraamžių dėmesio, jie piktavaliams - itin lengvas taikinys, nes dėl meilės, kito žmogaus artumo ir rūpesčio galima padaryti daug ką. Tam neretai naudojama vadinamoji „lover boy“ („įsimylėėlio vaikino“ - lietuviškai) schema, kai simpatiškas, turtingas vaikinas ar mergina parodo dėmesį potencialiai aukai, susidraugauja, prisipažįsta apie šiltus jausmus, dovanoja dovanas, gal net supažindina su draugais, vėliau pasiūlo, kad ir trumpam, išvykti drauge į užsienį užsidirbti. Tokiu būdu prikalbinti jaunuoliai gali būti išvežami dirbti į viešnamius arba dirbti nepakeliamomis sąlygomis vergovei prilygstančius darbus.

„Lover boy“ taip pat gali paprašyti vaiko, paauglio pozuoti labai atviro turinio nuotraukoms, teigdamas, kad tai taps jų meilės prisiminimu ir niekas jų nepamatys. Žinoma, vėliau šis vaikiškas pasitikėjimas panaudojamas pornografinio turinio vaizdų gamybai ir platinimui.

Tapti prekybos žmonėmis aukomis nepilnamečiai gali net neišvykę į užsienį. Pakanka susirasti darbą vasarai ir pakliūti į nesąžiningų verslininkų įmonę. Jeigu pradėjus dirbti kavinėje, šiltnamiuose ar dar kokioje nors paaugliams darbą siūlančioje vietoje, nesudaroma raštiška sutartis, dirbama vergiškomis sąlygomis, nenormuotą darbo dieną, o atėjus valdžios institucijų atstovams patikrinti darbovietės, jus verčia slėptis, žinokite, tai išnaudojimas, vedantis į prekybą žmonėmis.

Kaip Atpažinti Vaiką, Kuris Pateko Į Verbuotojų Pinkles

Vaiko teisių gynėjai ragina tėvus aktyviau domėtis savo vaikų gyvenimu, draugais, poreikiais. Atkreipkite dėmesį į tai, ar jūsų vaikai nepakeitė savo įpročių, gal vakarais jie vis vėliau grįžta namo. Atsiradę nauji brangūs daiktai taip pat gali išduoti papildomas, nežinia iš kur atsirandančias vaikų pajamas arba neaiškias dovanas.

Taip pat nerimą turėtų sukelti ir netikėtai išaugę vaiko materialiniai poreikiai, galbūt jis kažkam skolingas ir turi sumokėti arba atidirbti. Atkreipkite dėmesį ar vaikai negrįžta apsvaigę, gal juos kas nors vaišina psichiką veikiančiomis medžiagomis, už ką vėliau reikalaus atsilyginti.

Pakitęs vaikų bendravimas, uždarumas arba agresija, nuotaikų kaita signalizuoja apie prastą vaiko emocinę būseną, patirtus išgyvenimus, skriaudas, gal net baimę. Pastebėję įtarimus keliantį vaikų elgesį pasidomėkite, kas tai nulėmė. O įtarę, kad jūsų vaikas tapo prekybos žmonėmis auka nedelsdami kreipkitės pagalbos. Svarbu nebijoti drąsiai kreiptis pagalbos.

Vaikams ir paaugliams, manantiems, kad įkliuvo į prekiautojų žmonėmis žabangas, vaiko teisių gynėjai pataria nebijoti kreiptis į žmones, kuriais pasitiki, taip pat - policiją, Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojus, kitus specialistus. Nebijokite bausmės, nes jus saugo įstatymai. Nukentėjęs nuo prekybos žmonėmis asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, kurią atlikti jis buvo priverstas.

Jei nukentėjote nuo prekeivių žmonėmis arba įtariate, kad jumis ar jūsų artimaisiais ketina ar ketino pasinaudoti, galite konsultuotis su Tarptautinės migracijos organizacijos Vilnius biuro specialistais telefonu: 8 700 77887 arba siųsdami užklausos formą; kreiptis į artimiausią teisėsaugos instituciją arba Lietuvos kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyrių, telefonu: +370 5 271 9901 arba el.

Pagalba nukentėjusiems asmenims visą parą teikiama Lietuvos „Caritas“ programos „SOS“ numeriu +370 679 61 617, jis skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius. Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, tarnybų atstovai, įtariantys apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atvejį.

LR baudžiamajame kodekse prekyba žmonėmis apibrėžiamas kaip veika, kai kas nors pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų, panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus, pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį.

Nusikaltimu laikomi asmens veiksmai, kurių jis imasi, kad kitas asmuo būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais.

Parama Neįgaliesiems

Negalią turintis žmogus gali gauti šalpos negalios pensiją arba socialinio draudimo negalios pensiją.

Nustačius suaugusio žmogaus ar vaiko individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius, gali būti paskiriama ir mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija. Žmonės su negalia gali gauti paramą būstui pritaikyti, turi teisę į socialinio būsto nuomą, gali pasinaudoti kitomis lengvatomis ir kompensacijomis.

Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją. Jei jam mokama socialinio draudimo negalios pensija, negali būti skiriama šalpos negalios pensija, nebent jo gaunama socialinio draudimo negalios pensija yra mažesnė už šalpos negalios pensiją.

Asmens dalyvumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.

Ši pensija skiriama ir mokama kas mėnesį, jei:Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) asmeniui nustato 55 proc. ar mažesnį dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. asmuo turi minimalų stažą negalios pensijai gauti.Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo stažas priklauso nuo asmens amžiaus - iš vyresnio asmens reikalaujama didesnio stažo.

Išmokos ir Pensijos

  • Socialinio draudimo negalios pensija: priklauso nuo įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir įmokų „Sodrai“.
  • Našlaičių pensija: mokama kas mėnesį vieno ar abiejų tėvų netekusiems nepilnamečiams ar pilnamečiams, jei šie mokosi ar yra pripažinti asmenimis su negalia.
  • Socialinio draudimo našlių pensija: Tai mėnesinė piniginė išmoka, skiriama mirusiojo asmens, drausto pensijų socialiniu draudimu, pripažintam asmeniu su negalia ar senatvės pensijos amžių sukakusiam sutuoktiniui.
  • Vienišo asmens išmoka: yra skiriama pilnamečiams asmenims, kuriems nustatytas 55 procentų ir mažesnis dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nesudaryta santuoka arba asmuo yra išsiskyręs.
  • Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos:Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai įvertinus suaugusio žmogaus ar vaiko individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius, gali būti skiriamos ir mokamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos.

Parama Būstui Pritaikyti

Tai programa, kuri skirta organizuoti būsto ir (ar) aplinkos pritaikymą asmenims, turintiems negalią. Būsto ir (ar) aplinkos pritaikymas asmenims su negaliaSkiriamas lėšas galima panaudoti pritaikant tiek būsto vidaus, tiek išorės aplinką, o keičiant nepritaikytą būstą į pritaikytą ar iš dalies pritaikytą, pvz., kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas, gali būti padengiamas kainų skirtumas.

Asmeniui dengiamos šios būsto pritaikymo išlaidos: būsto pritaikymui (išskyrus perkėlimo įrangos ir keltuvo (lifto) pirkimą ir įrengimą) iš valstybės biudžeto skiriama 11 900 eurai, iš savivaldybės biudžeto - ne mažiau kaip 7 933 eurai.

Galimi Būsto Pritaikymo Darbai

Būsto vidaus pritaikymas apima perkėlimo įrangą asmeniui su negalia pakelti, sanitarinius įrenginius, atlenkiamo dušo staliukus ar vonios kėdutes, elektrinius vandens šildytuvus, įvairių buities įrenginių pastatymą, prijungimą ar baldų kabinimą, slenksčių pažeminimą ar išardymą, durų platinimą, grindų pakėlimą, balkono apsaugas nuo iškritimo, turėklus, jungiklių ar čiaupų pažeminimą iki pasiekiamo lygmens, saugos priemones, pavyzdžiui, sienų dangos paminkštinimą, automatinio apšvietimo įrengimą, dujų nuotėkio signalizatoriaus, dūmų-gaisro signalizatoriaus, keltuvų (liftų) individualiuose namuose tarp aukštų įrengimą.

Būsto išorės pritaikymas reiškia buitinių biologinio valymo įrenginių, vandentiekio įrengimą, būsto durų platinimą, slenksčių, išorės laiptų pritaikymą, turėklų įrengimą, papildomą apšvietimą, specialų ženklinimą, prievažų ir nuovažų įrengimą, išorės keltuvų, liftų įrengimą taip pat privažiavimo prie automobilio saugojimo vietos įrengimą.

Asmeninė Pagalba

Asmenys su negalia, nepriklausomai nuo negalios tipo ar sunkumo, turi teisę pasinaudoti asmeninio asistento teikiama pagalba. Asmeninė pagalba - asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini, siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.

Asmeninės pagalbos teikimas yra pilnai arba dalinai finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų. Ji nemokamai teikiama asmeniui su negalia, kurio pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai ( nuo 2025 m. - 442 Eur). Kitais atvejais asmens su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio ir negali būti didesnis negu asmens su negalia gaunamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydis.

Parama Nepasiturintiems Gyventojams

Asmenys su negalia, kaip ir bet kurie kiti gyventojai, gali gauti socialinę pašalpą, jeigu vidutinės mėnesio pajamos asmeniui nuo 2025 m. sausio 1 d. neviršija 243,1 Eur, neįskaičiuojant vaiko pinigų bei dalies su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties - nuo 20 iki 40 proc.), taip pat neį.

žymės: #Vaiko #Vaika

Panašus: